Ekonomistai abejoja, ar S.Berlusconi (kairėje) pavyko nuraminti rinkas.
Italijos skolinimosi kainai pasiekus keturiolikos metų aukštumas, į šalies parlamentą trečiadienį vakare kreipėsi ministras pirmininkas Silvio Berlusconi. Jis tikino, kad Italija netaps kita Europą purtančios skolų krizės auka.
„Mūsų bankai yra mokūs, jie išlaikė atsparumo testus, o Italijos šeimų skolos yra mažesnės, nei kitose pagrindinėse ekonomikose. Jeigu prie mūsų deficito pridėtume šeimų turimas santaupas, būtume antra pagal tvirtumą Europos Sąjungos valstybė“, – sakė S. Berlusconi.
Jis sutiko, kad situacija šiuo metu yra komplikuota, tačiau pabrėžė, kad problemas įveikti galima tik ignoruojant ekonomikai nepadedančių rinkų nervingumą ir toliau įgyvendinant visus numatytus planus.
S. Berlusconi tikino, kad jo šalis netaps kita skolų krizės auka. Tačiau ekonomistai abejoja, ar premjerui pavyko nuraminti rinkas. Mat trečiadienį 15 val. vietos laiku turėjęs prabilti premjeras savo kalbą pavėlino 2,5 val. tam, kad jam kalbant būtų užsidariusios visos biržos.
Italijos skolos santykis su bendruoju vidaus produktu siekia 120 procentų. O jos 10 metų trukmės obligacijų pelningumas gerokai viršija 6 procentus. Tokį lygį dauguma ekonomistų laiko pavojingu, o 7 proc. obligacijų pelningumas išpranašavo paramos paketus Graikijai, Airijai ir Portugalijai.
Italijos problemos pasireiškė praėjus mažiau nei dviem savaitėms po to, kai euro zonos lyderiai sutarė dėl antrojo 159 mlrd. eurų vertės paramos paketo Graikijai, kuriuo iš dalies buvo siekiama sustabdyti skolų krizės plitimą į kitas valstybes.
