Pasaulio futbolo čempionatas kas ketverius metus tampa įvykiu, sutraukiančiu neįtikėtinai daug žiūrovų. Kai kuriais skaičiavimais, čempionatą žiūri penki milijardai planetos gyventojų.
Futbolas vis dar išlieka sporto karaliumi, gebančiu sukelti išskirtines emocijas.
Nors šio čempionato rungtynės Lietuvos žiūrovams dažnai prasideda tada, kai vieni jau miega, o kiti dar tik bunda, tikrų futbolo gerbėjų tai nestabdo. Dėl aukščiausio lygio sporto spektaklio vieni aukoja miegą, kiti gaudo rungtynių santraukas, tačiau emocijos dėl savo favoritų ir įspūdingų akimirkų lieka tokios pat stiprios.
Šįkart panevėžiečių klausiame, už ką jie serga, kokios čempionato akimirkos įstrigo labiausiai ir kuo futbolas juos žavi.
Paulius JANUŠAUSKAS
Buvęs futbolininkas, futbolo akademijos „Panevėžys“ direktorius
Pasaulio futbolo čempionatą žiūriu, kol neužmiegu. (Juokiasi.)
Rungtynių laikas šį kartą nėra pats patogiausias – nesu naktibalda.
Futbolas man artimas nuo septynerių metų – nuo vaikystės iki dabar jis yra mano neatsiejama gyvenimo dalis.
Deja, baigęs profesionalaus futbolininko karjerą futbolo nebežaidžiu. Tikriausiai savo laiku užteko tos kasdienės duonos. Tačiau sportas iš mano gyvenimo niekur nedingo. Dabar renkuosi nekontaktinį sportą, kuris leidžia išlaikyti fizinę formą ir toliau mėgautis aktyviu gyvenimu.
Didžiausią įspūdį šių metų pasaulio futbolo čempionate padarė pirmasis pusfinalis, kuriame susitiko Ispanijos ir Prancūzijos rinktinės.
Labiausiai nustebino, kaip ispanai sugebėjo dominuoti prieš tokio lygio komandą. Atrodė, kad aikštėje žaidė dvi visiškai skirtingo lygio ekipos – ispanai diktavo žaidimo tempą, kontroliavo kamuolį ir užtikrintai demonstravo savo futbolo filosofiją. Man tai buvo vienas įsimintiniausių šio čempionato pasirodymų.
Šiuo metu man patinka futbolininkas Maiklas Olisė. Žavi jo žaidimas ir ypač sprendimai aikštėje – gebėjimas greitai įvertinti situaciją, priimti teisingą sprendimą ir būti naudingam komandai.
Visgi iš čempionato ypatingos šventės nedarau. Tiesiog ramiai įsitaisau prie televizoriaus ir mėgaujuosi futbolu. Man svarbiausia pats žaidimas, emocijos ir galimybė stebėti geriausias pasaulio rinktines.
Jei galėčiau gyvai pamatyti vienas pasaulio čempionato rungtynes, be abejo, rinkčiausi finalą. Tai svarbiausios čempionato rungtynės, kuriose susitinka stipriausios komandos ir būna didžiausios emocijos.
Viktorija VIKSVAITĖ-STAŠKŪNĖ
Fotografė, moterų futbolo klubo „Ekranas“ kapitonė
Futbolas – viena didžiausių mano aistrų. Nė viena kita sporto šaka man nesukelia tiek gerų emocijų, todėl, kiek tik leidžia laikas, stengiuosi sekti šiuo metu vykstantį pasaulio futbolo čempionatą. Visų rungtynių pamatyti nepavyksta, tačiau rezultatus stebiu nuolat ir visada žinau, kaip sekasi komandoms.
Nuo pat vaikystės sergu už Anglijos rinktinę. Man visada patiko angliškas futbolas – dinamiškas ir nebijantis aštresnės kovos. Šiai komandai esu ištikima iki šiol. Neatsitiktinai būtent Anglija laikoma modernaus futbolo gimtine – čia buvo suformuotos pirmosios vieningos žaidimo taisyklės, pagal kurias šiandien visame pasaulyje žaidžiamas futbolas. Angliškas futbolas man visuomet atrodė turintis savitą charakterį ir išskirtinę dvasią.
Vieno mėgstamiausio futbolininko neturiu. Futbolas man pirmiausia yra komandinis sportas. Nemėgstu sudievinti vieno žmogaus – net ir ryškiausia žvaigždė be komandos nieko nepasiektų.
Pasaulio futbolo čempionate gyvai dar nesu buvusi, tačiau jei tik pasitaikytų tokia galimybė, nė akimirkos nedvejočiau. Bet prieš keletą metų teko stebėti atrankos rungtynes Škotijoje, kai žaidė Škotijos ir Lietuvos bei Anglijos ir Lietuvos rinktinės. Tos akimirkos padarė didžiulį įspūdį. Stadione tvyranti atmosfera tiesiog įtraukia – užburia jo didybė, tūkstančiai sirgalių ir emocijos, kurias sunku perteikti žodžiais.
Man futbolas kur kas daugiau nei žaidimas: jis ugdo gebėjimą greitai priimti sprendimus, strategiškai mąstyti, nuolat vertinti situaciją – kada veržtis į priekį, kada atsitraukti, kada patausoti jėgas.
Tai sportas, kuriame dera fizinis pasirengimas, emocijų kontrolė ir gebėjimas dirbti kartu.
Esu gana karšto būdo žmogus, tačiau futbolas mane išmokė svarbios pamokos – ne į kiekvieną situaciją verta reaguoti impulsyviai.
Živilė UŽTUPAITĖ
Panevėžio savivaldybės Sporto skyriaus vedėja
Futbolas yra mano aistra, tačiau tikrai ne vienintelė mane dominanti sporto šaka.
Esu baigusi Lietuvos kūno kultūros akademiją, buvau lengvaatletė ir choreografė, todėl mano sportinių interesų spektras labai platus.
Šiame čempionate sergu už Anglijos rinktinę, nors jos rungtynėse su Norvegija labiau palaikiau norvegus.
Didžiausią įspūdį man padarė Anglijos ir Norvegijos susitikimas, kai pergalę išplėšė anglai.
Nesu iš tų supersirgalių, kurie nuo 4 valandos ryto klykia prie televizoriaus.
Dažniausiai žiūriu rungtynių santraukas, nes čempionato transliacijos vyksta arba gilią naktį, arba anksti ryte. Norint kitą dieną normaliai dirbti, tai nėra patogu.
Turbūt daugelis moterų pasakytų, kad mėgstamiausias futbolininkas – Krištianas Ronaldas, tačiau šiame čempionate mano simpatijos priklauso Erlingui Holandui. Jis pakerėjo ir publiką. Tai unikalus futbolininkas – aukštas, stambus ir kartu labai greitas. Tokie fiziniai duomenys nėra būdingi futbolininkui.
Pasaulio čempionato rungtynių gyvai stebėti dar neteko, tačiau šiemet Varšuvoje žiūrėjau Lenkijos ir Nigerijos rinktinių dvikovą.
Lankydamasi užsienyje stengiuosi apsilankyti futbolo rungtynėse. Mane domina ne tik pats žaidimas, bet ir renginio organizacija. Pavyzdžiui, kaip valdomi žiūrovų srautai, kai stadione susirenka 40–60 tūkstančių žmonių.
Vis dėlto labiau mane „veža“ techninės sporto šakos. Labiausiai mėgstu ralį. Dakaro ralį stebiu nuo senų laikų, kai Lietuvoje jų dar netransliuodavo, o savaitgaliais visada žiūriu „Formulės 1“ lenktynes.
Kęstutis PALEPŠYS
Kristaus Karaliaus katedros klebonas
Paauglystėje, jaunystėje aktyviai žaidžiau futbolą, o kaip žinome, buvusių futbolininkų nebūna. Tik vieni aktyviai žaidžia, kiti intensyviai stebi varžybas, o jei gali – pažaidžia ir patys. Taip darau ir aš. Tiesa, į futbolo aikštę išbėgu retai.
Kai aktyviai žaidžiau, buvau atakuojantis saugas, dešiniojo krašto puolėjas.
O pasaulio futbolo čempionato rungtynes stebiu, jei tik turiu laiko. Naktimis transliuojamų nežiūriu, bet rodomas vakaro dešimtą, vienuoliktą valandą stengiuosi pamatyti.
Žaviuosi futbolo lyderiais Kilijanu Mbapė, Lioneliu Mesiu, Krištianu Ronaldu, Laminu Jamaliu.
Esu sakęs, o ir dabar galiu pakartoti, kad futbolas – intelektualus sportas. Jeigu kam atrodo, kad žaidžiant futbolą pakanka gerai spardyti kamuolį, galiu užtikrinti, kad tikrai taip nėra. Reikia išmanyti ir žaidimo taktiką, ir strategiją, aikštėje matyti ir savo, ir priešininko komandos žaidėjus.
Dar pridursiu, kad futbolininkai žaidžia ne kojomis, o galva. Juk aikštėje vienu metu būna net 22 žaidėjai, todėl ypač svarbu komandos narių bendradarbiavimas siekiant tikslo – įvarčio.
Pasaulio futbolo čempionatų rungtynių gyvai pamatyti man dar neteko, nors neprarandu svajonės, kad kada nors pavyks. Tačiau esu stebėjęs čempionų lygos rungtynes Italijos Milano stadione.
