Sveikatos apsaugos ministerija, pasitelkusi įvairių tarnybų specialistus, planuoja tikrintojų desantą į medicinos įstaigas, kuriose medikai pluša daugiau kaip trijuose darbuose. Ministro Vytenio Povilo Andriukaičio teigimu, būtina griežtinti medikų darbo laiko ir užmokesčio kontrolę, mat pacientų gydymas, kai medikai dirba per kelias darbovietes, darosi nesaugus.
Tačiau devyndarbių medikų problema apnuogino ir kitą, jau įsisenėjusią problemą – didžioji dauguma gydytojų „popieriuje“ uždirba iki 3 tūkst. litų. Negana to, už tą patį darbą skirtingose įstaigose atlyginimai smarkiai skiriasi.
Sveikatos apsaugos ministro turimomis žiniomis, iš 14–15 tūkst. Lietuvoje dirbančių medikų maždaug 911 dirba trijose ir daugiau įstaigų. Patys apsukriausi suspėja dirbti vienuolikoje darbo vietų. Šių žmonių atlyginimai svyruoja nuo 10 tūkst. litų, gaunamų vienoje gydymo įstaigoje, iki 44 tūkst. litų.
Tačiau taip dirbdami medikai vargu ar gali profesionaliai atlikti savo pareigas. Dirbti per kelias vietas ir nepažeisti darbo grafiko – tai jau kone aukštasis pilotažas.
„Kai medikas dirba penkiose gydymo įstaigose, yra tik teikiamos paslaugos, bet nėra gydymo, nes jam vos užtenka laiko išrašyti receptus“, – įsitikinęs V. P. Andriukaitis, pats pagal specialybę gydytojas chirurgas.
Todėl jau gegužę prasidės „Baltųjų chalatų“ akcija, tuo metu tikrintojų sulauks ne tik valstybinės, bet ir privačios įstaigos. Į šią akciją bus įtrauktos ne tik Darbo ir Mokesčių inspekcijos, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybinė ligonių kasa, Valstybinė vaistų kontrolės bei Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos.
Į juodąjį sąrašą pateks ne tik trijose ir daugiau darboviečių dirbantys medikai, bet ir medicinos įstaigų vadovai, įdarbinantys šiuos medikus. Mat jau seniai vieša paslaptis, kad ligoninės, norinčios daugiau gauti lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, pasikviečia įvairių specialistų. Kartais būna net tokių kuriozinių situacijų, kad mažoje provincijos ligoninėje įdarbinamas specialistas, pavyzdžiui, neurochirurgas ar angiochirurgas, nors įstaiga net neturi šiam darbui reikalingos įrangos.
„Mūsų tikslas – siekti, kad neliktų korupcijos, šešėlinės ekonomikos ir nesąžiningumo sveikatos apsaugos sektoriuje, tai nebus vienkartinė akcija. Tai darysime tol, kol aš būsiu šiame poste“, – apie netrukus prasidėsiančią akciją sakė ministras.
Motyvacija – atlyginimas kaip ministro
Tiesa, didžiausios Panevėžio apskrityje gydymo įstaigos medikai gali būti ramūs. Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams Violeta Smilgienė teigė, kad jų įstaigoje dirbantiems medikams tai yra pirmasis ar antrasis darbas.
„Nors statistikos nevedame, tačiau galiu užtikrinti, kad mūsų įstaigoje nėra dirbančiųjų daugiau kaip dviejuose darbuose. Deficitinių specialybių neturime, tad daugelis medikų turi visą krūvį“, – teigė V. Smilgienė.
Medicinos įstaigų vadovai iki gegužės pradžios dar turi laiko pasitempti ir ištaisyti daug dalykų, kurie, anot ministro, „netelpa į sveiką protą“. V. P. Andriukaičio skaičiavimais, jeigu šioje srityje būtų pasiekta skaidrumo, būtų galima per metus sutaupyti apie 100 tūkst. litų, kuriuos bus galima panaudoti medikų atlyginimams, kad šiems nereikėtų plėšytis per kelis darbus. Kalbėdamas apie atlyginimą, kuris motyvuotų medicinos srityje dirbančiuosius, ministras nuo konkrečių skaičių išsisuko. Jo teigimu, 4–6 tūkst. litų atlyginimas yra pakankamai didelis, svarbiausia, kad atlyginimai už tą patį darbą skirtingose įstaigose labai smarkiai nesiskirtų.
„Aš manau, kad ministro atlyginimas yra labai didelis. Nemanau, kad man yra mažai mokama, manau, kad daug“, – palygino V. P. Andriukaitis.
Didžioji dauguma skursta
Surinkta informacija apie gydytojų atlyginimus atskleidė ir kitas jau įsišaknijusias medikų bendruomenės problemas.
Atmetus išimtis, kurios sudaro tik vos kelis procentus, didžioji dauguma medikų – apie 12 000 – neatskaičius mokesčių uždirba iki 3 tūkst. litų.
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas profesorius Liutauras Labanauskas pastebi, kad iš 911 į juodąjį sąrašą įtrauktų medikų 739 dirbo ne daugiau kaip dviejose ar trijose darbovietėse. Tuo metu „pažeidėjų“, dirbančių septyniose aštuoniose darbovietėse, yra po du, 11 dirba šešiose, o 153 – keturiose penkiose darbo vietose. Taip dirbdami 114 iš jų sugebėjo per mėnesį užsidirbti kiek daugiau nei 10 tūkst. neatskaičius mokesčių, o rekordininkas, dirbantis vienuolikoje darbo vietų, – 8 579 litų su mokesčiais.
Tačiau siekiant išsklaidyti bet kokius įtarimus ir nuimti šešėlį nuo išties savo darbui atsidavusių medikų, Lietuvos gydytojų sąjunga griežtai pasisako, kad visus įtartinus atvejus kuo skubiau ištirtų atitinkamos institucijos.
„Pirmiausia reikia spręsti daugumos Lietuvos gydytojų, kurių vidutinis atlyginimas sumokėjus mokesčius nesiekia nė 3 tūkst. litų, problemas, – visuomenei išplatintame Lietuvos gydytojų sąjungos laiške teigia L. Labanauskas. – Jie yra didžioji šalies medikų dauguma, savo pasiaukojančiu darbu kasdien gelbėjančių tūkstančius gyvybių. Gydymo įstaigoms dėl sumažintų įkainių jau penkti metai stinga lėšų, skolos viršija 100 mln. litų, o gydytojai priversti „savo noru“ prašytis pusės mėnesio atostogų. Tad pristatyto tyrimo kontekste pravartu priminti visuomenei, kieno sąskaita jau penkti metai sprendžiamos sveikatos apsaugos sistemos finansavimo problemos.“
Jo nuomone, skaidrumo galima pasiekti tik nustačius bendras taisykles, kaip visoje medicinos sistemoje turi būti skaičiuojami medikų atlyginimai. Profesinės sąjungos, darbdaviai ir Sveikatos apsaugos ministerija turi sėsti prie bendro derybų stalo ir pasirašyti bendrą kolektyvinę sutartį sveikatos apsaugos sektoriuje, kuri nustatytų darbo krūvius, bendras darbo užmokesčio gaires ir kitas sąlygas, privalomas visoms sveikatos priežiūros įstaigoms.
„Mūsų organizacija jau daugelį metų siekia, kad gydytojų darbo krūviai ir atlyginimai būtų reguliuojami visose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose bendrais principais. Darbo užmokesčio bei darbo krūvio nustatymas atiduotas gydymo įstaigų vadovams ir iš čia kyla problemos: gretimuose kabinetuose dirbantys gydytojai gauna keliskart besiskiriančius atlyginimus, neatsižvelgiant nei į gydytojų kvalifikaciją, nei į darbo krūvį. Gydytojams tenka dirbti ypač sudėtingomis sąlygomis, tad sunku kalbėti apie paslaugų kokybę, gydytojas per dieną privalo aptarnauti po 40 pacientų, o paciento sveikatos problemai tenka vos 8 ar 10 minučių“, – teigia L. Labanauskas.
Lina DRANSEIKAITĖ
