Panevėžio teritorinė ligonių kasa stebisi, jog daug gyventojų varsto jos duris dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo. Jos vadovai svarsto, kad medikai neatlieka savo pareigų – neinformuoja žmonių apie jiems priklausantį gydymą, neišaiškina, kur ir kaip jie galėtų gauti reikalingas paslaugas.
„Ligonių kasa gyventojams siuntimų neišduoda ir nesprendžia, ar žmogui reikalinga medicininė reabilitacija, ar ne. Tai sprendžia jį gydantis specialistas, kartais – kartu su fizinės medicinos reabilitacijos gydytoju. Visi dokumentai, tarp jų ir garantuojantys, kad ligoniui bus kompensuotas gydymas, nuo 2013 metų lapkričio 1 dienos tvarkomi internetu. Tačiau, kaip rodo praktika, ne visada taip yra. Gydytojai, pasiteisinę dideliu darbo krūviu, siunčia žmones pas mus, nors to neturėtų daryti“, – kalbėjo J. Narbutas.
Gydytojai ginasi varinėjantys ligonius. Jie teigia, kad dėl riboto finansavimo negali medicininei reabilitacijai ir gydytis sanatorijose nukreipti visų ligonių, kuriems toks gydymas priklausytų. Kadangi daro griežtą atranką, kelialapių negavę pacientai bėga aiškintis į ligonių kasą.
„Galime pasiųsti tiek ligonių, kiek yra pinigų. Prioritetą teikiame darbingo amžiaus, patyrusiems traumas žmonėms, kuriems reikia greičiau grąžinti darbingumą, o lėtinėmis ligomis sergantieji turi laukti eilėje“, – sakė Miesto poliklinikos Bendrosios praktikos skyriaus vedėja Nijolė Marčiulionienė.
J. Narbutas neneigia, jog nors valstybė medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui skiria milijonus litų, jų nepakanka, kad šias paslaugas gautų visi, kurios jiems priklauso.
„Jeigu visi gydytojai, tarkime, šiais metais, skirtų reabilitacinį gydymą visiems ligoniams, kuriems jis priklauso pagal indikacijas, tai pinigų tikrai neužtektų. Indikacijų sąrašas reabilitacijai yra gerokai didesnis nei skiriama lėšų. Gydytojai tai žino ir siunčia tik tuos ligonius, kuriems labiausiai reikia minėtų paslaugų“, – sakė jis.
Tačiau Panevėžio TLK direktorius nemano, kad reikėtų dramatizuoti. Pasak jo, sunkiems ligoniams reabilitacija tikrai prieinama. Gydymo įstaigai išnaudojus ketvirčio ar metų kvotą, ji gali kreiptis į ligonių kasą papildomų lėšų, jeigu ligonį būtina nedelsiant išsiųsti reabilitacijai.
Panevėžio TLK, aptarnaujanti Panevėžio ir Utenos apskritis, praėjusiais metais gyventojų medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui apmokėti išleido 17 mln. 806 tūkst. litų. Šiems metams turima beveik tokia pat suma – 17 mln. 583 tūkst. litų.
20 procentų šio krepšelio skiriama vaikų medicininei reabilitacijai ir gydymuisi sanatorijose.
Gydymo įstaigų aritmetika
Į sanatorijas ilsėtis važinėjusios kartos atstovų mažėja, jaunesniems jau įkalta į galvas, kad sanatorinis gydymas skirtas tik vadinamiesiems rimtiems ligoniams. Tačiau kuris sunkesnės ligos užkluptas žmogus jaučiasi esąs „nerimtas“ ligonis?
Pacientai medikus įtarinėja neskaidriai skirstant kelialapius į sanatorijas. Ypač piktinasi tėvai, negavę vasarai savo vaikui kelialapio į sanatoriją ir sužinoję, kad pažįstamam tokia laimė nusišypsojo.
Kiekviena poliklinika ir ligoninė, pasirašiusi sutartį su ligonių kasomis, metams gauna tam tikrą pinigų sumą medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui. Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos tam tikslui pinigus gauna pagal prisirašiusių gyventojų skaičiui. 1000 gyventojų yra skiriama apie 10 tūkst. litų.
Gydymo įstaigos pinigus medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui pasiskirsto ketvirčiais, kad galėtų geriau orientuotis, kokiam skaičiui ir kokio sunkumo ligonių gali duoti siuntimus.
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotoja Violeta Smilgienė tvirtino, kad tiek iš stacionaro, tiek iš Konsultacijų poliklinikos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui nukreipiami sunkiausi iš sunkiausių ligonių. Ji neslėpė, kad vykdant atranką kartais tenka atsižvelgti ir į paciento amžių.
Panevėžio ligoninė jau kelinti metai nebeturi stacionarinės reabilitacijos. Anksčiau judamojo aparato ligomis sergantys pacientai, pavyzdžiui, po klubo sąnario persodinimo operacijos, turėdavo galimybę reabilitaciją gauti ligoninėje, dabar visi siunčiami į kitas gydymo įstaigas. Iš Panevėžio ligoninės dažniausiai vyksta į jai priklausančią Likėnų reabilitacijos ligoninę.
Miesto poliklinikos Bendrosios praktikos skyriaus vedėja Nijolė Marčiulionienė taip pat neneigė, kad pirmiausia medicininė reabilitacija ir sanatorinis gydymas skiriamas darbingo amžiaus, traumas patyrusiems ar ūmiomis ligomis persirgusiems pacientams, kuriems reikalinga greičiau atkurti darbingumą, o lėtinėmis ligomis sergantys pensininkai rašomi į eilę.
Pasak jos, jauno žmogaus trauma ir metų metus vyresnio amžiaus žmogų varginantis sąnario uždegimas nėra tas pats, nors abu pacientai turi teisę į sanatorinį gydymą.
Nors antrasis metų ketvirtis dar tik prasidėjo, Panevėžio poliklinika jau išnaudojo pusę visų šiam ketvirčiui skirtų lėšų medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui.
Iš vaikams skirtų 47 tūkst. litų jau panaudoti 25 tūkst., iš suaugusiųjų reabilitacijai turėtų 60 tūkst. irgi likę tik apie pusę sumos.
N. Marčiulionienė skaičiuoja, kad iš viso per 23 balandžio dienas kelialapiai išduoti 22 tūkst. pacientų. Pirmo šių metų ketvirčio lėšos – 100 tūkst. – išleistos visos.
Gydytojos teigimu, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šiam tikslui skiriama daug pinigų. Vienas kelialapis vaikui kainuoja apie 3500–3600 litų. Suaugusio paciento kelialapis vidutiniškai kainuoja 736 litus, jeigu siunčiamas žmogus po insulto ar amputuota koja dėl protezo pritaikymo, jo reabilitacija atsieina jau kelis tūkstančius litų.
Todėl gydytojams ir tenka spręsti – pasiųsti į reabilitaciją lengvesnius kelis ligonius ar vieną sunkų.
„Jeigu baigiantis ketvirčiui lieka lėšų, siunčiam pensinio amžiaus lėtinėmis ligomis sergančius pacientus. Jeigu matom, kad pinigai baigiasi, orientuojamės tik į darbingo amžiaus, sunkius ligonius, o kitus rašome į eilę“, – aiškino ji.
Šiuo metu eilėje reabilitacijos ir sanatorinio gydymo laukia apie 60 žmonių.
Suaugusieji nebepaiso metų laiko
Panevėžio TLK duomenimis, daugiausia Panevėžio miesto ir rajono gyventojų reabilitacijai važiuoja į Likėnų, Palangos, Druskininkų, Birštono gydymo įstaigas.
Dar prieš dešimt metų suaugusieji verždavosi į sanatorijas šiltuoju metų laiku, o dabar sezonų nepaiso, važiuoja, kai gauna siuntimą.
Tačiau vaikų į sanatorijas tėvai nenori vežti per mokslo metus, visi nori kelialapių vasarą, žinoma, visi negauna.
Vadinamuosius vaikiškus kelialapius „pabrangina“ tai, kad mažesnių vaikų, iki 8 metų, tėvai turi teisę lydėti vaiką į medicininės reabilitacijos įstaigą. Vyresni vaikai gali būti lydimi slaugančio asmens, jei vaikui nustatytas neįgalumas arba gydytojų konsultacinė komisija nustatė, kad reikalinga slauga dėl adaptacijos ar elgesio sutrikimų, dėl sunkių centrinės ar periferinės nervų sistemos, atramos ir judamojo aparato pažeidimų, traumų, operacijų.
Inga SMALSKIENĖ
