Europos Komisija (EK) sausio pabaigoje pateikė savo viziją, kaip toliau ES turėtų kovoti su klimato kaita po 2020-ųjų. Tais metais baigiasi dabartiniai numerologija grįsti tikslai: 20 proc. mažesnis CO2 išmetimas, 20 proc. energijos iš atsinaujinančių šaltinių, 20 proc. didesnis energijos efektyvumas. Be to, EK nori turėti šalių narių pritarimą tolesnei žaliajai politikai prieš prasidedant 2015 m. tarptautinėms deryboms dėl kovos su klimato kaita. Kas gi išdėstyta tame siūlyme?
Pirmas ir esminis punktas – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 40 proc., palyginti su 1990 m. Nemažai ES šalių neįgyvendino ir greičiausiai nepasieks įsipareigojimų taršą sumažinti 20 proc. iki 2020 m., o EK jau siūlo reikalavimą dvigubinti.
ES pramonei 2020 m. tikslai kirto skaudžiai. Tiesą pasakius, jai smogė „tobula audra“. Pirma, išaugo pasaulinės energijos kainos. Antra, dėl klimato tikslų tam tikri ekonomiškai atsiperkantys energijos šaltiniai, pavyzdžiui, anglis, tapo nebenaudotini. Trečia, kadangi buvo iškelti privalomi tikslai naudoti 20 proc. atsinaujinančių šaltinių, šalys pradėjo subsidijuoti ekonomiškai neatsiperkančios energijos gamybą. Visi tai reiškė viena – energija pramonei pabrango. Ir daug labiau nei konkurentams Vakaruose (JAV) ar Rytuose (Kinija).
Todėl dalis įmonių ir fabrikų, kurie anksčiau veikė Europoje, dabar dirba už Senojo žemyno ribų. Žvelgiant pasauliniu mastu, dėl CO2 taršos niekas nepasikeitė. Šiltnamio dujos į atmosferą išmetamos ne Europoje, o kituose žemynuose. Skirtumas tik toks, kad prekės gaminamos, atlyginimai gaunami, gyvenimai gerėja irgi už Europos sienų. Žaliųjų nuolat kartojamas šaukinys, kad Žemė yra viena planeta, ironiškai atsisuka kitu kampu. Europoje galima kurti (gal net ir sukurti) organinę – ekologinę – žaliąją utopiją (ar – mano, kaip šio komentaro autoriaus, vertinimu, – distopiją), bet pasauliui tai neturės jokios įtakos.
Ar tikite, kad padidinusi taršos mokesčius Lietuvos valdžia puls mažinti, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestį?
„O kaip žaliosios ekonomikos sukuriamos darbo vietos?“ – paklaus ne vienas. „Juk visi politikai sakė, kad tai – Europos rytojus“, – pridurs kitas. Kas jau kas, bet lietuviai turėtų būti iki soties atsiklausę kalbų apie ėjimą į šviesų rytojų. Jei rimčiau, vadinamieji žalieji darbai dažnai naikina kitus darbus. Viena vertus, dirbtinai pabranginta energija skatina kurtis atsinaujinančiąją energiją ar jos įrenginius gaminančias įmones. Be to, brangesnė energija marina jai imlias ūkio šakas. Tad, net jei scenarijus klostosi pačiu geriausiu ir optimistiškiausiu būdu, žalieji darbai tik pakeičia esamus, o ne sukuria naujų.
Realybėje viskas daug liūdniau. Štai „Heritage“ fondo (JAV) analizė rodo, kad viena nauja darbo vieta žaliojoje ekonomikoje sunaikina 2,2 darbo vietos kitose ūkio šakose. Kad žalieji darbai naikina kitas darbo vietas, pripažįsta ir pati EK. Prognozuojama, kad, prisiėmus tikslą sumažinti šiltnamio dujų išmetimą 40 proc., bus prarandamos darbo vietos pramonėje, kasyboje, metalurgijoje ir kitose ūkio šakose. Ir nereikia išvedžiojimų apie tai, kaip žalioji energetika išspręs nedarbo problemą Europoje.
Tiesa, reikia vieno patikslinimo. Yra atsinaujinančiosios energetikos šakų, kurios konkurencingos ir atsiperka. Ten gaminama energija ir darbo vietos turi tik teigiamą poveikį. Jos puikiai plėtosis ir be valdžios įsikišimo, pavyzdžiui, biokuras Lietuvoje. Ir kalbame nebūtinai apie centralizuotą šildymą. Malkos krosnyje yra ekonomiškai atsiperkantis atsinaujinančiosios energijos panaudojimo būdas, žinomas nuo senų senovės.
Grįžkime prie EK propaguojamų žaliųjų darbo vietų. Poveikio vertinimo dokumentas slepia mažytę detalę. Skaičiuojant, kiek žaliosios priemonės sukurs naujų darbų ir darbo vietų, daroma prielaida, kad, labiau apmokestinant CO2 išmetimą, atitinkamai būtų mažinami mokesčiai darbo jėgai. Kitaip tariant, visos šnekos apie žaliąsias darbo vietas remiasi prielaida, kad bus karpomi pajamų mokesčiai!
Taigi, žaliosios svajos leidžiasi žemėn. O dabar atsakykite sąžiningai. Ar tikite, kad padidinusi taršos mokesčius Lietuvos valdžia puls mažinti, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestį? Turiu pasiūlymą, kuris ir didins darbo vietų skaičių, ir nevers uždaryti pramonės įmonių. Sumažinkite mokesčius darbo jėgai jau dabar. Be jokių žaliųjų įsipareigojimų.
