Kada ir kiek jo reikia vartoti net vasarą.
Daugumai vyresnio amžiaus žmonių vitaminas D asocijuojasi tik su vaikų rachitu ir primena laikus, kai mamos rimtai svarstydavo, ar taip jau būtina jo duoti savo atžaloms, ar pakaks, kad šie pažais lauke, saulėje.
Dabar jau tvirtai žinoma: vitaminas D gyvybiškai svarbus kone visoms mūsų organizmo sistemoms ir bet kuriame amžiuje, o jo deficitą gyvendami tokioje platumoje, kokioje gyvename, patiriame kiekvienas.
Ne visai vitaminas
1928 metų vasarį vokietis chemikas Adolfas Vindausas su kolegomis pirmąkart išgavo medžiagą, kuri, kaip paaiškėjo, buvo vitamino D pirmtakas.
Kalciferolis – arba vitaminas D – nepanašus į įprastus vitaminus. Šiuolaikiniai medikai teigia, kad teisingiau būtų jį laikyti steroidiniu hormonu: kalciferolis sintetinamas, perdirbamas ir veikia organizmą panašiai, kaip lytiniai hormonai ir kortikosteroidai.
Iš tikrųjų, vitaminas D yra visa grupė medžiagų. Iš jų mums geriausiai pažįstamas cholekalciferolis – vitaminas D3 ir ergokalciferolis – vitaminas D2. Pirmasis sintetinamas žmogaus odoje, kai ją veikia tiesioginiai saulės spinduliai, taip pat gaunamas iš maisto produktų. Vitamino D2 gi galime gauti tik iš maisto. Dabar rekomenduojama vitamino D paros norma – 15 mikrogramų, arba 600 TV (tarptautinių vienetų) cholekalciferolio. Ir jis tikrai reikalingas ne vien rachito profilaktikai.
Nuo depresijos…
Vitaminas D dalyvauja reguliuojant tirozinhidroksilazę – fermentą, būtiną, kad mūsų organizmas išskirtų dopaminą, adrenaliną ir noradrenaliną. Reikiami šių hormonų kiekiai – viena iš svarbiausių sąlygų gerai savijautai ir nuotaikai, todėl saulėtasis vitaminas taip pat saugo ir nuo depresijos.
Grupė psichologų ir dietologų iš Naujosios Zelandijos praėjusių metų spalį žurnale „Nutrients“ išspausdino savo tyrimo rezultatus. Mokslininkai skelbė atradę ryšį tarp depresijos ir vitamino D deficito tarp studentų (tyrime dalyvavusių savanorių amžiaus vidurkis buvo 19,5 metų). Vaikinai ir merginos, kuriems stigo vitamino D, dukart dažniau skundėsi depresijos simptomais nei tie, kurių organizme kalciferolio lygis siekė bent leistiną minimumą.
Mokslininkus taip pat domina ir vitamino D įtaka pagyvenusių žmonių dvasinei būklei. Taip pat praėjusį rudenį gerontologijai skirtas JAV leidinys „The Journals of Gerontology“ išspausdino rezultatus tyrimo, kurio autoriai išanalizavo 2 600 moterų ir vyrų nuo 70-ies ir 79 metų amžiaus sveikatą. Specialistai atrado, kad garbaus amžiaus psichiškai sveiki žmonės irgi rizikuoja susirgti depresija, jeigu jiems stinga vitamino D.
Vitaminas D siejamas ir su sezoniniu afektiniu sutrikimu, dar vadinamu sezonine depresija. Šis ryšys visuomet buvo akivaizdus, nes sezoninė depresija daugumą žmonių kamuoja rudenį ir žiemą, kai šviesusis paros metas trumpiausias, o galimybė papildyti vitamino D atsargas mėgaujantis saulutės spinduliais – minimali.
Aną lapkritį medicininiame žurnale „Medical Hypotheses“ publikuoti amerikiečių ir australų tyrėjų grupės darbo rezultatai taip pat patvirtino nerimą keliantį ryšį. Specialistai išanalizavo daugiau nei 100 mokslinių straipsnių ir padarė išvadą, kad vitamino D deficitas greičiausiai atlieka lemiamą vaidmenį sezoninės depresijos vystymesi.
Esmė tai, kad vitamino D kiekis organizme keičiasi priklausomai nuo metų laiko. Tyrimai parodė, jog nuo laiko, kai ultravioletinė spinduliuotė toje vietovėje, kurioje gyvena žmogus, pasiekia aukščiausią lygį, ir sezoninės depresijos pradžios praeina maždaug aštuonios savaitės. Lygiai tiek laiko – aštuonias savaites – žmogaus organizmas perdirba ir iš saulės spindulių gautą vitaminą D. Mokslininkų manymu, šie skaičiai sutampa neatsitiktinai.
Labiausiai nerimą medikams kelia tai, kad net saulėtais laikomuose kraštuose gyventojai ne visada gauna pakankamai vitamino D. Ką jau kalbėti apie mus, daugiau mažiau šiauriečius? Todėl jie primena, kad būtina kelis kartus per savaitę bent truputį laiko praleisti saulėkaitoje, o gyvenantiesiems aukščiau 37-osios lygiagretės Šiaurės platumos – tai yra tokiems kaip mes – dar ir vartoti šio vitamino papildų.
…ir infekcijų
Singapūro mokslininkų tyrimas, kurio rezultatai 2014-ųjų gruodį buvo išspausdinti „Journal of Infectious Diseases“, atskleidė, jog vitamino D lygis organizme veikiamas kandidozės – infekcijos, kurią sukelia Candida giminės mielių grybelis.
Kandidozė dažniausiai nustatoma makštyje arba burnoje (kūdikiams, pagyvenusiems žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs), tačiau ji gali būti ir sisteminė – grybelis gali pažeisti odą, gleivinę, nagus, vidaus organus.
Viena svarbių vitamino D funkcijų žmogaus organizme yra stimuliuoti katelicidino gamybą. O šis antimikrobinis peptidas (trumpasis baltymas) padeda organizmui susidoroti su uždegimais, taigi yra būtinas kovai su infekcijomis – įskaitant ir kandidozę.
Pastarojo tyrimo autoriai matavo vitamino D lygį pacientų, kuriems diagnozuota kandidozė, organizme ir pastebėjo, kad daugumai jų šio vitamino trūksta. Tada mokslininkai pelėms, infekuotoms Candida grybeliais, leido įvairias vitamino D3 dozes. Tos pelytės, kurioms teko mažos vitamino D dozės, pagydavo nuo infekcijos ir išgyvendavo dažniau nei tos, kurios vitamino negaudavo išvis. Tačiau didelės vitamino D dozės, priešingai – pablogindavo gyvūnų būklę, todėl baigę tyrimą mokslininkai išplatino įspėjimą apie vitamino D perdozavimo pavojų.
Vyrams
Kalciferolis ne šiaip sau vadinamas vitaminu hormonu. Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, jog yra tiesioginis ryšys tarp vitamino D deficito ir seksualinio pobūdžio problemų bei reprodukcinės sveikatos sutrikimų – tiek moterims, tiek ir vyrams.
2014 metų lapkritį specializuotame leidinyje „Journal of Sexual Medicine“ paviešinti rezultatai tyrimo, kuriems vadovavo italai mokslininkai, atskleidė, jog erekcijos sutrikimų turintys vyrai taip pat stokoja ir vitamino D. Esant sunkiai ar visiškai erekcijos disfunkcijai vitamino D kiekiai kraujyje irgi būna mažiausi.
Taip pat pernai, tik mėnesiu vėliau, „Asian Journal of Andrology“ išspausdintas panašus Pietų Korėjos medikų tyrimas susiejo vitamino D deficito problemą su svarbiausio vyriškojo hormono – testosterono lygiu. Korėjiečiai atrado, kad žemas testosterono lygis vyresnių kaip 40-ies metų vyrų organizme koreliuoja su mažais vitamino D kiekiais. Ryšys tarp hormono ir vitamino išliko net atsižvelgus į tokius veiksnius, kaip vyro kūno masės indeksas, fizinis aktyvumas, lėtinės ligos, alkoholio vartojimas, rūkymas.
Moterims
Anksčiau nėščiosioms ir maitinančioms motinoms vitaminą D skirdavo gydytojas – kad naujagimio kaulai taisyklingai formuotųsi. Bet šį vasarį amerikiečiai akušerijos-ginekologijos specialistai žurnale „Obstetrics & Gynecology“ paskelbė: ištyrus tūkstančių moterų sveikatą nustatyta, jog būsimoms mamoms, kurioms nėštumo pradžioje trūko vitamino D, dažniau prasidėdavo priešlaikinis gimdymas.
Mokslininkai kol kas neturi vienareikšmio paaiškinimo, kaip tiksliai vitaminas D veikia nėštumo trukmę. Priešlaikinių gimdymų priežastis gali būti ir jau minėtas šio vitamino poveikis infekcijoms bei uždegiminiams procesams organizme. Galbūt vitaminas D mažina placentos bakterinių infekcijų – dažnų priešlaikinio gimdymo kaltininkių – riziką.
Bet vitaminas D moterims reikalingas ne tik kūdikiui išnešioti ir laiku pagimdyti – jis būtinas ir pastoti. Kaip lapkritį paskelbta leidinyje „Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism“, ginekologų komanda iš Milano išsiaiškino, kad vitamino D stokojančioms moterims tikimybė pastoti dirbtinio apvaisinimo būdu yra beveik du kartus mažesnė nei toms, kurių organizme šio vitamino pakanka. Italai sako, jog tokiomis aplinkybėmis moterų, nepatiriančių vitamino D deficito, pranašumai akivaizdūs: jų kiaušidės gamina kokybiškesnius kiaušinėlius, o embrionai sėkmingiau implantuojami į gimdą.
Šaltiniai
Jei jau vitaminas D toks visapusiškai naudingas, visus mus turėtų kamuoti klausimas: iš kur jo gauti tiek, kad pakaktų visais atžvilgiais?
Saulė. Paradoksas: mokslas jau tvirtai žino, kad degintis pavojinga, tačiau tie patys mokslininkai pateikia vis daugiau ir daugiau tyrimų rezultatų, įrodančių, kad vitaminas D mažina visų rūšių vėžio, išskyrus odos, riziką. O tam, kad organizme pasigamintų pakankamas šio vitamino kiekis, būtina kaip tik odą spirginti ultravioletiniais spinduliais. Ir dar daryti tai patį vidurdienį, kai saulė šviečia tiesiai žemyn. Mat kuo didesnis odos plotas prieinamas saulei, tuo daugiau prigaminama vitamino D.
Ką gi daryti? Liautis tepusis apsauginiais kremais nuo saulės, kurie trukdo mums gauti kuo daugiau jos spindulių? Gink Dieve. Vasarą tam, kad gautum reikalingą vitamino D dozę, nebūtina valandų valandas kepintis saulėje. Visiškai pakanka kelis kartus per savaitę saulėkaitoje praleisti maždaug pusę to laiko, per kurį jūsų oda parausta (ir vis tiek nepamiršti apsauginio kremo).
Beje, šviesios odos žmonės saulėtojo vitamino gauna daugiau, nes melaninas – tamsios spalvos pigmentas, esantis ir odoje – trukdo vitamino D sintezei. Atitinkamai tamsesnės odos ir įdegusiems žmonėms saulėje reikia praleisti daugiau laiko.
Maistas. Vitamino D esama kai kuriuose produktuose, daugiausia – gyvulinės kilmės. Tai ir riebi žuvis (kad ir lašiša), ir galvijų kepenys, ikrai bei žuvų taukai, kiaušiniai (tryniai), pieno produktai – ypač riebūs (sūris, sviestas, grietinėlė, grietinė). Blogai tik, kad visame šiame maiste vitamino esama ne tiek ir daug: kad gautumėte reikalingą vitamino D paros dozę, reikėtų suvalgyti, pavyzdžiui, 900 g menkės arba 800 g sūrio.
Yra ir dar vienas vitamino D šaltinis, kuris daug ką nustebins. Tai grybai. Kad ir voveraitės ar japoniškieji šitakė. Amerikiečiai endokrinologai ištyrė, jog grybuose, kurie augo apšviesti saulės arba kurie buvo tikslingai švitinami ultravioletiniais spinduliais, yra daug daugiau vitamino D2.
Vitaminai ir papildai. Kadangi maiste vitamino D mažai, saulė didesnę metų dalį šviečia retai, o kai šviečia, joje pavojinga užsibūti, medikai pataria vartoti vitamino D preparatų. Vaistinėse tikrai galima nusipirkti ne tik įvairių vitaminų kompleksų (polivitaminų), bet ir cholekalciferolio (D3) bei ergokalciferolio (D2).
JAV įsikūrusi organizacija, pasivadinusi Vitamino D taryba, pataria rinktis vitaminą D3 – tai kaip tik ta kalciferono forma, kuri susidaro žmogaus organizme veikiant saulei, taigi yra efektyviau pasisavinama.
Svarbu tik atminti, kad perdozuoti vitamino D taip pat pavojinga, kaip ir jo stigti. Todėl vartojant papildus būtina griežtai laikytis nurodyto dozavimo ir prieš tai dar pasitarti su gydytoju.
Įdomūs faktai
Tarp daugelio mokslinių tyrimų, susijusių su vitaminu D, atlikta ir tokių, kurie įrodė, kad ši medžiaga saugo ne tik nuo vėžio, bet ir nuo cukrinio diabeto, alergijų, astmos, imuniteto sutrikimų, Alcheimerio, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, skydliaukės problemų.
Kaip parodė praėjusį lapkritį leidinyje „British Medical Journal“ paskelbti danų atlikto plataus masto tyrimo rezultatai, žmonės, nekenčiantys dėl vitamino D deficito, dažniausiai ilgiau gyvena.
Parengė Sandra MIŠKINIENĖ
