Verslininkams raginant ilginti darbingą amžių Lietuvoje, o politikams prieš rinkimus vengiant apie tai kalbėti, pamirštama, kad dar 2005 metais Vyriausybė pritarė Lisabonos strategijos įgyvendinimo planams nuo 2012 metų vis vėlinti išėjimą į pensiją.
Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje 2005-2008 metams, nuo 2012 metų senatvės pensijos amžių planuojama palaipsniui didinti po 2 mėnesius vyrams ir 4 mėnesius moterims kasmet, kad 2026 metais jis abiems lytims pasiektų 65 metus.
„Pensinio amžiaus ilginimas iki 65 metų palengvintų finansinę naštą dirbantiems ir socialinio draudimo įmokas mokantiems gyventojams“, – rašoma Vyriausybės patvirtintos programos aprašomojoje dalyje.
Ūkio ministerijos, koordinuojančios šios Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos 2005-2008 metais vykdymą, Ūkio strategijos departamento direktorė Audronė Žvirblienė sako, kad įgyvendinant Vyriausybės nutarimu patvirtintą programą būtinos reformos.
Spartinti perėjimą prie ilgesnio darbingo amžiaus ragino ir praėjusią savaitę Ekonominių ir teisinių konsultacijų centras (ETKC), Ūkio ministerijos užsakymu atlikęs studiją dėl Lietuvos imigracijos politikos. Centro specialistai ragino paankstinti numatomą pensinio amžiaus didinimą arba pensinį amžių didinti spartesniais tempais.
Dabartinė riba, kai dirbantieji išeina į pensiją, Lietuvoje vyrams yra 62,5 metai, o moterims – 60 metų. Tačiau Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra maždaug 65 metai, moterų – 77 metai. Danai gyvena atitinkamai 76 ir 80 metų, suomiai – 76 ir 82 metus, vokiečiai – 76 ir 82 metus, norvegai – 77 ir 82 metus.
„Verslo vartų“
inf.
