Paįstrio seniūnijos Abukauskinės kaimo gyventojas Feliksas Abukauskas, nerimaudamas, kad šalia kelio augantys du sausuoliai medžiai papūtus stipresniam vėjui neužvirstų ant kelio, kuriuo važiuoja ir mokykliniai autobusiukai, praėjusių metų pabaigoje juos nupjovė. Tačiau dabar kurį laiką turės gyventi iš mažesnės pensijos.
Gyventojai miškininkų ar aplinkosaugininkų nemalonėn patenka kartais ir ne iš blogos valios.
Gavo baudą
F. Abukauską už tai, kad savavaliavo privatizuoti paruoštame miške, Panevėžio miškų urėdija pernai gruodį nubaudė 200 litų bauda ir ją leido sumokėti dalimis iki šių metų gegužės mėnesio.
Sausio pradžioje žmogus iš urėdijos gavo raštą, raginantį sumokėti 43 eurus. F. Abukauskas nusistebėjo, kad į eurus perskaičiuota bauda sumažėjo. Vyras nuėjo į banką, padarė pavedimą ir visą sumą sumokėjo iš karto.
Tačiau šį mėnesį jį pasiekė dar vienas urėdijos laiškas. Jame rašoma, kad turi sumokėti 57 eurus, o jei ne – bus perduotas antstoliams.
Pasiėmęs banko kvitus F. Abukauskas nuėjo aiškintis į Panevėžio urėdiją.
„Klausiau, kodėl mane už tą patį nusižengimą nubaudė du kartus, tačiau išgirdau pasiūlymą kreiptis į teismą. Ar jis mažai turi darbo, kad jį verta trukdyti dėl tokių menkų dalykų“, – piktinosi pensininkas.
F. Abukauskui apskritai apmaudu, kad buvo nubaustas už, jo tvirtinimu, menkaverčių ir pavojų keliančių medžių nukirtimą. Vyras pasakojo, kad neseniai nulūžo ir ant minėto kelio užvirto sutrūnijęs uosis.
„Tuo metu sūnus važiavo automobiliu. Gerai, kad spėjo pravažiuoti. Tai štai kaip urėdija rūpinasi žmonių saugumu, o kai jie patys sutrūnijusius medžius pašalina, baudžia po kelis kartus“, – apmaudo neslėpė vyras.
Neskiria baudos nuo žalos atlyginimo
Kaip tvirtino Panevėžio miškų urėdijos miško apsaugos inžinierius Andrius Ropė, F. Abukauskui buvo paaiškinta, kad jam skirta administracinė bauda už savavališką miško kirtimą, t. y. 200 litų, arba 54 eurai, o 43 eurai yra apskaičiuoti už valdytojui, šiuo atveju urėdijai, padarytą žalą.
Jeigu pensininkas būtų nurėžęs žalius medžius, dar būtų apskaičiuota ir aplinkai padaryta žala. Tada vyrui būtų tekę dar labiau patuštinti kišenę.
Mat už vieną kubinį metrą nukirsto medžio, priklausomai nuo to, kokioje miško grupėje jis auga (draustinyje, aplinkosauginėje zonoje ir kt.), žala aplinkai svyruoja nuo 120 iki 1000 eurų.
Pakanka nukirsti ir porą storesnių medžių, kad susidarytų vienas kubinis metras.
Praėjusių metų pabaigoje Panevėžio apygardos teismas vienam gyventojui, kuris neturėdamas leidimo iškirto medžius, augančius valstybinėje žemėje, kelio apsaugos zonoje, priteisė atlyginti 27 tūkst. 620 Lt, arba 8 tūkst. eurų, žalą.
2014 metais Panevėžio apylinkės teismas vienam gyventojui už be leidimo nukirstas dvi sidabrines egles, augančias valstybinėje žemėje, skyrė 2560 Lt baudą.
Beje, savavaliautojai su teismais turi reikalų tada, kai gera valia neatlygina aplinkai padarytos žalos.
Pasak A. Ropės, Miškų urėdija per metus nubaudžia apie dešimt pažeidėjų. Dažniausiai gyventojai įkliūva už sausuolių kirtimą.
„Norint kirsti tokius medžius taip pat reikia gauti leidimą iš girininkijos. Kainuos pigiau nei administracinė bauda ir žalos valdytojui atlyginimas. Manau, kad gyventojai žino tvarką, tik ją ignoruoja. Ponas Abukauskas taip pat turėjo kreipti į girininkiją leidimo“, – teigė jis.
Savavaliautojus su pjūklais ir kirviais gaudo ne tik urėdija, bet ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba.
Gali nubausti ir už grožio kūrimą
Gyventojai miškininkų ar aplinkosaugininkų nemalonėn patenka kartais ir ne iš blogos valios. Praėjusių metų rudenį vienas pasvalietis, įsigijęs valdą šalia Svalios upelio, nutarė sutvarkyti valstybinėje žemėje esančią upelio pakrantę.
Vyras išpurškė, jo akimis, kraštovaizdį darkančią augmeniją chemikalais – ją sunaikino, kad vėliau galėtų užsėti naują žolę.
Tačiau apie jo darbus sužinojo Pasvalio aplinkosaugininkai. Grožio kūrėjas jiems dievagojosi nežinojęs, kad negalima tvarkyti upelio pakrantės apsaugos juostos, jis norėjęs, kad pakrantė būtų gražesnė, lygesnė, be piktžolių, su gražia pieva.
Už minėtus darbus jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir už 200 kvadratinių metrų žolinės augmenijos sunaikinimą apskaičiuota 594,56 Lt (172,20 Eur) bauda.
Pasvalietis sužinojo, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus, išskyrus tuos atvejus, kai tie produktai naudojami invaziniams augalams naikinti ir jų populiacijų gausai reguliuoti.
Inga SMALSKIENĖ
