Mėlynės – ne tik skanios, bet ir naudingos. Vaistiniai
žaliavai vartojami šio augalo lapai ir uogos. Jose yra angliavandenių, pektinų,
organinių rūgščių, raugų, vitaminų C, P, B1, B2, PP, karotino, mineralinių
medžiagų – kalio, natrio, kalcio, geležies, yra ir eterinio aliejaus. Uogos
tinka sergant ūmiomis ir lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis, ypač
viduriuojant. Jose esantys raugai slopina uždegiminius procesus, mažina žarnyno
peristaltiką. Vartojant uogas pagerėja medžiagų apykaita, iš organizmo
pašalinami kenksmingi junginiai, todėl mėlynių patartina valgyti tiems, kuriuos
kankina akmenligė, podagra, reumatas, glaukoma. Sultys tinka skalauti burną
sergant gleivinės uždegimais. Tačiau tie, kurių padidėjęs kraujo krešumas, mėlynių daug valgyti neturėtų.
Mokslininkai nustatė, kad mėlynių lapų biologiškai aktyvios medžiagos mažina cukraus kiekį kraujyje, taigi jų užpilas tinka diabetikams. Be to, jį galima vartoti sergant tulžies ir šlapimtakių akmenlige. Užpilas ruošiamas taip: vienas šaukštas smulkintų lapų užpilamas stikline verdančio vandens, uždengiama ir kiek palaukus perkošiama, nuspaudžiama žaliava ir geriama po stiklinę tris kartus per dieną.
Mėlynių lapų arbata geriama nuo kosulio, pykinimo, skrandžio skausmų, viduriavimo, kraujavimo.
Parengė L.Žukaitė
