Rugsėjo 7-ąją Miesto dieną švenčiantis Panevėžys yra saugesnis gyventi nei kiti didieji Lietuvos miestai.
Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2012 metais Panevėžyje užregistruota apie 2 tūkst. nusikalstamų veikų, 100 tūkst. gyventojų teko 2 138 užregistruotos nusikalstamos veiklos, tuo tarpu Vilniuje – 3 976, Klaipėdoje – 3 145, Šiauliuose – 2 964, Kaune – 2 752.
Statistikos departamento duomenimis, Panevėžys – vienas iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų. Šiauliams – ketvirtajam pagal dydį miestui – Panevėžys nusileidžia tik 9 tūkst. gyventojų. 2013-ųjų pradžioje jame gyveno 97 tūkst. gyventojų – 43 tūkst. vyrų (44 proc. visų Panevėžio gyventojų) ir 54 tūkst. moterų (56 proc.).
Per dešimtmetį Panevėžys sumažėjo beveik 20 tūkst., arba 17 proc., gyventojų.
2012 metais Panevėžyje kasdien gimė po vidutiniškai 2–3 vaikus, mirė – po 3–4 gyventojus, kasdien emigravo po 3 panevėžiečius, imigravo po 1–2.
2013-iaisiais Panevėžyje vidutinis moterų amžius yra 45 metai, vyrų – 39 metai (Vilniuje – atitinkamai 41,5 ir 36,5; Kaune – 44,3 ir 38,3; Klaipėdoje – 43,4 ir 38,4; Šiauliuose – 44 ir 38,2; vidutiniškai šalyje – 44 ir 38,3).
Šių metų pradžioje Panevėžio mieste gyveno 59,7 tūkst. (61 proc. visų miesto gyventojų) darbingo amžiaus asmenų, vaikų iki 16 metų amžiaus – 14,7 tūkst. (15 proc.), pensinio amžiaus gyventojų – 22,9 tūkst. (24 proc.).
2012–2013 mokslo metais Panevėžyje buvo 28 bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose mokėsi 13,8 tūkst. mokinių, 3 profesinio mokymo įstaigos su 2,1 tūkst. mokinių ir viena kolegija, kurioje studijavo 1,9 tūkst. studentų. Kaip ir visoje šalyje, mokyklų ir mokinių skaičius Panevėžyje kasmet mažėja.
2013 metų pradžioje Panevėžio mieste gyveno 59,7 tūkst. (61 proc.) darbingo amžiaus asmenų, vaikų iki 16 metų amžiaus – 14,7 tūkst. (15 proc.), pensinio amžiaus gyventojų – 22,9 tūkst. (24 proc.). Prieš dešimtmetį pensinio amžiaus gyventojų skaičius sudarė 19 proc., tiek pat sudarė ir vaikai iki 16 metų.
Panevėžio apskrityje 2012-iaisiais buvo 18,8 tūkst. bedarbių. Šioje apskrityje nedarbo lygis – vienas iš aukščiausių – 16,5 proc. Šią apskritį lenkia tik Utenos apskritis, kurioje nedarbo lygis pernai sudarė 22,6 proc.
Panevėžio miesto savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose dirbančių darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2013 m. antrąjį ketvirtį sudarė 2096 litus. Tai – 157 litais mažiau nei šalies vidurkis (2 253 litai). Per metus (antrąjį 2013 metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2012 metų ketvirčiu) darbo užmokestis Panevėžio mieste padidėjo 6,6 proc.
2013 metų sausio 1 dienos duomenimis, Panevėžyje veikė 3,2 tūkst. ūkio subjektų. Daugiausia – 824 – yra didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių. Nemažai yra aptarnavimu užsiimančių įmonių (719), apdirbamosios gamybos (296), transporto ir saugojimo įmonių (257).
Panevėžio mieste yra stambios miltų ir pieno perdirbimo įmonės, skrudinamas salyklas ir verdamas alus. Panevėžyje taip pat gaminami stikliniai buteliai, plastikiniai langai ir durys. Skysčių skaitikliai, autokompresoriai. Šiek tiek audžiama lino, yra trikotažo gamybos įmonių, daromas tualetinis muilas.
Apie 68 proc. (2012 metų duomenimis) Panevėžio apskrityje pagamintos produkcijos eksportuojama. Iš Panevėžio apskrities daugiausia eksportuojama šių lietuviškos kilmės prekių – pieno produktų, javų, salyklo, baldų, elektros mašinų, įrenginių bei jų dalių, medienos ir medienos gaminių, gaminių iš geležies. Pagrindinės Panevėžio apskrities eksporto partnerės – Rusija (21,7 proc. viso Panevėžio apskrities lietuviškos kilmės prekių eksporto), Italija (8,9 proc.), Norvegija (8,7 proc.), Vokietija (8,2 proc.), Latvija (7,1 proc.), Švedija (6,4 proc.), Saudo Arabija (6,2 proc.)
2011-iaisiais Panevėžio apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 6,1 proc. šalies BVP ir siekė 6,5 mlrd. litų. Daugiausia bendrosios pridėtinės vertės sukurta pramonės (29 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (26,8 proc.) įmonėse.
