Orlaivis sudužo mėginant leistis avariniu būdu ant greitkelio.
Keleivinis lėktuvas TU-134, skridęs iš Maskvos į Petrozavodską, naktį iš pirmadienio į antradienį sudužo Karelijoje, kai mėgino leistis ant greitkelio avariniu būdu. Žuvo 44 keleiviai, aštuoni asmenys sunkiai sužeisti.
Rusijos žiniasklaida praneša, kad lėktuvas mėgino leistis esant itin nepalankioms oro sąlygomis – per rūką ir lyjant lietui. Orlaivis sudužo ant greitkelio, maždaug 700 metrų iki nusileidimo tako, ir užsidegė.
Lėktuvo katastrofos tyrimo komitetas kol kas tiria tris pagrindines nelaimės priežastis: piloto arba antžeminių tarnybų klaida, sudėtingos oro sąlygos ir techninės orlaivio arba oro uosto problemos.
Karelijos Basovecų oro uosto direktorius Aleksejus Kuzmickis informavo, kad TU-134 leisdamasis galėjo užkabinti elektros perdavimo liniją.
Esą lėktuvas, leisdamasis sudėtingomis oro sąlygoms, nukrypo į dešinę nuo kilimo ir tūpimo tako 150-200 metrų. Pilotams mėginant atstatyti pusiausvyrą, orlaivis užkliudė elektros perdavimo liniją palei greitkelį. Šiai nutrūkus kilimo ir tūpimo takas liko neapšviestas. Kai po 5 sekundžių įsižiebė avarinės šviesos, buvo jau vėlu – lėktuvas sudužo ant greitkelio.
Tačiau kitos Karelijos tarnybos tokia versija abejoja, nes aviakatastrofos zonoje nėra jokių elektros perdavimo linijų, kurias galėjo užkabinti lėktuvas.
Vėliau A.Kuzmickis atsisakė Rusijos žurnalistams plačiau komentuoti priežastis, kodėl lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takas buvo 5 sekundes neapšviestas. „Viską aiškinasi specialiai sudaryta komisija“, – pareiškė oro uosto vadovas.
Karelijos prokuratūra iš karto po katastrofos pranešė, kad leidžiantis lėktuvui, oro uosto kilimo ir tūpimo takas nebuvo tinkamai apšviestas, kaip tai būtina padaryti esant prastoms oro sąlygoms. Esą avarija galėjo įvykti dėl to, kad takas liko kelias sekundes neapšviestas, kai nutrūko elektros tiekimas.
Tačiau Karelijos regiono vadovas Andrejus Nelidovas tvirtino, kad oro uostas buvo tinkamai parengtas priimti lėktuvus. „Techniškai oro uostas atitinka tarptautinius standartus. Nauja įranga buvo įdiegta vos prieš pusmetį. Manau, kad techninė oro uosto būklė negalėjo būti nelaimės priežastimi“, – naujienų portalui „RIA Novosti“ tvirtino A. Nelidovas.
Lėktuvu skrido 52 asmenys – 43 keleiviai ir 9 įgulos nariai. Po katastrofos išgyveno aštuoni žmonės, tarp kurių vienas kūdikis. Septynių sužeistųjų sveikatos būklė itin sunki. Iš ekipažo pavyko išgyventi tik vienai stiuardesei, tačiau dėl jos gyvybės vis dar kovoja gydytojai.
Rusijos aviacijos ekspertai, svarstydami nelaimės priežastis, labiausiai akcentuoja žmogiškąjį faktorių. Garsus pilotas Magomedas Tolbojevas tvirtino, kad avarija galėjo įvykti dėl ekipažo klaidos. Anot jo, net jeigu užgeso kilimo ir tūpimo tako šviesos, pilotai turėjo gauti informaciją iš antžeminių tarnybų ir orlaivis galėjo apsukti dar vieną ratą arba skristi į kitą oro uostą.
Specialistai tikisi nelaimės priežastis išsiaiškinti iššifravę juodąsias dėžes ir perklausę TU-134 pilotų pokalbius su oro uosto tarnybomis.
