S. Kovaliovas atsiėmė pirmąkart įteikiamą Laisvės premiją.
Penktadienį Lietuvai minint Sausio 13-osios dvidešimt pirmąsias metines pirmąkart įteikiama Laisvės premija apdovanotas žymus rusų disidentas Sergejus Kovaliovas, turintis senų ryšių su Lietuva. Tuo metu laisvės gynėjo A. J. Povilaičio sūnus pranešė prašantis atimti buvusiam SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui įteiktą Nobelio premiją.
Kaip tik minėjimo išvakarėse Rusija pateikė Lietuvai akibrokštą, atsisakiusi Sausio 13-osios byloje apklausti M. Gorbačiovą, o televizijos bokštą šturmavusio „Alfa“ būrio vadas Michailas Golovatovas penktadienį vieno Rusijos portalo suorganizuoto televizijos tilto metu bendravo su Algirdu Paleckiu.
Penktadienį Seime per iškilmingą posėdį, skirtą Laisvės gynėjų dienai, S. Kovaliovui įteikta pirmoji Laisvės premija, skiriama žmonėms ar organizacijoms, prisidedančioms prie laisvės ir demokratijos sklaidos Vidurio ir Rytų Europoje.
„Man tai svarbi premija. Nes tai Lietuvos premija. Aš čia sėdėjau kalėjime, čia mane teisė, čia turiu daug draugų“, – Seime kalbėjo disidentas.
1930 metais gimęs kovotojas prieš SSRS režimą S. Kovaliovas, ne kartą nominuotas Nobelio taikos premijai, po Sąjungos griūties aktyviai dirba siekdamas Rusijos demokratizacijos, taip pat siekia viešinti valdžios nusikaltimus Čečėnijoje ir kitus žmogaus teisių pažeidimus.
Aštuntajame dešimtmetyje S.Kovaliovas dėl antisovietinės veiklos buvo suimtas ir teisiamas Vilniuje. Maskvoje jis susitikdavo ir bendradarbiavo su Lietuvos disidentais Nijole Sadūnaite, Petru Plumpa, Sigitu Tamkevičiumi, Juozu Zdebskiu.
R.Povilaitis: M.Gorbačiovas paniekino Nobelio premiją
Iškilmingo posėdžio Seime metu kalbėjęs Robertas Povilaitis, sovietinės armijos agresijos Sausio 13-ąją Vilniuje žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus, pranešė, kad prašo atšaukti buvusiam SSRS prezidentui M. Gorbačiovui skirtą Nobelio taikos premiją.
M.Grobačiovui Nobelio taikos premija buvo įteikta 1990 metais dėl indėlio į Šaltojo karo pabaigą.
R.Povilaitis įspėjo, kad Lietuvoje partiotizmas niveliuojamas su kraštutiniu nacionalizmu ir ksenofobija.
„Šiandien išsiunčiau kreipimąsi į Norvegijos Nobelio taikos komitetą su prašymu apsvarstyti galimybę atšaukti Nobelio taikos premiją, įteiktą Michailui Gorbačiovui 1990 metais“, – sakė R. Povilaitis, kurį cituoja naujienų agentūra BNS.
Jo teigimu, M. Gorbačiovas yra atsakingas už SSRS ginkluotųjų pajėgų veiksmus 1991 metų sausio 13-ąją Vilniuje, net jei, kaip pats tvirtina, apie juos nežinojo. Lietuvoje šie veiksmai vertinami kaip karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui.
„Manau, kad savo veiksmais ar nusikalstamu neveikimu 1991 metais dėl įvykių Vilniuje ir kitose vietose, kai byrant SSRS buvo naudojama ginkluota jėga, M. Gorbačiovas paniekino jam suteiktą garbingą apdovanojimą“, – sakė R. Povilaitis.
Tuo metu europarlamentaras ir anuometinis Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis teigia, kad Nobelio Taikos premijos komitetas jau anksčiau yra svarstęs klausimą dėl M. Gorbačiovo apdovanojimo, tačiau esą nėra procedūros, pagal kurią būtų galima apdovanojimą atimti.
„Dėl to į komitetą kreipėsi norvegų visuomenė, labai įžymūs žmonės, kreipimųsi buvo ir iš kitų šalių. Nobelio taikos komitetas paskelbė nuomonę, kad sovietų kariuomenės veiksmai ir M. Gorbačiovo vaidmuo yra visiškai nesuderinami su Nobelio premijos dvasia, tačiau atimti – procedūros tokios nėra“, – politiką cituoja portalas 15min.lt.
R. Povilaitis savo kalboje taip pat kritikavo krašutinį nacionalizmą ir ksenofobija, teigdamas, kad jie niveliuojami su patriotizmu.
„Patriotais save įvardijantys asmenys siūlo Lietuvą kurti be žydrų, raudonų ir juodų. Sausio 13-osios aukas siūloma „atminti švariu patriotų krauju“, rūšiuojant Lietuvos piliečius į turinčius tinkamą ir netinkamą kraują, taip pat dovanojant bilietus į koncertą, kuriame gros ir pronacistinė grupė, svajojusi apie „degantį Šalčininkų rajoną“. Piliečiai yra gąsdinami Europos liberalia demokratija, su kuria mūsų tautinėms vertybėms, esą, nepakeliui, – R. Povilaitį cituoja portalas 15min.lt. – Negaliu užmiršti vieno susitikimo, kuriame dalyvavo įvairūs prie Lietuvos nepriklausomybės atgavimo prisidėję žmonės. Po mano pasisakymo vienas Nepriklausomybės akto signataras neišlaikęs sušuko – „tolerastai“, taip išreikšdamas savo panieką. Atrodytų, kad tolerancija, kaip ir laisvojo pasaulio pripažintas žmogaus teises ir laisves ginantys žmonės, tapo pamėgtu pašaipos ar netgi pasišlykštėjimo objektu.“
Rusija Sausio 13-ąją irgi paminėjo
Penktadienį užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pareiškė apgailestaujantis dėl Rusijos atsisakymo apklausti M. Gorbačiovą tiriant Sausio 13-osios baudžiamąją bylą.
Ministras atkreipia dėmesį, kad Rusija atsakymą nutarė pateikti būtent Sausio 13-osios minėjimo išvakarėse.
„Vis dėlto, toks sprendimas pernelyg nestebina, nes Rusija iki šiol nėra įvertinusi totalitarinių komunistinių režimų nusikaltimų, įvykdytų prieš jos pačios gyventojus“, – ministerijos išplatintame pranešime cituojamas A. Ažubalis.
Jis taip pat teigia, kad Rusija nėra pakankamai geranoriška bendradarbiaudama baudžiamųjų bylų tyrime. Tai, pasak jo, neatitinka gerų kaimyninių santykių dvasios.
O štai Rusijos dienraščio „Komsomolskaja pravda“ portalas kp.ru surengė video transliaciją, į kurią pasikvietė SSRS „Alfa“ būrio vadą M. Golovatovą. Laidoje videokonferencijos būdu dalyvavo ir „Socialistinio liaudies fronto“ vadovas A. Paleckis.
Kaip praneša portalas lrytas.lt, M. Golovatovas tikino, kad sausio 13-ąją jo vadovaujami kariai nenaudojo ginklų, o šarvuočiai buvo reikalingi kariams pasislėpti nuo, jo teigimu, šaudžiusių lietuvių.
M. Golovatovas pernai vasarą buvo sulaikytas Austrijoje pagal Lietuvoje išduotą Europos arešto orderį, tačiau netrukus paleistas. Austrijos pareigūnai tikino, kad orderis neatitiko reikalavimų, tačiau įtariama, kad M. Golovatovas paleistas dėl Rusijos diplomatinio spaudimo.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius savo tinklaraštyje Sausio 13-osios išvakatėse pareiškė, kad Austrija ir po incidento elgiasi neoriai.
„Niekaip kitaip kaip tik akibrokštu negalima vertinti, kai Austrija ne tik paleidžia vieną įtariamųjų sausio 13-osios byloje, bet ir siunčia kitus nuolaidžiavimo totalitariniam režimui ženklus: priima komplimentus iš Rusijos, kad valstybė išlaikė „teisinės valstybės testą“; vadina sausio įvykius Vilniuje ne nusikaltimu, o istorija, ir faktus apie šiuos įvykius, atitinkamai, ne nusikaltimo įrodymais, o istoriniais faktais; nemato reikalo ištarti, kad tai, kas įvyko, yra klaida, dėl kurios apgailestauja“, – rašo R. Šimašius.
