Nors lietuvius saulė džiugina gana trumpai, jos spindulių teikiama nauda organizmui – neišmatuojama. Vieni saulės terapiją pasitelkia kovoje su depresija, kiti gi siekia pagerinti odos būklę.
Deginimasis saulėje – vienas prieinamiausių būdų gerai savijautai palaikyti.
Saulė, neabejotinai, vienas ryškiausių mūsų dangaus objektų. Kadangi nuo Saulės priklauso visa Žemės gyvybė, nuo seno žmonija teikė jai ypatingą reikšmę. Šiandien saulė į pagalba pasitelkiama net ir medicinoje. Moksliškai įrodytas teigiamas saulės poveikis tiek odai, tiek psichinei sveikatai, tiek visam mūsų organizmui.
Apie tai, kad saulės spinduliai gali gydyti, aptinkama rašytiniuose šaltiniuose, siekiančiuose istorijos tėvo Herodoto laikus (apie 490–424 m. pr. Kr.). Pirmasis gydytojas, rekomendavęs gydomąsias saulės vonias, buvo Hipokratas (460–377 m. pr. Kr.).
Senovės graikai ir romėnai ant savo namų stogų įrengdavo specialias aikšteles – soliariumus, skirtus sveikatai stiprinti ir gydyti.
Šiandien saulės šviesos procedūros atliekamos natūralioje aplinkoje – dažniausiai paplūdimiuose. Saulės spinduliais gydoma daugelis ligų. Pirmiausia – odos ligos. Dar XIX a. pabaigoje danų gydytojas Nielsas Rybergas Finsenas odos tuberkuliozei gydyti pritaikė ultravioletinius spindulius ir už tai 1903 m. gavo Nobelio premiją. Sėkmingai saulės šviesa gydomas rachitas, lėtinės plaučių ligos, kaulų ir sąnarių, medžiagų apykaitos ir nervų sistemos ligos. Šiuolaikinė medicina saulės poveikį pripažįsta net ir gydant sunkias odos ligas, pavyzdžiui, psoriazę.
Žaizdos
Daugelio tyrimų rezultatai parodė, kad saulės terapija pagreitina žaizdų gijimą ir sustiprina randų audinį. Pasideginti prieš saulutę rekomenduojama rimtų žaizdų po traumų ar sužeidimų, žaizdų po operacijų, nudegimų, ilgai negyjančių opų ar pragulų kamuojamiems pacientams. Saulės šviesos poveikis žaizdų gijimui – akivaizdus. Saulės terapijos metu stimuliuojami audinių atsinaujinimo ir regeneracijos procesai. Pažeidimai gyja greičiau, galima išvengti būklės pablogėjimo, kontroliuoti infekcijos išplitimą, o, mažėjant uždegimui, skausmui ir tinimui, atkurti komforto jausmą ir gyvenimo gerovę.
Egzema ir žvynelinė
Su odos problemomis susiduria daugelis žmonių. Vienos dažniausiai pasitaikančių tokių ligų yra egzema ir žvynelinė. Tikriausiai teko girdėti šiuos pavadinimus, tačiau ne visi žino priežastis ir simptomus. Nors šios odos problemos turi nemažai panašumų, yra keli pagrindiniai aspektai, kurie padeda jas atskirti.
Egzema iš esmės primena daugybę mažų burbuliukų, kurie atsiranda ant rankų ir kojų. Vietose, kuriose jie atsiranda, itin stipriai išsausėja oda. Egzema atrodo gana keistai ir ją nedelsiant reikia gydyti. Geriausias būdas egzemai gydyti – pastangos nesikasyti, nes kitu atveju oda bus dar labiau pažeidžiama, gali atsirasti kraujavimai ir išplisti infekcija. Egzema, kaip ir bet kuri kita odos liga, savaime nepraeis, tad norint pagerinti odos išvaizdą ir gyvenimo gerovę, būtina kreiptis į specialistą, kuris paskirs reikiamą gydymą.
Žvynelinė yra uždegiminė odos būklė. Ji pasižymi iškilusiomis paraudusiomis dėmėmis, pasidengusiomis pilkšvu viršutiniu sluoksniu. Dažniausiai žvynelinė pasitaiko ant kelių, alkūnių, galvos odos ir nugaros apačioje.
Egzema yra organizmo atsakas į aplinkos veiksnius, pavyzdžiui, alergizuojančius ar daug cheminių medžiagų turinčius maisto produktus.
Žvynelinė genetiškai paveldima ir dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje. Nors tinkama mityba ir odos priežiūra gali sumažinti simptomus, visiškai panaikinti požymių nėra įmanoma.
Tiesa, tiek egzemos, tiek žvynelinės kamuojami pacientai vertina ir saulės terapijos, kaip papildomos priemonės, teikiamą naudą – odos būklė pasideginus akivaizdžiai pagerėja, nuslopinamas niežulys. Saulės spinduliai atlieka ir dezinfekcijos funkciją.
Aknė
Paprastieji spuogai (acne vulgaris) labai dažnai sutinkama odos būklė, su kuria susiduria apie 85 proc. suaugusiųjų iki 24 metų ir apie 50 proc. vyresnių nei 25 metų. Aknė – lėtinė, psichologinį diskomfortą sukelianti odos problema.
Aknė – tai odos riebalų liaukos ir viršutinės plauko folikulo dalies lėtinis uždegimas. Aknė būna įvairaus sunkumo – nuo vos pastebimo odos funkcijų sutrikimo iki smarkaus uždegimo lydimų mazginių, cistinių formų ir infiltratų. Aknės pažeistą veido, kaklo, nugaros ir pečių odą nusėja pūlinukai, juodieji spuogai – komedonai, standūs odos iškilimai – papulės, skausmingi raudoni mazgeliai ir didesni pūlingi patinimai – cistinė aknė. Ilgai negydomi, jie gali palikti visam laikui išliekančius duobutės pavidalo randus, todėl spuogų gydymas siekiant išvengti tokių pasekmių yra būtinas.
Klinikiniai bandymai įrodė ir saulės spindulių naudą sergantiesiems akne. Pasideginus saulėje pagerėja netgi cistinės, sunkios uždegiminės aknės formos.
Saulės terapijos uždegimo malšinamasis veikimas sumažina paprastųjų spuogų sukeltą eritemą (paraudimą), o sumažėjus uždegiminiam atsakui sumažėja poakninių randų susidarymo galimybė. Kliniškai įrodyta, kad spuogų gydymui naudojama saulės šviesa stimuliuoja fibroblastus, todėl padidina kolageno produkciją ir apykaitą odoje, apie aknės pažeistas plotmes oda tampa sveikesnė, lygesnė, atjauninta.
Pritaikant saulės šviesos terapiją, pasiekiama žymių pokyčių paprastųjų spuogų pažeistoje odoje – uždegiminių aknės elementų sumažėja apie 80 procentų, pagerėja odos spalva, elastingumas, imuninės savybės, išvaizda, oda tampa sveikesnė.
Vitamino D trūkumas
Kankina niūri nuotaika, dažnai sergate net ir vasarą, jaučiate, kad raumenims trūksta tonuso? Gali būti, kad negalavimų priežastis – vitamino D trūkumas.
Žmogaus kūnas pats gamina vitaminą D, tačiau tik tuo atveju, jei būna saulėje ir gauna pakankamai ultravioletinių spindulių. Pastaruoju metu žmonės saulėje būna per trumpai, kad sukauptų reikiamą vitamino D kiekį. Rezultatas – šio vitamino deficitas.
Vitaminas D atsakingas už tai, kad organizmas sėkmingai įsisavintų kalcį. Kalcis gyvybiškai svarbus, jei norite turėti sveikus kaulus, dantis ir kitas kaulines bei kremzlines struktūras. Vitaminas D, pasigaminęs odoje ar rezorbavęsis plonojoje žarnoje, su krauju patenka į kepenis. Jose pasigamina pirmieji vitamino D metabolitai. Jie su krauju patenka į inkstus. Čia pasigamina 5–10 kartų už vitaminą D aktyvesnis 1,25 – dioksivitaminas D, savo aktyvumu primenantis hormonus. Jo atsargos kaupiasi riebaliniame ir raumeniniame audinyje bei kepenyse, mažina išsiskyrimą su kepenimis. 1,25 – dioksivitaminas D skatina kalcio ir fosforo rezorbaciją žarnyne, nusėdimą kauluose, reguliuoja koncentraciją kraujyje, mažina išsiskyrimą su šlapimu. Dėl 125 – dioksivitamino D stokos kraujyje sumažėja kalcio. Tai paskatina prieskydines liaukas daugiau išskirti parathormono, kuris išplauna kalcį iš kaulų, skatina kalcio ir fosforo išsiskyrimą su šlapimu.
Vitaminas D atlieka ne tik svarbų vaidmenį organizmui įsisavinat kalcį, bet ir saugo nuo įvairių ligų, o jo trūkumas tiesiogiai susijęs su žmogaus gyvenimo trukme.
Tiems, kam trūksta vitamino D, net 32 proc. padidėja rizika susirgti širdies vainikinių arterijų ligomis. Vitaminas D gali pagerinti imuninės sistemos funkcijas ir sumažinti uždegimus visame kūne, taip pat sumažinti širdies problemų riziką, teigia mokslininkai.
Daugiau kaip 65 proc. žmonių, sergančių šizofrenija, kaip paaiškėjo atlikus tyrimus, nustatytas vitamino D trūkumas. Mokslininkai mano, kad ligą gali sukelti šio vitamino nepakankamumas, o ne atvirkščiai – liga vitamino trūkumą. Manoma, kad šio vitamino trūkumas jaunystėje gali būti vienu iš šizofrenijos rizikos faktorių vyresniame amžiuje.
Apie 30 proc. pacientų, kurie serga psoriaze, taip pat kenčia ir nuo vadinamojo psoriazinio artrito. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad apie 62 proc. žmonių, sergančių psoriaziniu artritu, vitamino D kiekis organizme yra per mažas. Tai, jog šio vitamino trūkumas gali pabloginti sergančiųjų sąnarių uždegimais būklę, atskleidė jau anksčiau atlikti moksliniai tyrimai.
Vitamino D deficitas gerokai padidina staigios mirties riziką. Žmonėms su mažesniu nei 30 ng / ml vitamino D kiekiu kraujyje yra didžiausia ankstyvos mirties rizika dėl įvairių ligų. Tačiau tirdami mirtingumo atvejus mokslininkai priėjo išvadą, jog daugiau ne visada reiškia geriau: nustatyta, kad jokios papildomos naudos sveikatai nėra, kai vitamino D kiekis žmogaus kraujyje viršija 50 ng / ml.
Depresija
Gaivinamasis saulės šviesos poveikis pastebėtas jau labai seniai: Arateusas 100-aisiais mūsų eros metais siūlė letargo kankinamiems žmonėms gulėti prieš saulę. Prancūzų psichiatras Eskvirolis 1825 m. vienam savo pacientui patarė žiemos pradžią praleisti šalies pietuose, ir šio nuotaika pasitaisė. 1894 m. F. Kukas aprašė Arktikoje plaukiojusią laivo įgulą, kurios narius dėl saulės trūkumo apėmė kūno ir sielos sutrikimai.
Pirmieji moksliniai darbai apie depresijos gydymą saulės šviesa pasirodė paskutiniame XX a. dešimtmetyje. JAV Nacionaliniame psichikos sveikatos institute labai sėkmingai buvo pritaikyta saulės šviesos terapija inžinierei, kuri kasmet ją apimančius depresijos epizodus siejo su tamsiomis ir trumpomis žiemos dienomis.
Saulės spinduliai teigiamai stimuliuoja žmogaus organizmą, tad ir nuotaika ilgomis saulėtomis dienomis būna geresnė. Kai dienos trumpėja, saulės spindulių pasirodo vis mažiau ir oras šąla, žmonės gali susirgti vadinamąja sezonine depresija.
Sezoninei depresijai būdingiausi simptomai yra mieguistumas, prasta miego kokybė, nuovargio jausmas, padidėjęs apetitas (ypač saldumynams) ir įvairūs skausmai. Būdingi ir kiti depresijos simptomai: prislėgta nuotaika, energijos trūkumas, darbingumo sumažėjimas, sunkumas koncentruoti dėmesį ir priimti sprendimus, beviltiškumo ir nevertingumo jausmas, sumažėjęs seksualinis potraukis bei pasitenkinimas gyvenimu.
Tyrėjai pastebėjo, kad į gydytojus tokie žmonės kreipiasi tik praėjus 5–10 metų po pirmojo depresijos epizodo. Tiek laiko prireikia, kad žmogus įsitikintų negalavimo pastovumu.
Kenčiantiesiems nuo depresijos dažnai nustatomas ir vitamino D trūkumas.
Parengė K. JUŠKAITĖ
