Rugsėjis vėl tuština pinigines

Rugsėjo 1-oji vaikams dažniausiai reiškia naują pradžią, tėvams – papildomų išlaidų sezoną. Skaičiuojama, kad moksleiviui pasiruošti mokslo metams gali prireikti ne vieno šimto eurų, o šeimoms, auginančioms kelias mokyklinio amžiaus atžalas, sąmata neretai perkopia ir tūkstantį.

Tėvai pusiau rimtai, pusiau juokais sako, kad auginti vaikus tampa tikra prabanga, o ekspertai tikina, jog sutaupyti įmanoma. Tačiau tam reikia ne tik sekti akcijas, bet ir iš anksto planuoti pirkinius bei nebijoti daiktų iš antrų rankų.

Brangiau net už Kalėdas

Žydrūnė Valikonė su vyru Rimvydu augina tris vaikus, todėl artėjant rugsėjo 1-ajai šeimos biudžete tenka numatyti ne vieną šimtą eurų.

Šiemet į mokyklą iškeliauja ir šeimos pagrandukas, tad visų atžalų – pirmoko, trečiokės ir septintoko – paruošimas naujiems mokslo metams, tėvų skaičiavimu, kainuos daugiau nei tūkstantį eurų.

Žydrūnė neslepia: mokyklinis apsipirkimas šeimai atsieina net kelis kartus daugiau nei visas Kalėdų laikotarpis.

Kad rugsėjo išlaidos taip skaudžiai nekirstų per piniginę, šeima joms pradeda ruoštis gerokai iš anksto. Daugiavaikė mama seka akcijas, lygina kainas ir stengiasi didesnius pirkinius įsigyti tada, kai jiems taikomos nuolaidos.

„Stengiuosi gaudyti įvairias nuolaidas arba pirkti tik per išpardavimus. Tačiau pieštukai, sąsiuviniai ir kitos kanceliarinės prekės, palyginti su kitomis išlaidomis, yra tik menkniekis“, – pasakoja Ž. Valikonė.

Sumą augina ir rinkliavos

Didžiausią išlaidų dalį, anot trijų vaikų mamos, sudaro uniformos ir pratybų sąsiuviniai.

Vyresniems mokiniams pratyboms gali pakakti kelių dešimčių eurų, tačiau pradinukų tėvams už visus metus reikalingas mokymosi priemones tenka pakloti daugiau nei šimtą eurų.

Maždaug tokia suma gali būti reikalinga ir uniformai.

Ž. Valikonė stengiasi ieškoti pigesnių alternatyvų. Kai kurias uniformos dalis, pavyzdžiui, polo marškinėlius, galima rasti internetinėse parduotuvėse ar įsigyti per tarpininkus. Vis dėlto kai ką tenka pirkti iš mokyklos nurodytų siuvyklų, todėl pasirinkimo laisvė gerokai sumažėja.

Vien trečiokei dukrai uniforminis sarafanas kainavo 40 eurų, trikotažinis švarkelis – 50 eurų, o bliuzonas su mokyklos emblema atsiejo 35 eurus.

„Deja, kokybe uniforma nepasižymi“, – priversta pripažinti Žydrūnė. Bet didesnė bėda, anot jos, ta, kad mažieji kai kurias uniformos dalis dažniau pameta, nei išauga.

„Todėl kartais ją prireikia atnaujinti dar nepasibaigus mokslo metams“, – sako panevėžietė.

Ir tai dar ne visos išlaidos. Į mokyklinį krepšelį tenka įtraukti sportinę ir šokių aprangą, avalynę. Vaikams lankant būrelius, tokių drabužių ir batų komplektų prireikia ne vieno.

Tačiau tikroji išlaidų suma, pasak mamos, atsiskleidžia tada, kai į sąrašą įtraukiami ir per mokslo metus atsirandantys papildomi mokėjimai.

„Jeigu dar priskaičiuotume rugsėjo pradžioje atsirandančias rinkliavas į klasės fondus, nesibaigiančias edukacijas, suprastume, kodėl dažnai sakoma, kad šiais laikais turėti vaikų – prabanga“, – šypsosi daugiavaikė mama.

Taupymo receptai

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pažymi, kad šiemet pirmoko krepšelį, pasirinkus pigiausias prekes ir pasinaudojus nuolaidomis, įmanoma sudaryti už maždaug 350 eurų. Tiesa, sutaupyti galima ne tik ieškant mažiausios kainos – svarbu įvertinti ir tai, kiek ilgai nupirkta prekė tarnaus.

„Jau trečius metus iš eilės stebime kiek neįprastą tendenciją – būtinas mokyklines prekes galima įsigyti vis pigiau. Tačiau tam reikėtų rinktis mažiausių kainų prekes ir pasinaudoti prekybos tinklų taikomomis nuolaidomis“, – pataria J. Cvilikienė.

Pasak jos, taupant galima rinktis ekonomiškesnę sportinę aprangą, pigesnę kuprinę ar kanceliarines prekes, tačiau aklas pigiausio varianto pasirinkimas ne visada pasiteisina. Nekokybiška sportinė apranga gali greitai susidėvėti, o pigūs rašikliai ar dailės reikmenys – tarnauti trumpiau.

Ypač svarbu įvertinti, kokią kuprinę geriausia pirkti. Jos kaina rinkoje svyruoja nuo maždaug 5 iki 140 eurų, tačiau pati pigiausia nebūtinai bus ergonomiška ir ilgaamžė.

„Reikia įvertinti ne tik prekės kainą, bet ir jos kokybę bei tarnavimo laiką. Priešingu atveju po kurio laiko gali tekti pirkti naują, kokybiškesnę prekę, tada taupymas taps tik tariamas“, – atkreipia dėmesį J. Cvilikienė.

Nebūtina visko pirkti naujo

Finansų instituto skaičiavimu, pigiausią kuprinę ir kanceliarines priemones galima įsigyti už maždaug 50 eurų, o pasinaudojus 50 proc. nuolaidomis – kiek daugiau nei už 40 eurų.

Sportinė apranga, šokių bateliai ir avalynė papildomai gali kainuoti nuo 50 iki 205 eurų.

Viena brangiausių mokyklinio krepšelio dalių – uniforma. Priklausomai nuo komplektacijos, ji gali atsieiti apie 200 eurų.

Pratyboms visiems mokslo metams gali prireikti dar maždaug 50 eurų.

J. Cvilikienė pabrėžia, kad galutinę sumą lemia ne tik prekių kainos, bet ir pats apsipirkimo būdas.

„Jeigu dar priskaičiuotume rugsėjo pradžioje atsirandančias rinkliavas į klasės fondus, nesibaigiančias edukacijas, suprastume, kodėl dažnai sakoma, kad šiais laikais turėti vaikų – prabanga.“

Ž. Valikonė

Iš anksto sudarytas sąrašas, kainų palyginimas ir skirtingų alternatyvų įvertinimas padeda išvengti impulsyvių pirkinių.

Taupyti ruošiantis mokyklai galima ir pasirinkus daiktus iš antrų rankų. Naudota, tačiau geros būklės kuprinė, penalas, sportinis krepšys, uniforma, striukė ar skaičiuotuvas gali sėkmingai tarnauti dar ne vienam vaikui.

Tokiose platformose kaip „Vinted“ kokybiškų daiktų galima rasti gerokai pigiau nei parduotuvėse. Platformos duomenimis, joje įsigyti drabužiai, avalynė ir aksesuarai vidutiniškai kainuoja 72 proc. pigiau nei jų pirminė kaina.

„Racionalus apsipirkimas nebūtinai reiškia, kad reikia imti pigiausią prekę. Svarbiausia iš anksto suplanuoti, ko iš tiesų reikia, ir įvertinti, už ką verta mokėti daugiau“, – teigia J. Cvilikienė.

Išmanioji karta

Į mokyklinių pirkinių krepšelį krenta ne tik pieštukai bei sąsiuviniai. Tarp dažnų pirkinių pasitaiko ir išmanieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai.

Pasak Marijono Baltušio, „Telia“ įrangos kategorijos vadovo, šiais laikais tėvai daug dėmesio skiria ne tik pastarųjų kainai, bet ir ilgalaikei naudai.

„Ruošdamiesi naujiems mokslo metams tėvai dažniausiai investuoja į išmaniuosius telefonus ir nešiojamuosius kompiuterius. Tai dvi kategorijos, kurių paklausa rugpjūtį ir rugsėjo pradžioje išauga labiausiai, nes šie įrenginiai yra būtina mokymosi, bendravimo ir laisvalaikio dalis“, – teigia M. Baltušis.

Pašnekovas sako, jog nešiojamųjų kompiuterių kategorijoje pirkėjai dažniausiai ieško universalių įrenginių, tinkamų tiek mokymuisi, tiek kasdieniam naudojimui. Tokių kainos svyruoja maždaug tarp 600–1000 eurų.

„Kompiuterių kategorijoje matome, kad pirkėjai vis dažniau renkasi ne patį pigiausią variantą, o šiek tiek daugiau investuoja į ilgaamžiškumą. Tėvams svarbu, kad kompiuteris išliktų patikimas visą mokymosi laikotarpį ir jo nereikėtų keisti po metų ar dvejų“, – tvirtina M. Baltušis.

Išlieka ir pastaraisiais metais augęs susidomėjimas vaikiškais išmaniaisiais laikrodžiais, kainuojančiais apie 80–150 eurų. Taigi daug mažiau nei vidutinės klasės išmanieji telefonai, kurie atsieina maždaug 250–600 eurų.

„Tėvai vaikiškus išmaniuosius laikrodžius dažniausiai renkasi dėl saugumo ir galimybės palaikyti ryšį su vaiku. Tokie įrenginiai tampa tarpine stotele tarp paprasto laikrodžio ir pirmojo išmaniojo telefono, nes suteikia svarbiausias bendravimo funkcijas, tačiau padeda išvengti perteklinio naršymo ar socialinių tinklų naudojimo“, – teigia M. Baltušis.

Dėmesys tik pirmokams

Ruošiantis naujiems mokslo metams, dalį finansinės naštos šeimoms stengiasi sumažinti ir savivaldybės. Tiesa, pagalbos dažniausiai sulaukia mažiausieji – pirmokai.

Panevėžio rajono savivaldybė šiemet pasirinko praktišką sprendimą: visiems pirmokams nupirko mokslo metams reikalingus pratybų rinkinius.

Rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Bagdanskienė įsitikinusi, kad tokia pagalba turėtų tapti apčiuopiama paspirtimi šeimoms.

Anksčiau pirmokams dovanoti kanceliarinių prekių krepšeliai, tačiau šiemet nuspręsta pagalbą nukreipti ten, kur, Savivaldybės vertinimu, ji šeimoms gali būti reikalingesnė.

„Tikimės, kad tėvams tai bus didelė paspirtis ruošiant vaikus mokyklai, nes pratybų sąsiuviniai tikrai nemažai kainuoja. Manome, šiemet pasirinktas sprendimas bus naudingesnis“, – teigia A. Bagdanskienė.

Panevėžio mieste pirmokų laukia kanceliarinių priemonių rinkiniai.

Nepasiturintiesiems – mokinio krepšelis

Ruošiantis naujiems mokslo metams, šeimoms, kurioms mokyklinių prekių krepšelis tampa sunkiai pakeliama finansine našta, jau galima kreiptis dėl socialinės paramos mokiniams. Kad nemokamas maitinimas vaiką pasiektų nuo pirmųjų mokslo metų dienų, o 148 eurų parama mokyklinėms reikmėms būtų skirta kuo anksčiau, prašymų rekomenduojama neatidėlioti iki paskutinių rugpjūčio dienų.

Priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs skiriami nevertinant šeimos pajamų ir be atskiro prašymo. Šeimos, auginančios 3–12 klasių mokinius, dėl nemokamo maitinimo turi kreiptis pačios. Parama mokinio reikmenims ir nemokamas maitinimas skiriama, kai vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 349,50 euro. Tam tikrais atvejais pagalba gali būti skiriama ir šeimoms, kurių pajamos vienam žmogui siekia iki 466 eurų. Tokia išimtis taikoma atsižvelgiant į šeimos gyvenimo sąlygas, pavyzdžiui, ligos, nelaimingo atsitikimo ar maitintojo netekimo atvejais, kai vienišas tėvas ar motina augina vaikus, šeimoje yra trys ar daugiau vaikų arba bent vienas jos narys turi negalią.

Miesto Savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė sako, kad šeimos dėl paramos pradėjo kreiptis dar liepos pradžioje. Anot jos, tikrasis pareiškėjų skaičius paaiškės rugsėjį, tačiau specialistai džiaugiasi, kad šeimos nelaukia paskutinės minutės.

Vis daugiau prašymų pateikiama elektroniniu būdu per Socialinės paramos informacinę sistemą, todėl visas procesas tampa paprastesnis ir greitesnis.

„Prašymai, kaip ir kiekvienais metais, pradeda plaukti jau nuo liepos 1-osios. Jau turime per du šimtus prašymų mokinio reikmenims ir nemokamam maitinimui gauti. Džiaugiamės, kad žmonės nelaukia paskutinės minutės“, – teigia Z. Ragėnienė.