Liepos 1 dieną įsigaliojusios ES sankcijos Iranui nesukėlė naftos kainų šuolio, kaip to bijota.
Sprendimą atsisakyti naftos importo iš Irano ES užsienio reikalų ministrai priėmė dar šių metų pradžioje. Tada nuspręsta leisti naftos importuotojams iki 2012 m. liepos 1 d. užbaigti ilgalaikius kontraktus, sudarytus dar iki 2012-ųjų.
Didžiosios ES naftos kompanijos, tokios kaip Prancūzijos „Total“ ar Nyderlandų „Shell“, pranešė, kad nuo liepos 1 d. nebeperka iš Irano. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, Irano naftos embargas turėtų iš rinkos „atimti“ iki milijono barelių per dieną. Vis dėlto šie pokyčiai nesukėlė didelio šoko naftos biržose, kaip buvo nuogąstaujama.
„Šalys importuotojos didžiąja dalimi pasirengė pokyčiams ir joms tai nebuvo didelė problema“, – dienraščiui „The Wall Street Journal“ teigė „Exxon Mobile“ vykdomasis direktorius Rexas Tillersonas.
Naftos kainos po liepos 1 d. šiek tiek pakilo: „Brent“ tipo nafta buvo trumpam šoktelėjusi ir per 100 JAV dolerių už barelį, tačiau netrukus krito žemiau šios ribos. Vis dėlto, kaip teigia analitikai, Irano naftos embargas daro mažesnį poveikį naftos kainai nei bendros ekonomikos augimo tendencijos ES ir JAV bei kiti veiksniai – pavyzdžiui, Norvegijos naftos sektoriaus veiklos sutrikimai. Be to, kompensuoti sumažėjusią naftos pasiūlą pasirengusi ir Saudo Arabija. 2011 m. Saudo Arabija vidutiniškai eksportuodavo 9,5 mln. barelių naftos per dieną, o šiemet yra pasirengusi eksportą padidinti iki 10 mln. barelių.
Kita vertus, Iranas taip pat gali pajusti gerokai mažesnį spaudimą dėl įsigaliojusio embargo, nei tikėtasi. Kaip pranešė Irano naujienų agentūra, Irano naftos produktų eksportuotojų asociacija gali padėti apeiti ES įvestą embargą, nes kaip privatūs prekeiviai galėtų į rinką patiekti apie 500 tūkst. barelių naftos per dieną. 214 kompanijų vienijanti asociacija pasirašė susitarimą su Irano naftos ministerija ir ketina parduoti naftą privačioms Europoje įsikūrusioms naftos perdirbimo gamykloms. Sankcijas privačioms Irano kompanijoms sunkiau pritaikyti, nes sunkiau atsekti tikrąjį tiekėją.
Tai gana radikalus žingsnis, nes iki šiol Irano naftos eksportą visiškai kontroliavo tik valstybinė naftos kompanija. Tik gegužės mėnesį Irano parlamentas priėmė įstatymus, leidžiančius privačioms kompanijoms užsiimti naftos eksportu. Sankcijų Iranui greičiausiai netaikys ir Šveicarijos kompanijos, kurios gali pasinaudoti neutralumo išlyga ir neprisijungti prie ES ir JAV taikomų priemonių.
2011 m. Iranas eksportuodavo apie 2,2 mln. barelių naftos per dieną, tačiau dėl nuo 2012 m. pradžios taikomų sankcijų šiemet eksportas krito apie 20–30 proc. Nuo liepos mėnesio įsigalioję ES importo apribojimai gali dar labiau sumažinti Irano pajamas iš naftos eksporto. Manoma, kad dėl išplėstų sankcijų Iranas gali netekti 3 mlrd. dolerių pajamų per mėnesį.
Vis dėlto Vakarų ekspertai abejoja, ar ekonominės sankcijos privers Iraną nutraukti savo branduolinę programą. Irano lyderiai savo viešose kalboje pastaruoju metu tik pabrėžia, kad reikia susitelkti prieš Vakarų taikomą spaudimą ir jokiu būdu neatsisakyti savo „teisėtų tikslų“ tęsti branduolinę programą. „Priešo prielaidos, kad jie gali susilpninti Iraną, yra, žinoma, klaidingos ir atspindi tik materialinius išskaičiavimus“, – liepos 3 d. pareiškė Irano prezidentas Mahmudas Ahmadinezhādas.
Liepos 24 d. Stambule turi susitikti ES bei Irano atstovai ir aptarti branduolinės programos priežiūros detales. Birželį Iranas, JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Kinija ir Rusija sutarė tęsti diplomatinius pokalbius ir bandyti derybomis išspręsti nesutarimus. Kol kas visi tokie pokalbiai baigdavosi be rezultatų – Irano branduolinė ir karinės programos toliau plėtojamos be didesnių pauzių ir kelia vis daugiau nerimo Izraeliui, JAV bei Vakarų Europos valstybėms.
