Rūkymas šiuo metu yra didžiausias rizikos faktorius, nužudantis daugiau žmonių nei AIDS, alkoholis, eismo nelaimės, narkotikai, gaisrai, žmogžudystės ar savižudybės kartu sudėjus. Paskaičiuota, kad kiekvienais metais pasaulyje dėl rūkymo sukeltų ligų miršta apie 4 mln. žmonių. Didelė rūkančiųjų dalis norėtų mesti rūkyti, tačiau neįstengia to padaryti.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, aktuali plaučių vėžio problema. Plaučių vėžys labiausiai paplitęs tarp vyrų. Jau keli dešimtmečiai mūsų šalyje ši liga yra dažniausia iš visų onkologinių ligų, kuriomis serga vyrai. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1500-1600 naujų plaučių vėžio atvejų. Moterys plaučių vėžiu serga gerokai rečiau. Nepaisant to, statistika rodo, kad moterų sergamumas šia liga per pastarąjį dešimtmetį sparčiai didėja.
Plaučių vėžio priežastis aiški. Maždaug 90% plaučių vėžio atvejų vyrams ir moterims sukelia tabako rūkymas. Nors visuomenei nuolat aiškinama, kaip rūkymas kenkia žmogaus sveikatai, nuo šio žalingo įpročio priklausomų žmonių gretos neretėja. Rūko paaugliai, jauno amžiaus vyrai, moterys. Skaudu, kad net tie, kurie patys nerūko, tačiau nuolat būna šalia rūkančiųjų, tampa „pasyviais rūkaliais“ – jei taip pat kvėpuoja tabako dūmais, dėl to padidėja jų rizika susirgti plaučių vėžiu. Jei žmogus per diena surūko 20 cigarečių, jis kvėpuoja oru, kurio užterštumas viršija leistinas higienos normas 1000 kartų. Vyro, namuose surūkančio 20 cigarečių per parą, žmona priverstinai pasyviai “surūko” 10 cigarečių, o vaikai – 6 cigaretes. Nerūkančiųjų, pabuvusių 2-9 val. prirūkytoje patalpoje, organizme kaupiasi tokie pat kiekiai smalkių ir nikotino kaip ir rūkančiųjų. Tokiais atvejais rūkančiųjų ir nerūkančiųjų rizika susirgti nesiskiria.
Tarptautinės asociacijos prieš vėžį (UICC) iniciatyva lapkričio 18 d. skelbiama Tarptautine nerūkymo diena. Šios dienos svarbiausias tikslas paskatinti rūkančiuosius susilaikyti nuo rūkymo nors tą vieną dieną, o jei pavyks – tai ir visiškai mesti rūkyti.
Mesti rūkyti tikrai nėra lengva, tačiau rūkymo nutraukimo nauda sveikatai yra tiesioginė, o efektas išryškėja tuoj pat. Daugelis rūkančių nemeta rūkyti manydami, kad po ilgo rūkymo sveikatos pažeidimai yra negrįžtami ir mesti rūkyti nebėra prasmės. Tai netiesa. Rūkymo žala kaupiasi, bet kuo anksčiau metama rūkyti, tuo akivaizdesnė nauda sveikatai.
Rūkymo metimo programos dažnai yra brangios ir neprieinamos didžiajai daliai gyventojų. Bendra programa, kurią mes rekomenduojame, nereikalauja papildomų išlaidų ar priemonių. Reikalingas tik pačių rūkančiųjų, jų šeimų bei draugų dalyvavimas.
Metimo rūkyti strategija:
- Nuspręskite mesti rūkyti ir
gerai įsisąmoninkite, kodėl nutarėte tai padaryti . - Šnekėkitės su medikais, diskutuokite
apie medicinines priemones ir strategijas - Pasirinkite tikslią datą, nuo kurios
visiškai atsisakysite rūkymo. - Iki nustatytos datos atsikratykite
visko, kas susiję su rūkymu, išplaukite visus drabužius, išvėdinkite patalpas
bei išvalykite automobilį (jei rūkote ir automobilyje); tada nedelsdami
nustokite rūkyti ir venkite patalpų, kuriose yra prirūkyta. - Nekeiskite mitybos įpročių, taip pat
nekovokite su padidėjusiu apetitu, kol visiškai neatsisakėte rūkymo. - Užsitikrinkite bendradarbių, draugų
ir šeimos paramą, palaikymą metant rūkyti bei tam, kad nepradėtumėt rūkyti. - Venkite arba išsisukite iš situacijų, kuriose norėtųsi rūkyti.
Rūkantieji turėtų žinoti, kad rūkymo atsisakymas yra sunkus procesas, tačiau milijonai rūkančiųjų sėkmingai įveikia sunkumus ir meta rūkyti.
VU Onkologijos instituto Vėžio informacijos centre (Santariškių 1, Vilnius) lapkričio 17 dieną bus teikiamos nemokamos konsultacijos norintiems mesti rūkyti. Tel.: (8 5) 2786802 (8-14 val.).
Goda Getautaitė,
Vilniaus universiteto Onkologijos Institutas
