Kraupiomis nelaimėmis paženklintą kelio Vilnius – Panevėžys ruožą nuo iššokančių žvėrių stojo ginti patys nukentėjusieji. Į teisėsaugininkus ir Automobilių kelių direkciją prašydamas atsakyti, kas kaltas, kad tame ruože nėra jokių apie pavojų įspėjančių ženklų, kreipėsi „Vyturio“ vidurinės mokyklos abiturientas Giedrius Daraškevičius. Vaikino noras išsiaiškinti, kas vis dėlto atsakingas, kad greitkeliu važiuojančių automobilių vairuotojai būtų apsaugoti nuo mirtį nešančių staigmenų, panašėja į Don Kichoto kovą su vėjo malūnais – kalčiausi, pasirodo, briedžiai ir jų nesaugantys vairuotojai.
Susirūpino nukentėjusieji
Automobilių kelių direkciją prieš porą dienų pasiekusiame G.Daraškevičiaus rašte prašoma išsiaiškinti, kas atsakingas už vairuotojams mirtinais spąstais tampantį, tačiau netgi įspėjamaisiais ženklais nepaženklintą A2 magistralės ruožą ties Krikštėnais. Vaikinas tikisi iš atsakingų asmenų sulaukti 2000 litų kompensacijos už patirtą moralinę žalą.
Su tokiu pačiu prašymu G.Daraškevičius kreipėsi ir į Panevėžio apylinkės prokuratūrą, tačiau ši jį perdavė Ukmergės apylinkės prokuratūrai. Su raštu tik vakar susipažinęs jos prokuroras Šarūnas Šimonis dar negalėjo atsakyti, ar dėl panevėžiečio skundo bus pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Atsakingi nesijaučia
Automobilių kelių direkcija tvirtina, kad kaltų ieškantys nukentėjusieji kreipiasi ne ten – už pavojingą ruožą atsakinga greitkelį prižiūrinti įmonė „Automagistralė“.
„Kelių direkcija to kelio neprižiūri. Tačiau už žvėris niekas negali atsakyti. Netgi tvora ne visada gelbsti – gyvūnai ir per ją peršoka. Patys vairuotojai turi būti budrūs ir, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, vairuoti atsargiai“, – aiškino direkcijos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintaras Asadauskas. Dėl patirtų nuostolių jis siūlė kreiptis į automobilį apdraudusią draudimo bendrovę.
„O moralinę žalą tegu išsiieško iš briedžio ar velnio. Galime ir kitaip traktuoti – žvėris bėgo savo keliu ir vairuotojas jam pamaišė“, – tikino G.Asadauskas. Pasak jo, į G.Daraškevičiaus raštą bus atsakyta per 20 dienų, kaip reikalauja teisės aktai.
„Automagistralės“ specialistų teigimu, greitkelyje Vilnius – Panevėžys per praėjusius metus registruoti 74 eismo įvykiai, kurių kaltininkai – iš miško išbėgę žvėrys. Šiemet laukiniai gyvūnai sukėlė jau 16 avarijų.
Tačiau, pasak įmonės direktoriaus pavaduotojo kelių priežiūrai Mindaugo Rinkevičiaus, įmonei pretenzijų dėl kelią pastojusių žvėrių kol kas niekas nepareiškė.
„Važiuojant Panevėžio link driekiasi vos ne ištisi miškų
masyvai, jei statytume ženklus, jų būtų visas miškas. Vairuotojai iš mūsų
atlygio dar nereikalavo. Jie patys privalo pasirinkti saugų greitį – tai yra jų
atsakomybė“, – mano M.Rinkevičius.
Statys perėjas
Vis dėlto pavaduotojas pripažino, kad ruožas ties Krikštėnais – ypač pavojingas: šioje vietoje ir 28-ajame kilometre ties Širvintomis greitkelis kerta žvėrių taką.
M.Rinkevičius patikino, kad žuvusiųjų krauju nulaistytas kelias pagaliau bus tvarkomas – dar šiais metais ties Širvintomis prasidės požeminės žvėrių perėjos statybos. Požeminei perėjai ties Krikštėnais eilė ateis kitąmet. 2008-aisiais planuojama aptverti 30-ies kilometrų ruožą, besidriekiantį per Ukmergės rajoną.
Kol kas vairuotojams belieka pasikliauti fortūna: važiuojant iš Vilniaus paskutinis ženklas, įspėjantis apie 3 kilometrų ruože galinčius iššokti žvėris, matomas dar Širvintų rajone. Tačiau ir K.Barauskytei, ir G.Daraškevičiui susidurti su žvėrimis teko nužiavus dar gerus dešimt kilometrų.
G.Daraškevičiui kelio Vilnius – Panevėžys ruožas ties Krikštėnais vos netapo lemtingas rugsėjo 29-ąją. Apie 4 val. nakties vairuojant vasarą už paties užsidirbtus pinigus pirktą automobilį „Peugeot“ į kelią iššoko žvėris. Iš rasto nulaužto rago vaikinas įtaria, kad po ratais pasimaišė elnias.
Nelaimės kartojasi
Vairuotojas atsipirko tik išgąsčiu, tačiau laukinio gyvūno suniokotas automobilis remontuojamas iki šiol. Pasak nukentėjusiojo mamos Jūratės Daraškevičienės, manoma, kad remontui teks išleisti bent 2000 litų. Tačiau, anot moters, į teisėsaugą nutarta kreiptis ne dėl patirtų materialinių nuostolių.
„Visada maniau, kad greitkelyje esame saugūs, o pasirodo, kad ten – visiška netvarka. Tegul būna pristatytas kad ir miškas ženklų – žmones juk reikia pasaugoti. Dabar aš ne tik sūnaus rami į kelią negaliu išleisti, bet ir patys stengiamės sugrįžti dar nesutemus, nes nebesijaučiame saugūs tokiame kelyje“, – pabrėžė J.Daraškevičienė.
Už poros dienų grįžęs nufotografuoti įvykio vietos vairuotojas lemtingame kelio ruože rado nutrenktą stirną nutraukta galva ir ištaškytomis žarnomis. Vaikinas spėja, kad veikiausiai gyvūnas pateko po furgono ar kitos didelės transporto priemonės ratais.
Porą savaičių prieš G.Daraškevi-čiaus susidūrimą su žvėrimi, rugsėjo 14-ąją,
vos už 3,5 kilometro nutrūko devyniolikmetės panevėžietės Kristinos Barauskytės
gyvybė. Po paskaitų penktadienį iš Vilniaus namo į Panevėžį skubėjusiai merginai
kelią pastojo išbėgęs briedis. Apie 21 val. šalia kelio ties Krikštėnais
važiuojantys žmonės pastebėjo laukuose automobilio šviesas. Ant kelio tysojo
negyvas briedis. Atvykę medikai automobilį vairavusiai Kristinai padėti
nebegalėjo: mašinai susidūrus su stambiu gyvūnu devyniolikmetė žuvo iš karto net
nespėjusi patraukti kojos nuo greičio pedalo.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. Greitkelis Vilnius – Panevėžys tampa ekstremalių išbandymų ruožu: kelias ne tik neaptvertas nuo iššokančių žvėrių, bet ir pavojingose vietose nėra įspėjamųjų ženklų.
