Ar Panevėžys tebėra tik miestas, pro kurį pravažiuojama, ar jau tampa vieta, dėl kurios verta sustoti? Ar Aukštaitijos sostinė turi kuo nustebinti turistus?
Į šį klausimą panevėžiečiai atsako nevienareikšmiškai.
Vieni mato miestą, kuris užtikrintai atranda savo veidą – stebina kultūra, naujais traukos objektais, jaukiomis erdvėmis ir netikėtais atradimais.
Kiti pripažįsta, kad Panevėžiui dar trūksta drąsesnio savęs pristatymo, kokybiškesnės turizmo infrastruktūros ir daugiau gyvybės viešosiose erdvėse.
Vis dėlto daugelis sutaria: atvykėliai iš Panevėžio dažnai išvažiuoja nustebę – miestas pasirodo kur kas įdomesnis, nei tikėjosi.
Vilanda REIKALIENĖ
Panevėžio plėtros agentūros vyriausioji turizmo projektų vadovė
Panevėžys tikrai turi kuo nustebinti – tik reikia čia atvažiuoti ir jį patirti be išankstinių nuostatų.
Atvykstantieji į Panevėžį dažnai neturi didelių lūkesčių, tačiau išvažiuodami dauguma jų prisipažįsta – miestas maloniai nustebino.
Tai nėra vieta, kuri bando sužavėti vienu ryškiu objektu ar greitu įspūdžiu. Priešingai – tai miestas, kuris įtraukia per detales: per gyvą kultūrą, per savo industrinį charakterį, per netikėtai jaukias erdves ir nuoširdų žmonių santykį su vieta.
Panevėžys atsiskleidžia sluoksniais – iš pirmo žvilgsnio santūrus ir net šiek tiek uždaras, bet praleidus čia daugiau laiko pradedi matyti vis daugiau: stiprią teatro ir kultūros sceną, išskirtinį pramoninį paveldą, atgimstančias viešąsias erdves, lėtą, bet užtikrintą miesto virsmą.
Šiandien Panevėžys vis dar dažnai suvokiamas kaip tranzitinis miestas, tačiau būtent čia slypi paradoksas – tie, kurie sustoja ne tik pravažiuodami, dažnai pakeičia savo nuomonę ir pasilieka ilgiau, nei planavo.
„Atvykėliai nustemba ne dėl vieno konkretaus objekto, o dėl bendro jausmo – „nesitikėjome, kad čia taip jauku“.
Miestas turi stiprų turinį ir savitą charakterį, tačiau vis dar mokosi jį drąsiai ir nuosekliai pasakoti – kartais pritrūksta garsesnio balso, aiškesnio identiteto. Vis dėlto būtent tas santūrumas kuria autentiškumą.
Panevėžys slepia ir nepelnytai primirštas vietas: Nevėžio pakrantes, buvusius pramoninius kvartalus, mažas kultūrines iniciatyvas, kurios formuoja tikrąjį miesto veidą ir suteikia jam gyvybės.
Panevėžiečiai savo miestu didžiuojasi, tik dažniau tai daro tyliai – per kasdienį santykį, per norą parodyti Panevėžį kitiems. Tas nuoširdumas dažnai daro stipriausią įspūdį. Todėl atvykėliai nustemba ne dėl vieno konkretaus objekto, o dėl bendro jausmo – „nesitikėjome, kad čia taip jauku“. Ir labai dažnai priduria, kad į Panevėžį norisi sugrįžti dar kartą, tik jau ne trumpam sustojimui, o ilgesnei, lėtesnei pažinčiai.
Daiva TANKŪNAITĖ
Gidė
Panevėžys tikrai turi kuo nustebinti turistus.
Be to, apskritai keičiasi turizmo ašis – renkamasi ne kur keliauti, bet dėl ko.
O naujų patirčių paieška Panevėžys gali drąsiai pretenduoti į nišinę sritį.
Pastebiu, kad mieste atsiranda daugiau turistų, čia atvažiuojančių tikslingai.
Muziejai, atsidarantys ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir kituose miestuose, tampa traukos magnetais.
„Patiems panevėžiečiams reikėtų labiau pasidomėti savo miestu, nes kartais nežino, kiek visko jame yra.“
Taip buvo, kai Zarasuose atsidarė Saukų galerija, pernai Šeduvoje – „Dingęs štetlas“. Taip pat ir „Stasys Museum“ Panevėžyje. Tada viskas pradeda suktis: turistai, važiuodami į muziejų, ieško ir kur pavalgyti, kur gardžios kavos išgerti, dar ką nors apžiūrėti.
Nežinau, ar Panevėžyje yra nepelnytai nepastebėtų vietų. Nelabai gilinausi, nes pakankamai ir to, ką galima parodyti. Patiems panevėžiečiams reikėtų labiau pasidomėti savo miestu, nes kartais nežino, kiek visko jame yra. Jeigu tik nori, galima organizuoti sau ekskursiją kiekvieną savaitgalį.
Stebiuosi, kiek mes visko turime. Teko parengti dvi programas savaitgaliui su nakvyne kolektyvams iš Vilniaus. Žiūriu, kad lankomus objektus sunku sudėlioti į dvi dienas – netelpa. Išeina begalinis sąrašas – ir Lino Leono Katino paroda „Stasys Museum“, ir Kraštotyros muziejus, ir Dailės galerijoje paroda, ir rajone Porceliano muziejus, hortenzijų parkas, Krekenavos bazilika.
Jei gyvenčiau kitur, tikrai važiuočiau į Panevėžį.
Vilnius ir pajūris turistams nebėra prioritetas – keliaujama po visą Lietuvą.
Raimundas PETRAUSKAS
Įmonės „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius
Dažniausiai mūsų svečiai lanko įmones, kurios jiems įdomios iš verslo perspektyvų.
Tačiau Panevėžyje turime ir kitų privalumų – mieste veikia puikus muziejus, sutvarkytos viešosios erdvės. Tai taip pat padeda pritraukti daugiau svečių.
Didžiausia problema – viešbučiai, dažnai neatitinkantys užsieniečių lūkesčių.
Vokiečiai sako, kad jiems tereikia trijų dalykų: švarios ir neįdubusios lovos, šilto dušo ir kambario bei normalių pusryčių. Tačiau, jų vertinimu, Panevėžio viešbučių infrastruktūra nuo tokių lūkesčių atsilieka. Užsieniečiai pastebi, kad mūsų miesto viešbučių kainos jau europinio lygio – panašios kaip Berlyne, tačiau kokybė gerokai atsilieka. Patys to nesureikšminame, bet tokių pastabų girdime.
Pasitempti verta ir maitinimo įstaigoms.
„Užsieniečiai pastebi, kad mūsų miesto viešbučių kainos jau europinio lygio – panašios kaip Berlyne, tačiau kokybė gerokai atsilieka.“
Sulaukiame svečių, ir vienai dienai atvykstančių, ir dviem, kiti lieka savaitei. Stengiamės jiems parodyti ne tik darbinę miesto pusę: organizuojame ekskursijas į „Stasys Museum“, galerijas, kitas vietas, kurios, mūsų manymu, užsieniečiams galėtų būti įdomios.
O žvelgiant lietuvių akimis, pastaruoju metu Panevėžyje įvyko labai daug gerų pokyčių. Mane net nustebino, kai draugai iš Kauno pradėjo važiuoti į Panevėžį dėl puikaus teatro, į kurį sudėtinga gauti bilietų. Jie aplankė ir „Stasys Museum“, žiūrėjo „Makbetą“ siauruko depe, lankė parodas. Buvau labai nustebęs, kad kauniečiai gyrė Panevėžį.
Žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, mūsų miestas turi tikrai daug gerų dalykų.
Kadangi daug keliauju po užsienį, su didžiausiu džiaugsmu savaitgalius leidžiu Panevėžyje. Ir renginiai, ir galerijos aplankyti, smagu ir dviračiu pasivažinėti. Draugams iš kitų miestų sakome, kad atvykę į Panevėžį jie gali turėti nerealų savaitgalį.
Mano aplinkos žmonės džiaugiasi miesto pokyčiais, nors norėtųsi dar daugiau traukos centrų. Tiek „Pragiedruliai“ Skaistakalnio parke, tiek Senvagė galėtų būti aktyviau įveiklinti – čia galėtų vykti bardų vakarai, poezijos renginiai, daugiau veiklų jaunimui. Galbūt reikėtų drąsiau atverti šias erdves jauniems žmonėms ir leisti jiems labiau reikštis. Gimtadienio renginiai parodė, kiek daug potencialo turi miesto erdvės.
Tik gaila, kad mieste nėra daugiau universitetinio jaunimo, kuris įneštų dar daugiau gyvybės ir spalvų.
Dalia REMEIKAITĖ
Viešbučio „Romantic“ valdytoja
Turistų didelio susidomėjimo Panevėžiu nejaučiu. Atvažiuojantys turistai dažniausiai atvyksta pažinti Baltijos šalių. Dabar kaip viešbutis labiausiai „kabinamės“ į du traukos objektus – „Stasys Museum“ mūsų mieste ir žydų istorijos muziejų Šeduvoje „Dingęs Štetlas“.
Panevėžys nemoka savęs parduoti turistams. Savivaldybės Kultūros skyriui reikėtų šia kryptimi stipriai padirbti, neapsiriboti tik „Stasys Museum“. Juk turime ir unikalų Lėlių vežimo teatrą, ir daugiau įdomių dalykų, tik reikia mokėti pateikti.
Panevėžys tikrai ne turistinis miestas. Toks niekada nebuvo ir, manau, nebus. Netgi manau, kad ir nereikėtų to siekti. Esame industrinis miestas su savo unikalia kultūra, bet vis tiek pirmiausia ir liksime industriniu miestu. Nereikia to gėdytis ir bijoti.
Jau susitaikiau, kad nesame turistų meka, ir nedarau iš to dramos.
„Jau susitaikiau su mintimi, kad nesame turistų meka, ir nedarau iš to dramos.“ D. Remeikaitė
Pati beveik neišeinu iš viešbučio. Atvirai pasakius – man neįdomu. Kartą nuėjau į renginį mieste – buvo katastrofa: įgarsinimas baisus, džeržgė, plyšo, vėlavo vedėjai. Nuėjome pažiūrėti Senvagės fontano, bet pataikėme į tokią vietą, kad žiūrėjome tik šviesas negirdėdami jokios muzikos. Supratau, kad aš vėl ilgai neisiu į jokias miesto šventes, jei neužtikrinama jų kokybė. Gal vienintelė, padariusi įspūdį – Panevėžio verslių moterų tinklo pernai Laisvės aikštėje surengta Baltoji vakarienė: išskirtinis, jaukus renginys su neįtikėtinai mažu biudžetu.
Nesu pramogų mėgėja. Kai jų norisi, renkuosi išvažiuoti į kitos kultūros šalį.
Bet pastebėjau, kad savaitgalio pramogoms Lietuvoje populiaru važiuoti ten, kur yra baseinai. Net į Druskininkus, Liepoją, Palangą šeimos lekia šimtus kilometrų – žmones labai traukia vandens pramogos. Labai tikiuosi, kad kai Panevėžyje atsidarys naujas baseinas, į jį irgi važiuos iš visos Lietuvos.
