Kadaise, kai mokiausi vidurinėje mokykloje, ten nebūdavo vietos kalboms apie lytinį švietimą, nes, kaip žinoma, ir paties sekso nebuvo Sovietų Sąjungoje. Visi gyveno baisiai dorai, o liaudies minčių bei sapnų nedrumstė sekso simboliai. O dabar – priešingai. Visko yra apsčiai, tik neaišku, ko daugiau – gryno sekso ar sekso simbolių?
Kai išgirstu vardą Zvonkė – galvoje iškart įsijungia visokios sąsajos su sovietija ir anų laikų folkloru. Pirmus kelis mėnesius, kai tik prasidėjo visuotinis plepėjimas apie Zvonkę, iš pradžių manydavau, kad tai išgalvotas personažas – kaip kokia kulkosvaidininkė Anuška iš anekdotų apie Pėtką ir Čepajevą. Per daug juokingas tas vardas, Zvonkė, pasirodė, kad susiečiau, jog tai susiję su realybe. Po to, kai faktas kaip blynas tėškėsi į mano nustebusią fizionomiją, kai suvokiau, kad Zvonkė – realaus asmens vardas – ir ne šiaip realaus, bet ir neapsakomai aktualus ir visai lietuvių popkultūrai, ir žiniasklaidai, ir, kas be ko, virtualiems lytiniams santykiams. Pastarieji toliau sau puikiausiai gyvuotų ir be sekso simbolių, juos būtų galima ignoruoti, jei nebijai likti balta varna. Po to, kai susigaudžiau, kad Paris Hilton reiškia ne „Hilton“ tinklo viešbutį Paryžiuje, o vieną ryškiausių pasaulyje lytinių santykių simbolių, išsigandau, kad nieko neišmanau ir esu socialinis autistas. Mėgindamas užkamšyti šią savo gyvenimo mokyklos spragą ėmiausi panagrinėti šį klausimą bent diletantiškai. Visų pirma pamėginau atsikasti atmintyje, kada ir iš kur radosi viešumoje tos ištvirkusios (arba bandančios tokiomis atrodyti) moterys? Žinoma, kad sovietmečio pabaigoje. Pirmiausia – filmuose. Pamenu, kokios eilės būdavo į „Mažąją Verą“ (kaip teigia internetas, šiame šedevre pirmąkart SSRS kine buvo suvaidinti lytiniai santykiai), „Intermergaitę“ bei kitas, iš šių dienų pozicijų žiūrint – nekaltas juostas. Erotinio kino pasisekimas buvo toks, kad galėjai pagalvoti, jog žmonės tą supuvusią sistemą sugriovė pirmiausia dėl to, kad galėtų daugiau ir dažniau matyti nešvankybių.
Pažymėtinas ir muilo operų vaidmuo. Anuomet sovietijoje ašaringąjį TV muilą atstodavo indų kinas, Bolivudo pramonė. Už geležinės uždangos buvo įsileista „Vergė Izaura“. Niekingai trumpas serialiūkštis, jei palygintume su vėlesnėmis santabarbaromis ir turtuolių verksmais, kurie Lietuvoje sunaikino per 90 procentų kino teatrų. Žinoma, kam eiti į kiną, jei galima išsimuilinti namuose. Kam kaskart iš naujo gilintis į personažų charakterius, jei galima tuos pačius verkiančius turtuolius matyti kas vakarą, tarsi šeimų narius. Tokius paprastus, natūralius, nemokančius vaidinti, plastikinėmis veido išraiškomis. Kaip ir mes – turinčius tokias unikalias gyvenimų istorijas, bet nemokančius jų įdomiai papasakoti.
Gašliųjų mergšių ir pigaus blizgesio ilgesys prisidėjo prie sovietijos žlugimo, dėl to nederėtų ant visų tų televizinių zvonkių spjaudyti ar žiūrėti į jas kaip į tvarkos pažeidėjas. Gali būti, kad visas tas lietuviškasis pramogų verslas – vienas ilgas serialas be pavadinimo, sukurtas tam, kad nukonkuruotų meksikietišką šlamštą. To serialo planas toks tobulas, kad ne visi įtaria, jog tai serialas. Gal ta pati Zvonkė tik vaidina, kad yra gašli, tik apsimeta, kad nemoka dainuoti, kad yra blondinė su visais tokiam personažui būdingais stereotipais. Juk negali taip būti, kad realus asmuo gyventų tokį nykų gyvenimą šiaip, be scenarijaus, niekieno neverčiamas, savo malonumui? Man atrodo, kad dauguma tų pranešimų iš zvonkių kasdienybės yra išgalvoti. Specialiai sukurti taip, kad statistinis žiūrovas su palengvėjimu atsikvėptų – fuuu, ne aš vienas taip nykiai savo dieneles stumiu…
Nors esama siužeto vingių, kurie turėtų versti iš koto tam tikras tikslines grupes. Bandau įsivaizduoti, ką galvoja koks nors mechanizatorius Vacys iš Bytlaukio, kai mato televizoriuje šmėžuojančią Valinskų šeimą. Kaip jis gali savo akimis patikėti, kad toks Valinskas paėmė į žmonas tO-Okią Valinskienę? Kaip jis ją paėmė? Kada? Kai ji maža buvo? Įtarimų kilti gali ne tik žiūrovams iš kaimo. Ką turi pagalvoti, kai aptinki, kad daugiausia šitame šou versle tiražuojamas verslininkas yra pavarde Verslovas, o visų bosų bosu tituluojamo personažo pavardė – Bosas, kai dar vieno, neaišku kokio – žmogaus be savybių – personažo pavardė analogiškai neaiški: Bžeskas? Herojų pavardes sugalvojo pats Vardenis Pavardenis, ar ne?
Žmonės Zvonkę išrinko 2010 metų žmogumi – pats geriausias įrodymas, kad šis žanras tebetelkšo krizėje. Ir ką joje tie žmonės pamatė? Juk ji taip nesistengė sublizgėti, kaip ta iš „Dinamikos“. Ne taip pelningai išsiskyrusi, kaip ta iš Vilniaus vartų. Ne ką labiau nusidainavusi, nei bet kuri kita olialiautoja. Lyg ir į ligoninę nebuvo patekusi po krūtų didinimo. O gal visai nepasididinusi? O jei be silikono implantų, ar galima ją laikyti sekso simboliu? Ar sekso trūkumo simboliu? Įtariu, kad nėra atsakymo į tokius klausimus, nes scenaristai išsilakstė, o šou tęsiasi paliktas savieigai. Ir visos tos zvonkės tėra tik aukos. Tokios pačios aukos, kaip ir visi informacijos rijikai, prijunkyti prie kasdienės žmogėdrystės visomis atbukusiomis juslėmis. Su amžinai šiame šou galiojančiais dalyvių kontraktais, kurių nėra pas ką nutraukti.
____________________
Šis straipsnis buvo spausdintas IQ žurnalo kovo mėnesio numeryje.
