Kurį saldainį pasirinks Lietuva?
Lietuvos ir pasaulio galingųjų, kurių partnerė šalis yra, prioritetai neretai gerokai skiriasi. Vakarų pasaulio dėmesys jau gerą dešimtmetį prikaustytas prie tarptautinio terorizmo, Artimųjų Rytų ir aplinkosaugos problemų, tuo tarpu Lietuvai daug aktualesnės energetikos ir Rusijos įtakos problemos.
Negana to, tarpusavyje skiriasi ir didžiųjų partnerių prioritetai. Jungtinės Valstijos ir kai kurios Europos Sąjungos senbuvės nesutaria dėl tam tikrų saugumo klausimų. Tą geriausiai iliustruoja Vokietijos ir Prancūzijos pozicija dėl invazijos į Iraką.
Šiame galiūnų žaidime tenka laviruoti ir Lietuvai, kuri priklauso ir Europos Sąjungai, ir NATO, kurios svarbiausia narė – JAV.
Baltijos nykštukės nauda
Nuo pat Marshallo plano įgyvendinimo per Antrąjį pasaulinį karą sugriautoje Europoje Amerika yra pagrindinė demokratijos skleidėja pasaulyje. Kad ir ką besakytų Vakarų apokalipsės pranašai, Jungtinių Valstijų saulėlydžio teks laukti dar labai ilgai.
Demokratijos plėtra buvusios ideologinės konkurentės – Sovietų sąjungos – artimoje kaimynystėje buvo svarbi demokratijos skleidėjos pergalė, o tokio trofėjaus niekas nenorėtų prarasti. Remiantis tarptautinių santykių teorijomis, dvišaliuose santykiuose visada vyksta abipusiai mainai. Tačiau nesunku suprasti, kad Lietuva negali pasiūlyti svarios paramos tarptautinėje arenoje ar didelių karinių pajėgų. Tuo tarpu JAV gali pasiūlyti tiek naujas rinkas, tiek karinę ar finansinę paramą ištikus bėdai.
Jau nuo Bizantijos laikų galingosios šalys stengiasi turėti kuo daugiau draugų potencialaus priešo pasienyje. Todėl nekeista, kad Vakarų pasaulio ir Lietuvos bei viso Baltijos regiono santykiai smarkiai atšyla atsiradus bet kokiai įtampai tarp Europos, JAV ir Rusijos.
Kilus Antrojo pasaulinio karo grėsmei Vakarų šalys buvo pasiryžusios padovanoti Vilnių Lietuvai, kad Rytų Europoje būtų galima suformuoti vieningą karinį bloką. Kai XXI amžiaus pradžioje iš naftos praturtėjusi Rusija vėl pradėjo kelti sparnus, į Baltijos šalis atvyko pats JAV prezidentas George‘as W. Bushas ir ištarė žymiąją frazę, kad Lietuvos priešai taps ir JAV priešais.
Prezidentu išrinkus demokratą Baraką Obamą, kuris nusprendė vykdyti šiltesnę politiką Rusijos atžvilgiu, Lietuvos ir Jungtinių Valstijų santykiai nustojo būti tokie intensyvūs. Nors būtent šiuo metu JAV ir Rusija bendrauja pragmatiškai, ateityje galima tikėtis daugiau nesutarimų tarp šių valstybių. Rusijos, Kinijos, Indijos ir Brazilijos (BRIC šalys) bendradarbiavimas gali paversti šias valstybes labai stipriu galios centru. Daugiapoliame pasaulyje kiekvienas, net ir labai mažas, draugas yra vertinamas. Tokiu atveju ir Lietuvos bei JAV santykiai vėl taptų intensyvesni.
Pastaruoju metu jau pasirodė JAV ir Lietuvos santykių pagyvėjimo ženklų: JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton vizitas Lietuvoje, premjero Andriaus Kubiliaus susitikimas su JAV karinių pajėgų Afganistane vadu Davidu Patreausu. Politikoje sutapimai labai retas reiškinys, o diplomatiniai gestai visada turi daugiau nei vieną reikšmę.
Dar vienas „sutapimas“ – Skandinavijos šalių policija neseniai pareiškė, kad Baltijos šalims, ypač Lietuvai, sunkiai sekasi kovoti su organizuotu nusikalstamumu. Tuo tarpu JAV valstybės departamentas Lietuvos pastangas kovoje su prostitucija įvertino geriau nei Latvijos ar Estijos.
Tarp potencialių investuotojų į atominę elektrinę Lietuvoje taip pat minima JAV bendrovė.
NATO pajėgi, bet tik su JAV
Nors NATO yra pakankamai stiprių šalių junginys, pastarojo meto įvykiai patvirtina JAV svarbą šiam aljansui. Kilus kariniam konfliktui Libijoje Europa gavo dar vieną šansą apginti savo reputaciją. Pastarąjį kartą tokia galimybe buvo gėdingai nepasinaudota Kosove, kai Europos galiūnai nesugebėjo susitvarkyti savo kiemo be Vašingtono pagalbos.
Tačiau panašu, kad bandymas Libijoje gali baigtis visišku fiasko. Nevertinant ligšiolinės tarptautinių pajėgų sėkmės svarbu paminėti, kad aiškėja Europos karinių raumenų dydis. Dienraščiui „The New York Times“ savo tapatybės nepanoręs atskleisti JAV karinių darinių vadovas pareiškė, kad Europai baigiasi bombardavimui skirtų raketų atsargos, tuo tarpu gamyklos nespėja papildyti atsargų. Tas pats pareigūnas ironiškai išreiškė susirūpinimą Europos galimybėmis iškilus rimtam konfliktui, esą Libijoje naudotų pajėgumų neužtektų net savoms valstybėms apginti.
Tampa aišku, kad išlaidas ginkluotei mažinančios NATO narės neretai pervertina ramybės tarptautinėje arenoje ilgaamžiškumą. NATO prestižui pakenkė ir britų premjero Davido Camerono pareiškimai B. Obamos vizito Jungtinėje Karalystėje metu, kad britai finansiškai nebepakelia savo karinių įsipareigojimų ir yra priversti taupyti. Kaip tuo metu teigė vienas Londono ekonomikos mokyklos profesorius, anglams paprasčiausiai baigėsi pinigai, tad reikia karpyti išlaidas.
Garsusis NATO sutarties 5 straipsnis teigia, kad vienos šalies užpuolimas laikomas visų šalių užpuolimu. Tačiau viename interviu Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo vadas Algis Vaičeliūnas yra atkreipęs dėmesį, kad „tai priklausytų, be jokios abejonės, ir nuo NATO politinių sprendimų, nes tam, kad NATO ateitų čia, reikia 28 valstybių pritarimo. Jeigu viena pasako ne, tai – ne“. Blogiausiu atveju gelbėtų koaliciniai įsipareigojimai, bet juos sudaryti niekas nėra įpareigotas, o ir pajėgumų atremti plataus mąsto invaziją šiuo metu turi tik Jungtinės Valstijos.
Lietuvos saugumas – JAV rankose?
Dėl objektyvių geografinių priežasčių Lietuvai būtų lengviau pasitikėti Europoje esančių sąjungininkų pagalba. Deja, Europoje rasti sąjungininkų kur kas sunkiau. Negana to, kad keblumų kelia pinigų stoka, Europos vienybę neretai padengia tirštas rūkas, ypač kai kalbama apie pinigus.
Lietuvos saugumo klausimas yra orientuotas į grėsmę iš Rusijos. Tad reikėtų įvertinti Europos galingųjų santykius su Rytų milžine. Vokietiją ir Rusiją sieja tvirti energetiniai saitai.
Gali būti, kad Lietuvos energetinės nepriklausomybės garantu taps ne Europos, o JAV investuotojai. Amerikiečių ir japonų kapitalo bendrovė „Westinghouse“ yra potenciali investuotoja į Visagino atominės elektrinės statybas. Tarp pagrindinių dujų tiekėjų per planuojamą suskystintų dujų terminalą taip pat minimos JAV. Praeitą savaitę vykusio vizito metu JAV valstybės sekretorė H. Clinton kalbėjo, kad „JAV puikiai supranta, jog energetinė jūsų nepriklausomybė yra labai svarbi tikrajai Lietuvos nepriklausomybei“.
Tuo tarpu Prancūzija ir Rusija ilgą laiką palaikė draugiškus santykius. Šią draugyste patvirtino karinių laivų „Mistral“ pardavimas. Verta paminėti, kad jei Gruzijos karas būtų vykęs Rusijai jau turint šiuos laivus, kelionė iki gruzinų teritorijos būtų sutrumpėjusi nuo 26 valandų iki 40 minučių. Šiam Maskvos ir Paryžiaus sprendimui aršiai priešinosi Baltijos šalys, Ukraina ir Gruzija, tačiau pakeisti įvykiu eigos nepavyko.
