„Jaučiau nerimą, baimę, visada atrodo, kad mane seka“, – ne vieną kartą teisme kartojo parodymus sutikęs duoti Biržuose praėjusią vasarą du nepilnamečius apšaudęs, vieną mirtinai sužalojęs 37-erių Dainius Miliukas. Lukiškių tardymo izoliatoriuje teismo pabaigos laukiantis vadinamasis Biržų šaulys ir jo advokatas siekia įtikinti, kad legaliai savigynai laikytu ginklu „Makarov“ sveiku protu nepaaiškinamą nusikaltimą padarė būdamas nestabilios psichikos.
Per ikiteisminį tyrimą specialistų pateiktos išvados dėl nušauto vaikino patirtų sužalojimų nesutampa su D. Miliuko tvirtinimu, jog visos jo paleistos kulkos smigo į žemę. Specialistai nustatė, kad į vaikiną buvo šauta tiesiogiai. U.Mikaliūno nuotr.
Panevėžio apygardos teismas patenkino kaltinamojo advokato prašymą skirti D. Miliukui psichiatrinę-psichologinę ekspertizę. Ji turės atsakys, ar į niekuo dėtus vaikus miesto centre tamsoje šaudęs vyras gali būti teisiamas ir atlikti bausmę.
Apygardos prokuroro Ramūno Pačebuto nuomone, tokia ekspertizė nėra prasminga, nes dar per ikiteisminį tyrimą buvo kreiptasi į specialistus, kuriems jokių abejonių dėl D. Miliuko pakaltinamumo nekilo.
Jei ekspertai patvirtintų kaltinamojo ir jo gynėjo versiją, jog nusikalto dėl psichinės ligos, D. Miliukui tai reikštų kone bilietą į laisvę. Tokiu atveju teismas jam turėtų skirti priverstinį gydymą psichiatrijos ligoninėje ir kas pusę metų spręstų dėl tolesnio jo gydymo.
Pasveikęs kalėjimo grotų D. Miliukas jau būtų išvengęs – už nusikaltimą, padarytą sergant psichine liga, nėra baudžiama. Tačiau jei ekspertai pripažins, kad kaltinamasis nusikaltimo metu suvokė savo veiksmus ir už juos gali atsakyti, jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
D. Miliukui taip pat yra pateikti milžiniški civiliniai ieškiniai. Nužudytojo nepilnamečio šeima tragišką netektį įvertino 700 tūkst. Lt, likusio gyvo, bet sužalojimų neišvengusio jo draugo artimieji iš D. Miliuko prašo priteisti 10 tūkst. Lt.
„Nieko gero“, – savo turtinę padėtį teisme apibūdino kaltinamasis. Tokios sumos, anot D. Miliuko, jam nerealios.
Kadaise prabangiai gyventi siekęs, Biržuose vaizdingoje vietoje šalia ežero solidų namą susirentęs, vėliau pardavęs ir į sostinę išsikraustęs D. Miliukas tikina, jog dabar visas jo turtas – prieš septynerius metus iškirstas miško sklypas su keliais dar likusiais ąžuolais ir su žmona bendras „Volksvagen Golf“ automobilis.
Biržuose aiškinosi santykius
„Noriu atsiprašyti Dariaus mamos ir artimųjų už šią nelaimę“, – taip D. Miliukui pradėjus savo parodymus, teismo salėje ašaromis paplūdo nužudyto 17-mečio mama Jolanta Nevedomskienė.
Jis atsiprašė ir per laimingą atsitiktinumą gyvo likusio berniuko bei teismo salėje sėdėjusių jo tėvų. D. Miliukas teisinosi nenorėjęs žudyti vaikų, neva šaudęs iš baimės, jam vis rodėsi, kad yra persekiojamas.
Iš Biržų kilęs kaltinamasis teismą įtikinėjo seniai gimtajame mieste jautęsis nesaugus. Prieš penkerius metus buvo užpultas, stipriai sumuštas nepažįstamų asmenų. Dėl užpuolimo D. Miliukas į policiją nesikreipė. Tiesiog pasistengė dingti iš Biržų. Pardavęs namą persikraustė su šeima – žmona ir mažamečiu sūneliu – į Vilnių.
Kaltinamasis tvirtino visada jautęsis tarsi būtų sekamas. Net atsikėlęs naktimis eidavo prie langų tikrinti, ar už jų kas nestovi. Esą artimieji, matydami jo didelį nerimą, ne kartą ragino kreiptis į medikus, tačiau tokius patarimus ignoravo ir netgi savigynai įsigijo ginklą. D. Miliukas pripažino su „Makarovu“ niekada nesiskirdavęs – jo rankinėje ginklas būdavo nuolat. Kaltinamasis teigė psichinę būklę vertinusiems medikams nutylėjo apie nuolatinį baimės jausmą.
Atrodo, kad D. Miliukas arba jo aplinkos žmonės Biržuose iš tiesų turėjo rimtų problemų. Kartą jam beviešint pas uošvius naktį buvo apšaudytos garažo durys. Nors D. Miliukas teisme pasakojo, kad tuomet visa šeima patyrė didelį išgąstį, tačiau į pareigūnus vėl nesikreipė.
Nepatiko praeiviai
Praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje D. Miliukas su šeima į Biržus parvyko švęsti – žmona buvo pakviesta į draugės vaiko krikštynas. Pats Dainius į jas nenorėjęs, tad pirmąją dieną į krikštynas žmona išėjusi viena. Tik rytojaus dieną jis pasidavęs sutuoktinės prašymams kartu nueiti bent į šventės pratęsimą „Kovaro“ bare Biržuose.
Į šeimos draugų puotą D. Miliukas apie 14 val. išsiruošė irgi su ginklu – „Makarovas“, kaip visada, gulėjo jo rankinėje.
Anot kaltinamojo, bare buvo kepami šašlykai, lošiama kortomis. Pripažino išgėręs 50 g. brendžio ir keturis bokalus lengvo biržietiško alaus.
„Jaučiausi normaliai, negirtas. Čia man nedidelis kiekis“, – teismui tvirtino D. Miliukas.
Apie 21 val. paskambino uošviui, kad atvažiuotų parsivežti. Anot kaltinamojo, žmona norėjo dar pasilikti, todėl ketino išvažiuoti vienas. Tačiau išėjęs pro baro kiemo vartelius pamatė tiesiai į jį atbėgančius du vaikinus.
„Pagalvojau, kad nori mane užpulti. Grįžau į kiemą. Jie pradėjo eiti. Stovėjau už tvoros. Jie ėjo pro šalį, žiūrėjo į mane, aš – į juos“, – pasakojo D. Miliukas.
Nors jaunuoliai tylėdami praėjo pro šalį, D. Miliukui esą kilo įtarimas, kad į jį norima pasikėsinti.
„Grįžau į barą pas žmoną, sakau, važiuojam, nes kažkas jau slankioja, trinasi“, – lemtingo vakaro detales teisme dėstė kaltinamasis.
Šaudė be pertraukos
Uošvio automobilyje pakeliui namo Dainiui į akis krito gatve einantys du jaunuoliai. Nors teisme jis tvirtino baro kieme nespėjęs įsidėmėti įtartinų pasirodžiusių vaikinų veidų, tik įsiminęs, kad vieno būta aukštesnio, manė miesto centre sutikęs tuos pačius. Uošviui liepė sustoti, išlipdamas išsitraukė ginklą ir, paėjęs apie porą metrų nuo mašinos iki šaligatvio, jaunuoliams sušuko stoti pavadinęs necenzūriškai.
„Jie pradėjo bėgti, o aš – šaudyti į žemę. Šaudžiau vieną po kito, be pertraukos. Norėjau pagąsdinti. Nesitaikiau. Mačiau nuo žemės atšokančias žiežirbas ir mačiau, kaip jie nubėga“, – savą įvykių versiją pateikė D. Miliukas.
Esą jis nė nepagalvojo, kad tamsoje į maždaug už 20 metrų bėgusius žmones paleistos kulkos juos kliudys, ir grįžęs namo nuėjo miegoti. Jis tikino nė neįtaręs, kad ten buvę tik niekuo dėti namo grįžtantys nepilnamečiai.
Kitą rytą su šeima išvažiuodamas į Vilnių matė Biržų centre policijos automobilius. Pagalvojo, kad galbūt kažkas apie aidėjusius šūvius bus pranešęs pareigūnams. Pakeliui į sostinę susipykęs su žmona, norėjo pabūti vienas, todėl įvažiavęs į Vilnių nieko jai neaiškinęs išlipo. O vakare lošimo namuose pažįstamas papasakojo, kad Biržuose nušautas 17-metis.
Tik kitos dienos vakarą D. Miliukas pats prisistatė į Žirmūnų policijos komisariatą. Prisipažino šaudęs ir atidavęs nusikaltimo įrankį – taip jo brangintą „Makarovą“.
„Labai gailiuosi. Nesu aš toks žmogus. Man pačiam tai tragedija“, – tikino kaltinamasis.
Prokuroro klausiamas, D. Miliukas bandė prisiminti, kiek šūvių paleidęs į pirmą kartą sutiktus vaikus. Jis svarstė, kad iš apkaboje buvusių aštuonių šovinių turėjo likti bent du. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad „Makarove“ nebebuvo nė vieno šovinio.
„Vaikai nieko dėti. Būčiau jų nepamatęs, nieko nebūtų buvę“, – įtikinėjo
D. Miliukas J. Nevedomskienės klausiamas, už ką nušovė jos sūnų, ar tik dėl to, kad šis bėgo per gatvę.
Kulkos lėkė į žmones
D. Miliuko pateikta versija iš esmės skiriasi nuo per ikiteisminį tyrimą duotų parodymų. Užrašytuose parodymuose, patvirtintuose paties D. Miliuko parašu, teigiama, kad prie baro sutikti jaunuoliai ne bėgo, o tiesiog ėjo pro šalį. Biržiečiui neįtiko, kai vaikinai jį tąkart nužiūrėjo.
Mirties išvengęs nepilnametis duodamas parodymus aiškiai prisiminė, kad jam su draugu beeinant namo ginkluotas žudikas liepęs netgi ne sustoti, o gultis ant žemės. Persigandęs vaikas ketino vykdyti užpuoliko įsaką, bet išgirdęs šūvius leidosi bėgti.
Nors kaltinamasis tikina esą norėjęs tik pagąsdinti, negalėjo atsakyti, kodėl šaudęs jo išsigandusių vaikų kryptimi ir kodėl nepaleido šūvių į orą.
Maža to, per ikiteisminį tyrimą specialistų pateiktos išvados dėl padarytų sužalojimų nesutampa su D. Miliuko tvirtinimu, jog visos jo paleistos kulkos smigo į žemę. Specialistai nustatė, kad D. Nevedomskį mirtinai sužalojusio šūvio kanalas, nuėjęs iš kairės nugaros pusės į pilvą dešinėje, driekėsi nežymiai iš viršaus į apačią. Tai reiškia, kad į vaikiną buvo šauta tiesiogiai, o ne, kaip norėtų įrodyti D. Miliukas, kulka atšoko nuo žemės.
„Šūvio kanalo neįmanoma suklastoti. Jis yra toks, koks yra“, – teigė teisėjas.
Įtikinėjęs, kad ginklo nė nebuvo pakėlęs, D. Miliukas svarstė, kad galbūt jaunuolis pritūpė, esą matęs, kaip jam šaudant į žemę vaikinai šokinėja.
Ant drabužių – kitų šūvių pėdsakai
Kaltinamojo versiją, kad šaudydamas ginklą laikė tik nukreiptą žemyn, sugriovė teisėjas, išaiškinęs fizikos dėsnį.
„Ar jums žinoma, kad „Makarovo“ atatranka yra gana stipri ir paeiliui šaudant vieną po kito ginklas kyla į viršų“, – išaiškino teisėjas.
Nors D. Miliukas teigė ginklą įsigijęs prieš keletą metų, teismą įtikinėjo iš jo šaudęs pirmą kartą. Tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvados rodo, kad ant Dainiaus drabužių rasta kitų šūvių pėdsakų. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti ir juodos dėmės savo biografijoje – už ką prieš keliolika metų jam taikytas tuomet veikęs Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas. Toks buvo priimtas tramdyti atgavus Nepriklausomybę Lietuvoje paplitusioms nusikalstamoms grupuotėms.
„Dėl nieko. Nežinau kodėl, niekur nesu užkliuvęs“, – stebėjosi jau daug metų policijai žinomas biržietis.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
