Nušalo kojas
Rekordinis šaltis Panevėžiui surengė išgyvenimo egzaminą. Į
reisus neišvažiavo užšalę autobusai, greitosios medicinos pagalbos ekipažų
ligoniai sulaukė tik todėl, kad vairuotojai mašinas šildė paleidę variklius,
sprogus vandentiekio vamzdžiams dalis miesto kelias dienas gyveno be vandens,
avarinės tarnybos vos spėjo lėkti taisyti trūkusių šilumos vamzdžių, dėl šalčio
nedirbo mokyklos.
Tokio chaoso, kokį panevėžiečiai išgyveno pastarąsias tris
dienas, nebuvo mažiausiai dešimtmetį.
Dembavos hidrometeorologijos stotyje pirmadienį apie 7.30 val.
užfiksuotas šios žiemos šalčio rekordas – termometro stulpelis nukrito iki 26,8
laipsnio. Nors mėnuo dar nesibaigė, sinoptikai neabejoja: šis sausis bus
šalčiausias per pastaruosius dešimtį metų.
Jau pamirštas speigas ant kojų sukėlė visas specialiąsias
tarnybas.
„Dirbame ekstremaliomis sąlygomis. Greitosios pagalbos mašinas,
kaip ir kiekvieną ilgiau šaltyje pastovėjusį automobilį, sunkiau užvesti, todėl
esam priversti šildyti, jas laikyti dirbančiais varikliais. Didžioji dalis
medicininės įrangos iš automobilių taip pat įneštos į patalpas. Gavę iškvietimą
vėl ją skubiai kraustom į mašiną“, – „Sekundei“ pasakojo miesto Greitosios
medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka.
Praėjusį savaitgalį greitosios ekipažai per parą lėkė į 80–100
iškvietimų. Medikų pagalbos prireikė dviem nukentėjusiesiems nuo šalčio.
Jei ne greitąją iškvietę praeiviai, nežinia kuo būtų pasibaigęs
prie daugiabučio pailsėti prigulusio neblaivaus vyriškio miegas.
Kad tapo šalčio auka, kitas panevėžietis suprato tik sušilęs.
Jam medikus iškvietė artimieji. Vyrui konstatuotas pirmo laipsnio kojos
nušalimas.
Benamių antplūdis
Dėl šalčio strigo ir miesto autobusų darbas. Užšalęs į reisą
neišvyko vienas 10-ojo maršruto autobusas. Panevėžio autobusų parkui teko
nutraukti du reisus, kol sutvarkė ir į gatves išleido kitą.
Tačiau ir laiku transporto sulaukę keleiviai šiluma negalėjo
pasidžiaugti.
„Prišildyti autobusų praktiškai neįmanoma – stotelių daug,
durys dažnai darinėjamos. Temperatūra šiek tiek aukštesnė nei lauke, manau, kad
bent jau pliusinė“, – vylėsi Autobusų parko direktorius Rimantas
Petukauskas.
Šaltis tikru skruzdėlynu pavertė Panevėžio socialinės paramos
centrą.
Tiek nelaimėlių, kiek šiomis dienomis priglaudė ši įstaiga,
trejus metus jai vadovaujantis Valdemaras Misevičius teigia dar nematęs.
Nakvynės į centro duris per parą pasibeldžia 13 benamių, nors
įstaiga tokiems vienos nakties klientams teturi 7 vietas.
„Čiužinius paklojom net po laiptais, duše, prie radiatorių.
Taip dar nėra buvę, kad tokiose vietose žmones guldytume“, – pripažino
V.Misevičius.
Paramos centras ekstremaliomis sąlygomis pasiruošė nakvynei
priimti dar daugiau klientų – socialinės darbuotojos surado vietos bent 20-iai
benamių.
Nors įstaiga ne nuolatinių gyventojų, nemokančių už suteiktą
pastogę, neprivalo pamaitinti, tačiau sušalėliams verda per labdaros akcijas
paaukotas arbatas ir dar duonos kriaukšlę prie jos suranda.
„Ateina sustirę, alkani, bent arbatos puodelį pas mus
išsiurbčioja. Pagal įstaigos nuostatus dieną turėtume juos išprašyti, bet tokiu
oru ir šuo į lauką nevaromas. Jei norėtų pasilikti, neišmestume, bet ir tokie
žmonės eina į darbą – tikrinti konteinerių, išmaldos rinkti“, – teigė
V.Misevičius.
Dalis miesto – be vandens
Spustelėjęs šaltis darbu užvertė vandens tiekėjus.
„Aukštaitijos vandenų“ avarinėje tarnyboje netilo be vandens likusių
panevėžiečių skambučiai.
Trūkusių vamzdžių remontuoti avarinė tarnyba vakar skubėjo į
Sirupio, Tulpių gatves. Savaitgalį be vandens buvo likę keli Algirdo g.
individualių namų gyventojai.
„Kur pakloti naujo tipo plastikiniai vamzdžiai, bėdos nėra. Bet
ketaus vamzdžiai neatlaiko šąlančios žemės spaudimo“, – pasakojo „Aukštaitijos
vandenų“ Vandenvietės ir vandentiekio nuotekų tinklų cecho viršininkas Vidmantas
Vaitekūnas.
Avarinės tarnybos darbą apsunkina daugiau nei metro įšalas.
Vien jam išpjauti, pasak viršininko, technika sugaišta pusę dienos. Užšąla ir
siurbimo mašinos.
V.Vaitekūno teigimu, avarinės tarnybos darbuotojams darbymetis
prasidėjo jau nuo Naujųjų ėmus stipriau šalti.
„Kuo toliau, tuo darbo daugiau. Per pastaruosius penkerius
metus pirma tokia žiema“, – pažymėjo viršininkas.
Po 22–24 iškvietimus šiomis dienomis registruoja ir Panevėžio
butų ūkio avarinė tarnyba. Kol šalčiai nebuvo paspaudę, jų nesiekdavo nė 20-ies.
Avarinė tarnyba lėkė remontuoti sprogusių radiatorių, trūkusių kanalizacijos
vamzdžių.
Dusino smogas
Dėl nusistovėjus žemai temperatūrai gerokai daugiau kūrenamų
individualių namų jau nuo savaitgalio mieste jaučiamas stiprus smogas.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės
analitinės kontrolės skyrius praėjusią parą vienintelėje Panevėžyje Sirupio g.
esančioje matavimo stotelėje užfiksavo 77 mikrogramų kubiniame metre kietųjų
dalelių koncentraciją ore, tai yra 27 mikrogramais 1 kub. m daugiau, nei leidžia
norma.
Tokia oro tarša gerokai lenkia praėjusių metų sausio rodiklius,
kai kietųjų dalelių koncentracija ore užfiksuota 38 mikrogramai 1 kub. m, tai
yra kur kas mažiau už maksimalią leistiną ribą. Sąlyginai švariu oru
panevėžiečiai kvėpavo ir praėjusį vasarį.
„Kuo žemesnė oro temperatūra, tuo intensyviau kūrenamos
individualių namų krosnys, todėl fiksuojama didesnė oro tarša. Ypatingų apsaugos
priemonių tokiu oru nėra, tiesiog reikia kuo mažiau būti lauke“, – patarė
Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vedėja Marija Pumputienė.
Plačiau skaitykite 2010 m. sausio 26 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Ekstremalu. Trūkę vamzdžiai
dalį miesto paliko be vandens, o avarinių tarnybų darbą sunkino daugiau nei
metro įšalas ir šalčio neatlaikiusios siurbimo mašinos.
