Šalies seniūnijos svarsto, kad būtų gerai tapti savarankiškesnėms ir pačioms priimti sprendimus, kur panaudoti pinigus. Manoma, kad taip būtų efektyviau skirstomos lėšos. Pasak Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos atstovo mūsų krašte, Paįstrio seniūno Virginijaus Šležo, vyksta diskusija, kad seniūnijoms reikėtų tapti juridiniais asmenimis. Vis dėlto jis abejoja, kad taip ir bus padaryta. V. Šležas seniūnu dirba ketverius metus ir maždaug tiek laiko girdi tas kalbas.
Jei pagaliau būtų apsispręsta dėl tokios tvarkos, V. Šležo nuomone, seniūnijos turėtų daug privalumų, ir jis pats esantis už tokias permainas. Tapusios savarankiškais juridiniais asmenimis, seniūnijos galėtų pačios disponuoti pinigais. Pavyzdžiui, galėtų spręsti, kiek lėšų skirti transportui, kada ir kiek – bendruomenėms, galėtų vykdyti viešuosius pirkimus ir pan. V. Šležo teigimu, kurį laiką rajono seniūnijos vykdė viešuosius pirkimus, tačiau buvo gautas raštas, kad taip negali būti, nes jos nėra juridiniai asmenys.
Pasak seniūno, neretai nėra patogu ir prireikus elementariausių dalykų. Pavyzdžiui, reikia atsuktuvo, kastuvo koto, tada iš Ramygalos ar kitos vietos tenka važiuoti į Panevėžį. Tas pats ir prisireikus pirkti degalų.
Kita vertus, išsiplėstų administracija – reikėtų buhalterio. Ar buvo suskaičiuota, kiek tai kainuotų, seniūnas tvirtino negirdėjęs.
Jo teigimu, augtų valdymo išlaidos, bet jas nesunku apskaičiuoti. O efektyvaus finansų valdymo nauda sunkiai numatoma.
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis teigė visada pasisakantis, kad seniūnijos būtų savarankiškos. Taip būtų išspręsta nemažai problemų. Pavyzdžiui, neliktų ir pačių paprasčiausių situacijų, kai bendruomenės žmogų pasveikinti turi pasirūpinti Savivaldybės administracija. Savarankiškumas seniūnijoms būtų tik į naudą.
Daiva SAVICKIENĖ
