Balandžio 8 dieną vykusiame Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Kolegijos posėdyje buvo aptarti visuomenės sveikatos priežiūros pertvarkymo, asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų indeksavimo, geriatrijos paslaugų vystymo Lietuvoje ir valstybinių pensijų bei valstybinių apdovanojimų skyrimo klausimai.
Didžiausio Kolegijos narių dėmesio susilaukė Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) direktoriaus Vytauto Bakasėno pristatytas Visuomenės sveikatos priežiūros pertvarkos metmenų projektas. Šio projekto tikslas – apibrėžti visuomenės sveikatos reformos perspektyvas, tikslus ir jų pagrindu parengti Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą bei kitus šią sveikatos apsaugos sritį reglamentuojančius teisės aktus.
Pasak V. Bakasėno, visuomenės sveikatos reforma stengiamasi sukurti efektyviai veikiančią, ekonomišką šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkančią paslaugų teikimo sistemą, užtikrinančią visuotinę, tinkamą, prieinamą ir moksliškai pagrįstą visuomenės sveikatos sistemą. “Mūsų siekis – optimizuoti visuomenės sveikatos sistemą, priartinti ją prie bendruomenės, sukurti bendrą asmens ir visuomenės sveikatos paslaugų teikimo modelį pirminės sveikatos priežiūros grandyje, restruktūrizuojant mūsų sistemos įstaigas ir įsteigiant Savivaldybių visuomenės sveikatos biurus,” – informavo VVSPT direktorius.
Kolegijos pirmininkas – sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga pabrėžė visuomenės sveikatos priežiūros, kaip vienos iš prioritetinių sveikatos politikos sričių, reformos būtinumą. “Visuomenės sveikatos laukia istoriniai pokyčiai, – teigė ministras. – Tačiau šiuos lemiamus žingsius turime žengti atsakingai. Kuriant greito reagavimo į galimas grėsmes visuomenės sveikatai sistemą, reikalingas griežtas ir kompetetingas visuomenės sveikatos paslaugų, specialistų ir įstaigų poreikio planavimas, atsižvelgus į ES patirtį ir pasitelkus į pagalbą Lietuvos visuomenės sveikatos mokslo autoritetus.” Vieninga Kolegijos narių nuomone, tolesnės plėtros reikalaujantis visuomenės sveikatos reformos projekto nagrinėjamas bus tęsiamas kitame Kolegijos posėdyje.
SAM sekretorius Saulius Janonis Kolegijos narių svarstymui pateikė penkis asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų indekasvimo modelius, kurie buvo nustatyti sveikatos priežiūros įstaigų apklausos būdu. Pasak S. Janonio, siekiant išsiaiškinti labiausiai bazinių įkainių didinimo reikalaujančias sveikatos priežiūros paslaugas, buvo apklausta 41 asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti šalies įstaiga, turėjusi penkių balų sistema įvertinti kiekvieną konkrečią paslaugą. “Tyrimo metu siekėme atsižvelgti į du svarbiausius apektus: kiek kiekviena asmens sveikatos priežiūros paslauga savo įkainiu dengia realias sąnaudas ir kokia egzistuoja rizika, kad vieną ar kitą paslaugą teikiantys gydytojai išvyks iš Lietuvos,” – teigė ministerijos sekretorius. Kolegijos nariai, išnagrinėję pateiktą apklausos medžiagą ir gydymo įstaigų bei medikų organizacijų pasiūlymus, nutarė pritarti Nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų, Universitetinių ligoninių ir Lietuvos ligoninių asociacijų remiamam asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainių didinimo varianto projektui, pagal kurį, baziniai paslaugų įkainiai didėtų vidutiniškai 10 procentų (nuo 5 iki 21 proc. skirtingoms paslaugų grupėms). Sveikatos apsaugos ministro nuomone, ypač aktualu išanalizuoti visas finansinę medicinos darbuotojų padėtį gerinančias galimybes. Ž. Padaigos ir kitų Kolegijos narių siūlymu, bazinių sveikatos priežiūros paslaugų kainų indeksavimo aktualijų svarstymas bus tęsiamas kitose Kolegijos posėdžiuose.
Geriatrijos paslaugų vystymo Lietuvoje koncepciją Kolegijai pristatė Vilniaus Universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos centro vadovas Vidmantas Alekna ir Kauno medicinos universiteto Geriatrijos klinikos vadovė Vita Lesauskaitė. Anot jų, Lietuvos gyventojų senėjimo tendencijos reikalauja sveikatos politikų dėmesio. Kolegijos nariams pateiktais duomenimis, 2003 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 693 tūkstančiai 60 metų ir vyresnių asmenų, t. y. daugiau nei 20 procentų šalies gyventojų. Šios gyventojų grupės ligos – lėtinės ir ilgai trunkančios – širdies kraujagyslių, sąnarių susirgimai, osteoporozė, diabetas, onkologinės, lėtinės kvėpavimo sistemos ligos, katarakta, glaukoma, kurtumas, protiniai ir lingvistiniai sutrikimai. Šio amžiaus žmonėms dažniausiai būdinga polipatologija – keletas susirgimų vienu metu. Atsižvelgiant į gyventojų senėjimo tendencijų keliamas problemas, pastaruosius kelerius metus Lietuvoje pradėta plėtoti geriatrinė pagalba. Geriatrijos specialistų nuomone, šiuo metu ambulatorinės ir stacionarinės šalies paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms nėra tinkamai organizuotos, nepakanka sveikatinimo programų, skirtų vyresniems žmonėms, teikiama per mažai geriatrijos paslaugų įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose. “Sveikatos apsaugos sistemoje yra būtina plėtoti geriatrinę pagalbą, sukriant pradinę jos infrastruktūrą, galinčią tapti tolesnės geriatrinės pagalbos paslaugos plėtros pagrindu. Tai yra geriatrinės tarnybos kūrimo pradžia – geriatrijos lovų, dienos centrų, konsultacinių kabinetų steigimas,” – teigė V. Alekna. Kolegijos nutarimas pritarti geraitrijos paslaugų vysytymo projektui Lietuvoje dar kartą patvirtino pasaulio sveikatos politikų nuomonę, kad XXI-asis amžius tampa gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo amžiumi.
Posėdžio pabaigoje buvo svarstyti valstybinių pensijų ir apdovanojimų skyrimo klausimai. Buvo pritarta SAM Personalo skyriaus vyriausiosios specilaistės Teresos Bazarnajos pristatytam kriterijų, kuriais remiantis sveikatos priežiūros ir farmacijos specilaistus bus siūloma apdovanoti, t.y. skirti jiems valstybinę I ar II laipsnio pensiją, sąrašo projektui. Kolegijos nariai taip pritarė apdovanojimų skyrimui siūlomų nusipelniusių medicinos darbuotojų sąrašui.
