Dėl stichinės sausros Panevėžio mieste ir rajone paskelbus ekstremalią situaciją, po trijų dienų aptarti padėties ir teikti pasiūlymus į posėdį vakar vėl rinkosi Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, Miškų urėdijos, Panevėžio rajono savivaldybės atstovai bei rajono seniūnai.
Situacija Panevėžio rajone iš esmės liko tokia pati. Nors per savaitgalį Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai neteko gesinti didelių gaisrų, gaisringumas vis dar tebėra aukščiausias – penktos klasės.
Pasak Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Viliaus Grigaliūno, pareigūnai nuolat stebi ir kontroliuoja grėsmingą situaciją. Kol kas techninių resursų pakanka. Jei kiltų pavojus, būtų pasitelkti ir atsarginiai automobiliai. Vadovas priminė, kad vis dar draudžiama lankyti miškus ir juose vykdyti darbus.
Didžiausią pavojų dėl gaisrų kelia prasidėjusi javapjūtė, pabrėžė V.Grigaliūnas. Su tuo sutiko ir rajono seniūnai. Pasak jų, tokio dulkėjimo javapjūtės pradžioje seniai nebuvo. Kombainai nuolat užsineša dulkėmis ir bet kuriuo metu gali užsidegti. Dėl atsargumo techniką patartina plauti kelis kartus per dieną, o į lauką kartu paleisti automobilį, kuris, kilus gaisrui, galėtų suteikti pagalbą. Kai kuriose seniūnijose tokiai priežiūrai jau paskirti žmonės.
Kita svarbi problema, kurią pabrėžė susirinkę seniūnai, kad žmonės skundžiasi ištuštėjusiais šuliniais. Pagalbą tokiu atveju pasiūlė Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai. Kaip teigė V.Grigaliūnas, iki šiol dar yra vienas kūdrų vandeniu neužterštas automobilis, jis gali būti panaudotas geriamam vandeniui vežioti.
Tačiau viršininkas pabrėžė, kad žmonės nepultų skambinti į gaisrines – tai turėtų būti derinama su seniūnais.
Pasikeitus orams, ekstremali situacija Panevėžio rajone būtų nutraukta. Tačiau sinoptikų prognozuojami lietūs, pasak seniūnų, žemės ūkiui nebeduotų naudos, netgi gali pakenkti prasidėjusiai javapjūtei.
„Sausra, apėmusi Panevėžio rajoną, jau pridarė nepataisomos žalos žemės ūkiui“, – teigė Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytautas Kriaučiūnas. Bet dar didesni nuostoliai, anot jo, laukia ateityje, kai reikės rūpintis kitų metų sėja. Žmonių nerimas, kad nesugebės per žiemą išlaikyti gyvulių, jau prognozuoja krizę ir gyvulininkystėje. Gyvulių supirkimo kainos smarkiai krito.
„Ekonominės sąlygos šiuo metu itin sudėtingos rajono žemdirbiams, ir sunkiai tikėtina, kad kompensacijos atlygins padarytą žalą“,– mano V.Kriaučiūnas. Dėl kompensavimo paraiškų jau nusidriekė eilės prie seniūnijų durų ir apsunkino darbą. Rajono gyventojai masiškai neša paraiškas, nes antraip nebus įmanoma gauti paramos.
Išankstiniais duomenimis, žemdirbių nuostoliai sieks daugiau nei 600 mln. litų. Kaip bent iš dalies kompensuoti žalą, sprendžia ir Lietuvos Vyriausybė.
Ingrida NAGROCKIENĖ
