Laukė derybų
„Keršto maniakas ar žmogus su kauke?“ – į namuose ant sienos
užrašytą klausimą atsakymo ieško rajono Savivaldybės vadovą Vitalijų Žiurlį
didžiausiu savo priešu laikantis verslininkas Juozas Vancevičius.
Ažiotažą sukėlęs velžiečio laiškas, grasinantis susidoroti su
V.Žiurliu ir jo šeima, – tik vienas iš daugelio, J.Vancevičiaus prirašytų
naktimis.
Verslininkas neslepia: kiti buvę netgi daug šlykštesni nei
pasiekusysis valdininką. Tačiau velžietis įsitikinęs, kad Savivaldybės vadovą
išgąsdino ne grasinimai nušauti, o paviešinta informacija apie privačių vežėjų
šešėlinį verslą.
Kaip į rajoną keleivius vežiojančios bendrovės neteisėtai
tuština Savivaldybės biudžetą, J.Vancevičius tikina V.Žiurliui papasakojęs dar
prieš keletą metų. Esą šiam nesureagavus į jo perspėjimus, nuo 2004-ųjų rugsėjo
iki šiol iš rajono biudžeto gali būti neteisėtai pasisavinta apie 500 tūkst. Lt.
Velžietis aiškina nė nepagalvojęs, kad jo laiškas gali sukelti
tokį skandalą. Jam nė mintis nekilo, kad V.Žiurlys kreipsis į teisėsaugą.
„Maniau, kad susėsim prie derybų stalo“, – grasinimais
susigrąžinti verslą tikėjosi J.Vancevičius.
Direktoriui – žvakė ir kryžius
Kone kasnakt prie rašomojo stalo J.Vancevičius porą valandų
sovietine rašomąja mašinėle barškindavo laiškus V.Žiurliui, o rytais juos
nusviesdavo į šiukšlių dėžę. Velžietis pripažįsta: jo siela nusiramindavo, kai
savo nuoskaudą ir pyktį išliedavęs popieriuje.
„Jei nebūčiau rašęs laiškų, seniai Rokiškyje baltais
marškiniais ir surištomis rankomis gulėčiau“, – mano J.Vancevičius.
Verslininką, kadaise į rajoną vežiodavusį keleivius, nuramina
ir rūsyje prieš penkerius metus pradėtas rengti savotiškas altorius V.Žiurliui.
Viena kambario siena išklijuota laikraščių straipsnių iškarpomis, susijusiomis
su privačių vežėjų verslu, ranka prirašytų paties J.Vancevičiaus pastabų.
„Leningrado blokada buvo 900 dienų, V.Žiurlio keršto akcija
tęsėsi 1184 dienas ir naktis“, „Šeimos santaupos dingo, nes neveikė susisiekimo
ministro įsakymas“, „Ateina genijai ir vėl išeina, atėjo Žiurlys visiems
laikams?“, „Vyriausybės atstovus – į sąvartyną“, „Net pasiutę šunys negraužia
vaiko invalido“, – užrašais ant sienos nuoskaudą išliejo velžietis.
Tarp iškarpų, plakatų ir J.Vancevičiaus neįgalios anūkėlės
nuotrauka, greta – jaudinantis prisipažinimas: „Atleisk, Mildute, senelis
neišsaugojo tau skirtų pinigų.“ Vos metęs žvilgsnį į nuotrauką vyras apsipila
ašaromis. J.Vancevičius nei sau, nei V.Žiurliui negali atleisti už žlugusį
verslą ir neva iš Savivaldybės taip ir neatgautus daugiau nei 60 tūkst. Lt už
nuostolingus reisus.
Prie savotišku memorialu virtusios sienos – stalas ir įrėminta
V.Žiurlio nuotrauka. Kaskart atėjęs į šį kambarį J.Vancevičius uždega prie
fotografijos pastatytą žvakę. Kaip tikina velžietis, ugnis plazda ne
valdininkui, o tam, kad pats nusiramintų.
Čia pat atremtas ir medinis kryžius su išraižyta malda:
„Viešpatie, apšviesk V.Žiurliui protą“.
Su šiuo kryžiumi J.Vancevičius prieš trejetą metų beldėsi į
Seimo narių širdis prašydamas išgelbėti jo verslą. Tąkart jo neišgirdę
parlamentarai taip pat neliko pamiršti. Jų pavardžių sąrašas užklijuotas ant
sienos.
Demaskavo šešėlinį verslą
J.Vancevičius pasakoja į verslą investavęs visus šeimos
pinigus. Be jokių paskolų, tik iš savo santaupų įsigijęs keturis autobusus
laimėjo Savivaldybės skelbtą konkursą keleiviams vežti Ramygalos kryptimi.
Tačiau po keleto metų vežėjui teko trauktis. Vyras tikina nebegalėjęs dirbti,
nes Savivaldybė jam nekompensuodavo nuostolingų reisų.
Velžietis mano buvęs išstumtas todėl, kad galėjo demaskuoti
valdininkų dangstomą šešėlinį verslą. Pasak jo, iš maršruto į autobusų stotį
grįžę vairuotojai paleisdavo kasos aparatus ir prisispausdindavo bilietų
lengvatinėmis kainomis.
Juostas su bilietais išmesdavo į šiukšlių dėžę, o dublikatus
pristatydavo Savivaldybei kompensacijoms gauti. Iš šiukšliadėžių ištraukdavęs
vežėjų išmestus bilietus J.Vancevičius suskaičiavęs, kad per dieną iš
Savivaldybės neteisėtai būdavo susišluojama apie 1000 Lt.
„Beveik visi taip elgėsi, taip pat ir aš. Nes visiems reikėjo
išlaikyti savo įmones“, – pripažįsta velžietis.
Jis prieš keletą metų V.Žiurliui įvardijo netgi konkretų
grobstytoją, tačiau administracijos direktorius esą tik susinervino ir
pareikalavo konkrečių įrodymų. J.Vancevičius tikina jau kitą dieną sulaukęs
įskųstojo kolegos grasinimų nušauti, jei dar kartą prabils apie vežėjų verslo
užkulisius.
Visa tai velžietis Savivaldybės administracijos direktoriui
priminė prieš keletą savaičių išsiųstame laiške.
„Tave nuimti nuo pareigų ir įkišti už grotų galėjau jau seniai.
Kadangi tu reto žiaurumo žmogus ir mane murkdei trejus metus, aš neskubėjau,
tempiau laiką ir leidau daugiau išvogti, kad triukšmas būtų didesnis ir
V.Žiurlys daugiau metų kalėjimo gautų“, – valdininkui laiške dėsto
J.Vancevičius.
Žino, kad sukčiauja
Privataus vežėjo taikiklyje atsidūręs V.Žiurlys pripažįsta, kad
J.Vancevičiaus paskleista informacija apie verslininkų bandymus nesąžiningai
pasipelnyti ne iš piršto laužta.
„Niekam ne paslaptis, kad privatūs vežėjai vagia ir sukčiauja.
Baudžiam ir įmonių savininkus, ir vežėjus. Sučiupti tokį pažeidėją sunku –
vienas patikrintas iš karto kitiems apie reidą praneša. Yra tikrai įžūlių
vežėjų. Netgi pasitaikė, kai ryte vieną nubaudėm, o popiet tą patį patikrinę
kontrolieriai vėl rado, kad keleiviams bilietų neduoda“, – teigė direktorius.
Tačiau, pasak jo, Savivaldybė akių neužmerkia. Per šių metų
dešimt mėnesių už sukčiavimą nubausta 14 privačių vežėjų. Iš viso jie sumokėjo
3400 Lt baudų.
Savivaldybė vien per šiuos metus vežėjams numačiusi išmokėti
900 tūkst. Lt kompensaciją už nuostolingus reisus.
Kaltinimus, esą jis sužlugdęs J.Vancevičiaus verslą, V.Žiurlys
vadina nesąmonėmis.
„Daug kartų jam sakiau: nepagailėk to lito, pasisamdyk gerą
buhalterį. Gal jo reisai ir buvo nuostolingi, betgi negali Savivaldybė jų
kompensuoti, jei vežėjas dokumentuose skaičius iš lubų surašo. Be to, aš vienas
nieko negaliu. Kam skirti kompensacijas, sprendžia vienuolikos žmonių komisija,
o galutinį žodį taria rajono Taryba“, – teigė V.Žiurlys.
Plačiau skaitykite 2009 m. gruodžio 2 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. Bijo susidorojimo. Net ir kreipęsis į
pareigūnus V.Žiurlys nesijaučia saugus ir bijo tapti verslą praradusio velžiečio
auka.
