Nebeturi konkurentų
Sunkiomis sąlygomis dirbantys duobkasiai keiksnoja šiemet kaip
reta šaltą žiemą, bet pripažįsta, kad vis dėlto yra ir vienas tokių orų
privalumas.
Prie kapinių tvorų nebelūkuriuoja nelegalūs duobių kasėjai,
atimdavę duoną iš etatinių duobkasių šiltuoju metų laiku. Anksčiau jie darbą
paverždavo ir žiemomis, nes nebūdavo šalta. Jei šiemet žiema būtų šilta,
nelegalių duobkasių gretas, matyt, dar papildytų pašalpų nebegaunantys
bedarbiai. Dabar uždarbiauti į kapines vyrų netraukia – per daug šalta, o vien
laužtuvu ir kastuvu nepasidarbuosi.
Profesionalūs duobkasiai per šalčius pasiėmė pneumatinius
grąžtus ir kitus modernius įrankius, padedančius įveikti įšalą – vietomis jis
siekia daugiau kaip metrą.
Daugelis laidojimo paslaugų bendrovių dėl šalčių patyrė
papildomų išlaidų. Lūžtančius duobių kasimo įrankius teko keisti naujais,
duobkasiams pirkti šiltesnių darbo drabužių, o kur dar išaugusios išlaidos
kurui.
Pasak laidojimo paslaugas teikiančių bendrovių darbuotojų, nors
šią žiemą duobės kasimo sąnaudos didesnės, kainų jie nepakėlė. Kaip ir anksčiau,
tokiu laiku už duobės iškasimą prašo maždaug 400–500 litų. Vasarą – apie 100
litų mažiau.
„Sunkmetis, be to, Panevėžyje didelė konkurencija tarp
laidojimo paslaugų bendrovių“, – „Sekundei“ paaiškino bendrovės „Ramybės takas“
direktorė Silvija Taločkienė.
„Paskutinio sudiev“ vadovė Irena Skorupskienė pridūrė, kad, be
kita ko, valdžia patuštino kišenes –sumažino laidojimo išmokas.
„Tuos, kurie sumanė apkarpyti laidojimo išmokas, nubaus
Dievas“, – neabejoja ji.
I.Skorupskienė, kurios 23-ejų sūnus jau aštuoneri metai kasa
duobes mirusiesiems, paklausta, ar per šalčius labai vargsta duobkasiai, juokais
pasiūlė: „Pamėginkite, tada sužinosite, nes tai reikia patirti.“
Vyrai buvo tvirtesni
Laidojimo paslaugų bendrovės „Grauduva“ direktorė Angelė
Kirklienė sakė turinti šešis etatinius duobkasius. Jie į darbą vyksta
apsiginklavę pneumatiniais grąžtais, laužtuvais, kastuvais.
Kaip tvirtino direktorė, nors įrankių jie turi, dirbti vis tiek
labai sunku. Mat žemės įšalas, priklausomai nuo grunto, kai kur siekia daugiau
kaip metrą.
„Sunku kasti Šilaičiuose, daugelyje Panevėžio rajono kapinių“,
– kalbėjo direktorė.
Pneumatiniu grąžtu trupinant įšalusią žemę, į duobę pribyra
didelių grumstų, o juos reikia iškelti.
Nors grąžtas palengvina darbą, bet neišvaduoja nuo mojavimo
kastuvu.
Iškasti duobę, kur gilesnis įšalas, duobkasiai užtrunka 3–4
valandas, o kartais, jeigu įšalę labiau, tenka sugaišti ilgiau.
A.Kirklienė pamena, kad prieš du tris dešimtmečius duobkasiai
neturėjo tokių modernių kasimo įrankių kaip dabar, darbuodavosi tik kastuvais ir
laužtuvais. O žiemos nebūdavusios šiltesnės nei ši.
„Tais laikais vyrai buvo tvirtesni, ištvermingesni“, – mano
ji.
„Grauduvos“ vadovė sakė, kad duobkasiams atitenka 60 procentų
paslaugos kainos. Šioje bendrovėje duobės iškasimas klientui kainuoja 420
litų.
A.Kirklienė pasakojo, kad šiltesniais metų laikais, ypač
vasarą, jiems daug nervų pagadina nelegalai. Jie mirusiųjų artimųjų tykoja prie
kapinių vartų ir siūlosi duobę iškasti gerokai pigiau.
„Būdavo, kad klientai mūsų reikalauja grąžinti už duobės
iškasimą sumokėtus pinigus, nes sako radę, kas tą padarys pigiau“, – kalbėjo
direktorė. Ji neslėpė džiaugsmo, kad paspaudus šaltukui nelegalų prie kapinių
vartų nė kvapo neliko.
Pažįsta kaip nuluptus
„Paskutinio sudiev“ direktorė I.Skorupskienė teigė, kad prie
kapinių vartų su kastuvais stoviniuodavę tipai – dažniausiai anksčiau trumpai
oficialiai duobkasiais dirbę, bet dėl bjauraus būdo, nesąžiningumo ar meilės
stikliukui atleisti ar patys iš darbo išėję vyrai.
Plačiau skaitykite 2010 m. sausio 29 d.
„Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
A.Repšio nuotr. Vargas. Duobkasiams spaudžiant
šalčiams iškasti duobę kartais prireikia net 6 valandų.
