Vertina kaip pasityčiojimą
Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejus atsidūrė ne tik politikų, bet ir grafiti mėgėjų dėmesio centre. 1989-aisiais buvusią Sąjūdžio būstinę simboliškai „papuošė“ socialdemokrato Česlovo Juršėno portretas. Piešėjų ant sienų akibrokštu pasipiktino ne tik būstinę ginantys konservatoriai, bet ir miesto socialdemokratai, įžvelgę politinį „kompromatą“.
Ant Sąjūdžio muziejaus pastato beveik prieš savaitę greta dujokaukės piešinio atsirado ir žinomo politiko, socialdemokrato Č.Juršėno atvaizdas. Konservatorius, Savivaldybės vyriausiasis kultūros specialistas Arnoldas Simėnas įsitikinęs, kad ryškiaspalvis paveikslas ant pastato išpurkštas neatsitiktinai.
„Tai galima traktuoti kaip pasityčiojimą iš būstinės. Ne Č.Juršėnui greta Sąjūdžio būti. Žinom, ką jam reiškia laisvė. Manau, Miesto ūkio skyrius turėtų pasirūpinti, kad siena būtų sutvarkyta“, – piktinosi A.Simėnas.
Nuo kvailių neapsaugos
Tačiau nei Miesto ūkio skyrius, nei Kraštotyros muziejaus, kuriam ir priklauso politiko portreto afiša tapęs pastatas, direktorius Arūnas Astramskas nebuvo linkę valyti piešinio. „Tegul Rytų skirstomieji tinklai imasi – ant jų skydinės durų nupiešta. Mes negalime kištis“, – patikino muziejaus direktorius. Pasak jo, gyvename laisvoje šalyje – kas ką nori, tas tą piešia, tačiau būtų geriau, jei fantazijas žmonės išlietų ant savo namo sienų.
Plačiau skaitykite lapkričio 23 d. „Sekundėje“.
Agnė BALTUTYTĖ
A.Repšio nuotr. Ant Sąjūdžio muziejaus būstinės prieš savaitę nupieštas Č.Juršėno portretas panevėžiečius ir piktina, ir stebina: galbūt prieš rinkimus partijos kovos ir neįprastomis priemonėmis.
