Lapkritį Latvija minės 54 žmonių gyvybę nusinešusios „Maximos“ griūties metines ir tikėsis sulaukti atsakymų, kas dėl to kaltas
Pirmaisiais mėnesiais po „Maximos“ prekybos centre įvykusios tragedijos Latvijos gyventojai dėl kiekvieno pavojaus signalo viešosiose vietose ant kojų sukeldavo specialiąsias tarnybas ir žiniasklaidą. Prabėgus metams nuo skaudžiausios nelaimės šalies naujųjų laikų istorijoje įtampa ir emocijos pamažu atlėgo, o prie lietuvių prekybos tinklo kasų vėl nusidriekia pirkėjų eilės. 54 aukos žuvo pernai lapkričio 21 d.
Žmonių, kurie laikėsi pozicijos „tikrai nepirksiu „Maximoje“, skaičius išaugo triskart. Tai liudijo pavasarį agentūros „GfK Custom Research Baltic“ atlikta apklausa. Tačiau šiam boikotui, kurio po tragedijos ragino laikytis visuomenėje žinomi asmenys, nebuvo lemta tęstis ilgai. Rugsėjį publikuotame Latvijos populiariausių prekės ženklų sąraše „Maximos“ prekybos tinklas per metus koptelėjo vienu laipteliu aukščiau ir dabar yra šeštas.
Boikotą tęsia tie, kurie finansiškai gali sau tai leisti. Pavyzdžiui, po tragedijos atsistatydinęs tuometis premjeras Valdis Dombrovskis ir dabartinė vyriausybės vadovė Laimduota Straujuma. Tačiau didžioji dalis visuomenės kreipia žvilgsnius į žemiausias kainas. Tai rodo ir skaičiai. Nors boikotas aptirpdė įmonės pajamas, bendra prekybos tinklo „Maxima Latvija“ praėjusių metų apyvarta augo apie 5 proc. ir pasiekė 673,5 mln. eurų. Tiesa, pelnas šiek tiek sumažėjo, iki 17,7 mln. eurų, tačiau įmonė vis tiek uždirbo daugiau nei artimiausia konkurentė „Rimi“.
Įsisuka teismų karuselė
Prie prekybos centro griuvėsių žuvusiems atminti iki šiol atnešama gėlių, tačiau vis rečiau girdimas klausimas, kada bus išaiškinti kaltininkai. Kiek tyrimai pasistūmėjo per metus? Katastrofos bylą sudaro du baudžiamieji procesai. Svarbiausias jų – dėl galimų statybos darbų pažeidimų. Antrasis inicijuotas gavus Valstybinės darbo inspekcijos, tragediją analizavusios kaip nelaimingą atsitikimą, per kurį darbo vietoje žuvo keturi darbuotojai, išvadas. Inspekcija pabrėžia, kad atsakomybę už tai turi prisiimti „Maxima“, nors neįžvelgia tiesioginės prekybos tinklo kaltės dėl stogo griūties. Tačiau už nesustabdytą darbą suveikus pavojaus sirenoms atsakomybė tenka parduotuvės administracijai.
„Šie veiksmai, kurių buvo imtasi ar ne suveikus pavojaus signalui, yra viena priežasčių, kodėl darbuotojai nepaliko savo darbo vietų“, – vasarą žiniasklaidą su išvadomis supažindino inspekcijos vadovas Renaras Lūsis. Pareigūnai konstatavo, kad parduotuvės darbuotojai nežinojo, kaip reikia elgtis avarijos atveju.
„Maxima“ nesutinka su tokiomis išvadomis ir apskundė jas teismui, tačiau posėdžio laikas dar nepaskelbtas. „Teoriškai šis teismo sprendimas gali turėti įtakos ir baudžiamajam procesui, jei, tarkime, bus nuspręsta, kad Darbo inspekcijos išvados nepakankamos“, – padėtį komentavo Valstybės policijos departamento Kriminalinių tyrimų skyriaus vadovas Janis Lazdinis.
„Maximos“ boikotui, kurio po tragedijos ragino laikytis visuomenėje žinomi žmonės, nebuvo lemta tęstis ilgai.
Pagrindinis tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti tragedijos priežastis ir kaltininkus, policijos ir prokuratūros teigimu, priartėjo prie finišo tiesės. Pavasarį nelaimės vietoje atlikti du eksperimentai. Pirmuoju patikrintas stogo konstrukcijos tvirtumas atlaikyti svorį, o antrajame specialistai degino pastato konstrukcijas, kad įsitikintų, ar ugnis galėjo paveikti stogą. Šis eksperimentas atliktas tragediją siejant su gaisru, kilusiu prieš dvejus metus iki nelaimės ant baigiamo statyti prekybos centro stogo.
Generalinis prokuroras Erikas Kalnmejeris spalio pradžioje pranešė, kad tyrėjams pastato griuvimo priežastys žinomos, tačiau papildomo laiko reikia ekspertų išvadoms suformuluoti, nes tai sudėtingi moksliniai tyrimai. „Į potencialių kaltininkų gretas patenka tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys“, – pridūrė generalinis prokuroras. Lapkritį specialistų išvadas ketinama paskelbti visuomenei. Tuomet bus pateikti oficialūs kaltinimai.
Priežastys žinomos, bet neskelbiamos?
Žiniasklaida taip pat bandė išsiaiškinti tragedijos priežastis. Spalio vidury Latvijos televizija paskelbė neoficialią informaciją apie ekspertizės išvadas, esą „Maxima“ sugriuvo dėl netinkamų konstrukcijų, jų tvirtumui taip pat įtakos turėjo ant stogo pilama žemė, kur planuota įrengti poilsio zoną. Statant prekybos centrą vietoj planuotų vienos dalies konstrukcijų atsirado dviejų dalių. Jos sujungtos ir sutvirtintos varžtais, tačiau apkrova apskaičiuota neteisingai. Būtent šią tragedijos priežastį iškart po nelaimės įvardijo statybos ekspertai. Oficialių išvadų kol kas neturima. Kad nebūtų trukdoma tyrimui, ekspertai kategoriškai atsisakė pirma laiko teikti informaciją žiniasklaidai.
Praėjusiais metais Latvijos statybos inžinierių sąjunga laikinai sustabdė septynių specialistų, atsakingų už Zuolitūdės „Maximos“ projektavimą ir statybą, atestatus. Galiausiai sertifikatų neteko tik du iš jų.
Po nelaimės teismai gavo civilinių ieškinių, tačiau ir jiems prognozuojami ilgamečiai procesai. Advokatas Aldis Guobzemas įvairioms teismų instancijoms pateikė 20 ieškinių, kuriais atstovaujama daugiau nei 30 tragedijos aukų artimiesiems. Imtas nagrinėti tik vienas civilinis ieškinys Rygos apygardos teisme. Jį pateikė trys Zuolitūdėje žuvusių asmenų artimieji, o atsakovai – pastato šeimininkai „Homburg Zolitūde“ ir „Tineo“, prekybos centras „Maxima Latvia“, statybos darbų įmonė „Re & Re“, Rygos miesto savivaldybė, architektų biuras „Kubs“, projektuotojai „HND grupė“. Ieškinio suma siekia 100 mln. eurų. Kitų ieškinių nagrinėjimo pradžia numatyta po metų arba dar vėliau. Kiekviename jų prašomų kompensacijų suma siekia ne mažiau kaip 70 mln. eurų. Advokatas A. Guobzemas mano, kad nukentėjusiesiems teks kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, nes Latvijoje numatomas ilgas ir todėl neteisingas teismo procesas.
Tačiau nubaustųjų šioje byloje jau esama. Išnagrinėję per kratą paimtus statybos darbų dokumentus, tyrėjai atskleidė falsifikacijos atvejį. 2011 m. pradžioje bendrovė „Monce“ statomame prekybos centre montavo metalines sijas, tačiau nepasamdė tokiais atvejais būtino atestuoto specialisto – įmonės savininkas Viktoras Ivanovas suklastojo jam žinomo statybų inžinieriaus Andrejaus Kulešovo parašą. Šios falsifikacijos niekas nepastebėjo, nes į statybos darbus buvo įtraukta daug subrangovų: „Maximą“ statanti „Re & Re“ metalo konstrukcijas pavedė sumontuoti subrangovui „Vikom“, o šis darbus užsakė atlikti „Monce“. A. Kulešovas, kurio sertifikato galiojimą po tragedijos sustabdė Latvijos statybos inžinierių sąjunga, tik tuomet sužinojo šį faktą ir pranešė, kad tame objekte niekada nėra darbavęsis, o dokumentuose esantis jo parašas padirbtas. Tad statybų inžinieriaus sertifikatas pratęstas. Įmonės savininkas V. Ivanovas pripažino kaltę. Jam skirta 1920 eurų bauda.
Tragedija Latvijoje iškėlė daugybę klausimų dėl nepakankamos statybos darbų priežiūros, tad imtasi didelių pakeitimų. Atnaujinus Valstybinės statybų kontrolės biuro veiklą, bus užtikrinta nepriklausoma svarbių visuomeninių pastatų statybos priežiūra. Inspektoriai privalo nuolat domėtis tokiais objektais, o ne juos aplankyti tik perduodami eksploatuoti. Pradėta rengti įstatymo pataisa, įpareigojanti nedelsiant evakuoti žmones suveikus sirenoms. Taip pat nuo ketverių iki aštuonerių metų nelaisvės padidinta bausmė už statybos reikalavimų pažeidimus, jei dėl jų nukenčia ar žūsta žmonių.
Sugriuvusio centro konstrukcijos jau pašalintos. Likusi pastato dalis, jo apatinis aukštas bus užkonservuoti. Iki šiol neaiškus gyvenamojo namo, kuris buvo sujungtas su prekybos centru, likimas. Tenka laukti nepriklausomos ekspertizės rezultatų, kurie patvirtins, ar pastatas saugus. Vietos gyventojai ir aukų artimieji jau išsakė savo poziciją – pastatą reikėtų nugriauti, o tragedijos vietoje įrengti skverą žuvusiems atminti.
Artėjant nelaimės metinėms tikimasi, kad tyrimas paspartės, bus paskelbti įtariamieji ir pareikšti oficialūs kaltinimai. Policija ir prokuratūra konkrečių datų kol kas nenurodo. Kada kaltininkai stos prieš teismą, iki šiol niekas nežino.
