Žmonės, savanoriškai lendantys į eketę vidury žiemos, atrodo mažų mažiausiai keistuoliai. Tačiau, skirtingai nuo daugelio skeptikų, jie visada yra geros nuotaikos, žvalūs ir net sulaukę garbaus amžiaus sveikata nesiskundžia.
Naujuosius pasveikina lediniame vandenyje
Žvarbią žiemą be šiltų drabužių nesinori net nosies kišti lauk, tačiau grupelė žmonių ir šaltuoju metų laiku lenda į eketę. Sveikuoliais save vadinantys panevėžiečiai jau daugiau kaip dešimtmetį Naujuosius pasveikina pūkštelėdami į ledinį Nevėžio vandenį. O vasario mėnesį kartu su visos Lietuvos ruoniais panyra į putotas Baltijos jūros bangas.
Pasak Panevėžio sveikuolių idėjinio vado Kazimiero Ilginio, taip išreiškiama pagarba vandeniui kaip vienam svarbiausių Žemės elementų. Šaltas vanduo – taip pat puikus gydytojas.
„Visame pasaulyje jau daug metų gyvuoja tradicija sausio pirmąją trečią valandą dienos išsimaudyti šaltame vandenyje. Ir
Panevėžio sveikuoliai solidarizuojasi su viso pasaulio vandens mėgėjais.
Taip išreiškiama pagarba vandeniui. Daugelis mūsų neįvertiname šios Dievo dovanos, nors be jos negalėtume išgyventi net dienos. Kai pradedi gerbti vandenį, supranti, kad jis yra ir savotiškas gydytojas“, – „Sekundei“ teigė K. Ilginis.
Kad vanduo turi nepaprastų galių, jau rodo tai, jog jis gali būti trijų pavidalų: skystas, kietas ir dujinis. K. Ilginio teigimu, kad maudynės lediniame vandenyje būtų gydomosios, reikia procedūromis mėgautis labai trumpai. Tai neturi būti plaukiojimas kaip vasarą.
„Žiemos maudynės turi būti trumpos. Ir tikrai nėra jokio pavojaus peršalti, pakenkti sąnariams, inkstams ar kitiems organams. Įlindus į eketę ar apsitrynus šaltu vandeniu, atsiranda lengvas, o anot japonų, vidutinio stiprumo stresas. Tai pažadina visą organizmą ir jis gauna impulsą tvarkyti save pats“, – tvirtino sveikuolių vadas.
Jis pats nebepamena, kada paskutinį kartą sirgo gripu ar peršalimo ligomis. Mamos, saugodamos vaikus nuo įvairių virusų, juos stengiasi aprengti kiek įmanoma šilčiau. Tačiau reikėtų daryti atvirkščiai – jau nuo mažų dienų pratinti prie šalto ar bent vėsaus vandens.
„Vanduo – sveikatinimo šaltinis, todėl net mažus vaikus reikėtų pratinti prieš miegą kojytes palaikyti vėsiame vandenyje, o vyresnius patartina mokyti kiekvieną rytą apsitrinti šaltu vandeniu. Tada nebūtų baisios jokios ligos ir mokslai daug geriau sektųsi“, – įsitikinęs K. Ilginis.
Išmoko padėti sau
Pagrindinė problema, kodėl vis dar nedaug kas ryžtasi sveikai gyventi, yra tai, kad tiesiog bijomasi šalto vandens. K. Ilginio teigimu, žmonės įpratę gyventi patogiai, yra išlepinti gerų sąlygų. Tačiau organizmas vystėsi tūkstančius metų šaltyje, nepritekliuje, teko sunkiai dirbti.
„Dabar žmogus turi viską: ir šiltus namus, ir daug daugiau maisto negu jam reikia, ir darbas nebėra toks sunkus kaip anksčiau.
Gyventi tikrai gera ir patogu, bet organizmui reikia visai ko kito – ir šalčio, ir pabadauti, ir fizinio krūvio. Žmogaus organizmas – kaip mašina. Ilgai evoliucionavo, bet esamomis gyvenimo sąlygomis jis turi staigiai stabdyti ir prasideda įvairios ligos. Savo organizmui turime duoti darbo, tada ir ligos nepuls“, – mano K. Ilginis.
Svarbu ne tik grūdintis, bet ir kasdien išgerti bent litrą paprasto vandens. Jis padeda organizmui iš vidaus apsivalyti – pašalinti šlakus, toksinus ir kitas kenksmingas medžiagas.
„Svarbu kiekvieną rytą pradėti bent gurkšneliu vandens. Nei kava, nei arbata ar vaisvandeniai negali jo atstoti. Jis – nepakeičiamas“, – sakė sveikuolis.
Jo teigimu, taisykle, kad reikia kasdien išgerti du litrus vandens, nereikėtų aklai vadovautis. Žmogui, kuris sveria 60 kilogramų, ir tam, kuris sveria 90 kilogramų, per dieną reikia skirtingo kiekio vandens. Būtina paisyti savo organizmo poreikių.
„Kiekvienas turi įsiklausyti į savo kūno poreikius. Nereikia prievartauti organizmo ir vandenį vartoti per prievartą, tada apkraunami inkstai. Svarbiausia – gerti mažais gurkšneliais“, – patarė K. Ilginis.
Turi prabusti sąmonė
Vanduo yra tik viena iš sveiko gyvenimo sudedamųjų dalių. Pats K. Ilginis sveiku gyvenimo būdu susidomėjo kone prieš keturis dešimtmečius, kai sušlubavo sveikata. Darbas universitete, disertacijos rašymas, nuolatinis bėgimas pakirto jauno vyro sveikatą. Tačiau jis suabejojo, ar krūvos tablečių yra tinkamas sprendimas.
„Labai suvargau, išsekau dvasiškai. Sunkiai sekėsi skaityti paskaitas, rašyti disertaciją. Net lipti laiptais buvo nelengva, širdis pradėjo streikuoti. Gydytojai prirašė vaistų, bet suabejojau, ar man tikrai reikia tokios krūvos. Tada susiradau knygutę
„Aktyvus ilgaamžiškumas“. Pradėjau bėgioti, susidraugavau su vandeniu, atidžiau ėmiau rinktis maistą ir pajutau, kad galiu sau padėti“, – pasakojo panevėžietis.
Supratęs, kad gali pagelbėti ir kitiems, K. Ilginis po dešimties metų įkūrė sveika gyvensena besirūpinančių panevėžiečių klubą
„Atgaiva“. 28-erius metus skaičiuojančiame klube – kelios dešimtys panevėžiečių. Iš įtempto gyvenimo, skubėjimo, chaoso gniaužtų pabėgę žmonės klube atranda ne tik sveikatą, bet ir dvasios ramybę, išmoksta įveikti ir fizines, ir psichologines problemas.
„Užklupus ligai pirmiausia kreipiamasi į gydytojus, mokami didžiuliai pinigai už cheminius vaistus, bet pagerėjimas būna tik laikinas. Kai organizmas pats prisikelia, jis pasveiksta ilgam. Viskas prasideda nuo sąmonės. Žmogus sveikas tiek, kiek atbudusi jo sąmonė. Žmogus niekada nebus sveikas ir turės daug problemų, jeigu galvos tik apie materialius dalykus. Jis pirmiausia turi susivokti, kas esąs, kokia jo vieta gyvenime ir kaip gali sau padėti. Tik tada supras, koks yra stiprus ir galingas“, – teigė K. Ilginis.
Stebina savęs niekinimas
Sveikuolį stebina, kad daug už jį jaunesni žmonės nuolat varsto gydytojų kabinetus, saujomis geria vaistus ir dejuoja dėl vis blogėjančios sveikatos. Kiekvieną pavasarį prisišaukti namo gyventojus į talką – sunkus uždavinys, nes net ir jauni žmonės skundžiasi sąnarių, stuburo skausmais ar jėgų trūkumu. K. Ilginio teigimu, kol žmonės nuodys save, tol sveikatos neturės.
„Mane stebina, kai jauni žmonės save žaloja: geria, rūko, kitaip save šiukšlina. Negalima šiukšlinti gyvybės, reikia tą dovaną vertinti. Kai organizmas užteršiamas, tada prasideda įvairios ligos. Perkami brangūs vaistai, nors tereikia tik į save kritišku žvilgsniu pasižiūrėti. Mano sąnariai – kaip jauno žmogaus. Jau 28-ą žiemą važiuoju dviračiu ir visiems tą patariu daryti – pamiršite sąnarių skausmą“, – teigė K. Ilginis.
_________________________________________
Grūdintis – tai savotiškai kentėti
Dainius Kepenis,
Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas
Kas geriau – skiepai ar grūdinimasis?
Esant dideliam sergamumui gripu, valdžios institucijos kalba tik apie skiepus, o apie natūralų imunitetą arba užmirštama, arba sąmoningai nutylima, kad kuo daugiau žmonių skiepytųsi, o ne grūdintųsi. Vienoje srityje „vaikšto“ pinigai ir tau nieko nereikia daryti, kitoje – pats turi įdėti pastangų.
Daugybė Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuojamose sveikatos mokyklose buvusių žmonių pabrėžia, kad pats didžiausias čia patirtas įspūdis yra maudynės šaltame vandenyje, ypač spaudžiant speigui. Mūsų sergančioje ir išmirštančioje valstybėje tai sukelia šoką. Atsiranda oponentų, raginančių nutraukti šias „nežmoniškas“ procedūras.
Neva nėra mokslinio pagrindo. O juk mokslas kaip tik apibendrina regimus rezultatus ir daro išvadas. Kad tai nepadaryta, kažkam turėtų būti didelė gėda. Bet mes nebeieškome to „kažko“, nes seniai supratome, kad mūsų sveikata – mūsų reikalas.
Mes suvokėme, kad vanduo, kuris grūdina fizinį kūną, ne mažiau svarbų poveikį daro žmogaus psichikai ir ypač reikšmingą bei sunkiai nusakomą pėdsaką palieka jo dvasioje. Vanduo – gyvenimo ir meilės šaltinis, jis padaro žmogų ne tik tvirtą, atsparų, bet ir švarų, ne tik grūdina, bet ir harmonizuoja, veda į švarumą, skaistumą, šventumą.
Grūdinimosi menas tobulinamas nuo senų laikų
Šventosiose indų knygose, parašytose 1800 m. pr. Kr., sakoma: „Vandens srovė gydo, vanduo ataušina karštligę, gydo nuo visų ligų.“ Jų išminčiai teigė, kad šalto vandens vonios teikia daug privalumų: proto aiškumą, gaivumą, žvalumą, sveikatą, jėgą, grožį, jaunystę, švarumą, malonią odos spalvą ir gražių moterų dėmesį. Didelis grūdinimosi šalininkas buvo Pitagoras.
Spartos piliečiai ištobulino grūdinimo meną ir taikė jį savo gyvenime.
Hipokratas, gyvenęs 110 metų, ypač plačiai propagavo grūdinimąsi. Imperatoriaus Cezario gydytojas irgi gydė šaltu vandeniu. Juo jis gydė ir poetą Horacijų.
Senovės Romoje klestėjo termos, kuriose vienu metu vandens procedūromis naudojosi iki 3500 žmonių. Viduramžiais viso to nebeliko, niekam neberūpėjo žmogaus sveikatos stiprinimas. Tik XIX a. Silezijoje pagarsėjo valstietis Vinsentas Preisnicas, iš kurio grūdintis mokėsi visa Europa.
To amžiaus pabaigoje Vokietijoje ypač pasižymėjo Sebastianas Kneipas, kuris rašė: „Stiprios tautos, gentys, giminės visuomet buvo šalto vandens draugės…“ Jis atskleidė gamtos stiprinamąjį poveikį žmogui. Jo knyga „Mano gydymasis vandeniu“ buvo išleista 60 kartų.
Šaltą dušą kaip priemonę imunitetui stiprinti ir peršalimui gydyti jogai naudoja jau 5000 metų. Vakarų pasaulyje šalto vandens terapiją pirmasis pradėjo propaguoti vokiečių kunigas Sebastianas Kneipas XIX amžiuje. Jis teigė, kad maudynės šaltoje upėje padėjo jam išsigydyti mirtiną plaučių ligą.
Tiesa, jo sukurtas metodas buvo labiau grįstas ne šaltu, o kontrastiniu maudymusi.
Grūdinimuisi daug nusipelnė rusų inteligentija. Šaltyje savo atsparumą ugdė žymus karo vadas Suvorovas, eketėse mėgo maudytis poetai Krylovas, Puškinas, dailininkas Repinas.
Ypač gerai mums žinomi P. Ivanovas ir M. Kotliarovas. Pastarajam esame dėkingi už savo didžiulės patirties skleidimą Lietuvoje. Tūkstančiai žmonių užsidegė meile grūdinamajam bėgimui, kurio autorius M. Kotliarovas. Jis išsklaidė baimę šaltam vandeniui.
Lietuvoje prie grūdinimosi sklaidos daug prisidėjo sveiko gyvenimo būdo propaguotojas Lietuvos žemės ūkio akademijos profesorius Viktoras Ruokis ir kiti, tai taikantys jau kelis dešimtmečius.
Šalto vandens nauda
Šiais laikais šalto dušo naudą patvirtina ir tyrimai. 1987 m. Skandinavijoje atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, šešis mėnesius maudęsi po šaltu dušu, kur kas rečiau sirgdavo peršalimo ligomis nei kita kontrolinė grupė.
Berlyno plaukikų tyrimas parodė, kad maudynės šaltame vandenyje padidina natūralaus antioksidanto glutaniono kiekį kraujyje. Be to, šie plaukikai perpus rečiau serga kvėpavimo takų ligomis.
1994 m. Berlyno „Charite“ ligoninėje mokslininkai padarė stulbinamą išvadą – šaltas vanduo sumažina riziką susirgti vėžiu! Imuninė sistema įpranta gintis nuo laisvųjų radikalų. Tai gyvybiškai svarbi treniruotė, nes laisvieji radikalai gali būti vėžio priežastis.
Mitas yra tai, kad šaltas dušas – didžiausias seksualumo priešas. Gal jis ir priverčia trumpam susitraukti kai kurias vyrų kūno dalis, tačiau tikrai nekenkia nei vaisingumui, nei seksualumui. Priešingai – Londono trombozių tyrimo instituto duomenimis, jis ne tik gerina kraujotaką, bet ir skatina sėklides gaminti daugiau spermos.
Labai naudingas šaltas vanduo ir odai – gerina jos kraujotaką, stangrina, mažina celiulitą, ji ne taip sausėja, kaip maudantis po karštu dušu.
Ypač teigiamas šalto vandens poveikis savijautai: suteikia žvalumo, energijos, gerina nuotaiką.
Gyvenimas moko skraidyti
Grūdinimasis – tai organizmo apsauginių sistemų palaikymas kovinės būsenos. Grūdintis – tai ne tik pasistatyti užtvarą nuo peršalimo ligų, tai reiškia prisitaikyti prie nelengvo, besikeičiančio gyvenimo, tai reiškia patikrinti, kas tikra, kas tariama, tai reiškia keistis susitvarkymo, išsivalymo, organizavimosi linkme.
Užsigrūdinęs – tai reiškia romus, pakantus, skaistus, atlaidus, dosnus, uolus, saikingas, stiprus, meilingas, mandagus, teisingas, viltingas, nuolankus, sveikas! Grūdintis – tai savotiškai kentėti.
To reikia, norint atrasti vidinę ramybę ir laisvę, o ne gyventi chaose. Štai smalsus berniukas atidarė lėliukę, kad pamatytų, kaip atrodo drugelis. Ir šis daugiau nebeskris, nes jo sparnai neįgavo stiprumo, įveikdami kietą kevalą. Ir žmogus, išimtas gydytojo cezario pjūviu iš motinos įsčių, daug netenka.
O močiutės su savo „nelipk, neliesk, palik, nebėk, nenešk…“ kiek atima iš savo vaikaičių? O gydytojai, gydydami tabletėmis menkiausią negalią? O juk gyvenimas mus moko skraidyti – kaip erelis ereliukus.
Tik sveikata saugo mus nuo negerovių ir bėdų, kaip armija saugo šalį. Ji tuo stipresnė, kuo labiau ją stiprinam ir grūdinam. Sveikata – tai didžiausia ramybės sąlyga. Turtas – priešingai.
_________________________________________
Lina DRANSEIKAITĖ
