Gripas – ūmi respiracinė liga. Ją sukelia gripo virusai – A, B, C. Pastarieji virusai sukelia tik pavienius susirgimus, dažniausiai sukėlėjais būna A ir B virusai. A virusas – tai žmonių, gyvūnų ir paukščių A gripo virusas, B virusas – žmonių B gripo virusas. Žmonių A gripo virusai dažnai sukelia pandemijas ir epidemijas.
Gripas jau pasiekė Europą. Trylika Europos šalių – Austrija, Bulgarija, Prancūzija, Vengrija, Šveicarija, Anglija ir kt. – pranešė apie didesnį sergamumą gripu. Gripu dabar dažniau sergama ir Lietuvoje. Šiomis dienomis ir Panevėžyje sergamumas gripu pasiekė epidemijos lygį. Šiais metais vyrauja A (H1) tipo gripo virusas. Pažymėtina, kad šis virusas dažniau sukelia lengvesnes epidemijas. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas gripo A (H1) atmaina buvo įtraukta į sezoninės gripo vakcinacijos sudėtį, todėl pasiskiepiję asmenys turi didelę tikimybę nesusirgti gripu.
Infekcijos šaltinis – ligonis (iki 5–10 ligos dienos) ir virusų nešiotojas. Galimas buitinis kontaktinis užsikrėtimas: virusas plinta oro lašeliniu keliu. Persirgus gripu, susidaro imunitetas – A tipui – 1–3 metai, B tipui – 3-6 metai.
Gripas prasideda staiga:
• pakyla temperatūra iki 39–40 laipsnių
(karščiavimas trunka 3–5 dienas);
• skauda galvą, akių obuolius, visą kūną;
• atsiranda sausas kosulys;
• kartais sutrinka skrandžio ir žarnyno veikla.
Jei karščiavimas užsitęsia, galima įtarti, kad išsivystė komplikacijos. Dažniausios iš jų – plaučių uždegimas, bronchitas, sinusitas, otitas. Rečiau – miokarditas, meningitas, encefalitas. Retais atvejais gali pasireikšti trišakio ir tarpšonkaulinių nervų uždegimais.
Ligoniai, jei nėra komplikacijų, gydosi namuose. Juos reikia izoliuoti, gerai vėdinti patalpas. Reikia gerti daug skysčių. Mat karščiuojantis žmogus su kiekvienu temperatūros laipsniu netenka apie 400 ml skysčių per parą, todėl tirštėja kraujas, sutrinka inkstų veikla, blogiau šalinamos toksinės medžiagos, blogėja ligonio būklė. Gerti tinka vaistažolių arbatos su vitaminu C, paprastas ir mineralinis vanduo. Nepatartina gerti kavos ir arbatos, nes jos alina ir taip apkrautą organizmą. Sergant gripu per parą vidutiniškai reikia išgerti 2–3 litrus skysčių.
Temperatūros geriau nemažinti, nes esant aukštesnei kaip 38 laipsnių temperatūrai, organizmas pats gamina medžiagas nuo virusų. Jei temperatūra labai didelė – per 38,5 laipsnio – išgerkite paracetamolio ar aspirino. Būtina laikytis asmens higienos taisyklių – plauti rankas, pagal galimybę dėvėti kaukę, vengti masinio susibūrimo vietų. Dėl tolesnio gydymo būtina pasitarti su šeimos gydytoju ar pediatru.
Geriausia profilaktika – skiepijimasis nuo gripo. Tenka apgailestauti, kad šiemet žmonės skiepijosi vangiau negu pernai. O statistika rodo, kad pasiskiepiję nuo gripo asmenys du kartus rečiau suserga plaučių uždegimu. Apie 60–90 proc. pasiskiepijusių žmonių gripu nesuserga arba serga lengviau, nekyla komplikacijų.
Rekomenduojama paskiepyti asmenis, priklausančius rizikos grupei, t. y. vaikus ir vyresnius nei 65 metų žmones, ypač sergančius cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis ir tuos, kurių nusilpusi imuninė sistema.
D.Matulienė, VšĮ Panevėžio miesto
poliklinikos direktorės pavaduotoja
