Atėjus rudeniui daugeliui žmonių vėl
prabyla negalavimai, kurie nuo pavasario buvo lyg ir praėję – skausmas,
deginimas („rėmens graužimas“) ar pilnumo jausmas duobutėje po krūtinkauliu arba
už jo, kartumas ar šleikštumas burnoje, pilvo pūtimas, užkietėję arba nepastovūs
viduriai. Dažnas nusprendžia, kad tai dėl gausaus obuolių, kriaušių, pupelių ir
kitų rudens gėrybių vartojimo, ir gydytis bando įvairiais virškinimo fermentais,
o deginimą galugerklyje gesina gerdami sodą. Toks gydymas dažniausiai tik
laikinai pagerina savijautą. Negalavimams pasikartojus, vėl gydomasi tais
pačiais būdais.
Taip neretai užleidžiamos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, uždegimai, įvairūs refliuksai, o neretai – ir vėžys.
Šiuolaikinės diagnostikos priemonės leidžia gana tiksliai diagnozuoti negalavimų priežastis ir sėkmingai išgydyti daugelį ligų, jeigu jos tik nėra pernelyg toli pažengusios. Problema ta, kad daugelis žmonių arba neskiria dėmesio minėtiems negalavimams (išskyrus tuos atvejus, kai skausmas tampa stiprus ir beveik nuolatinis), arba nedaroma gastroskopija – stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos apžiūrėjimas iš vidaus specialia optine aparatūra. Minkštime, lanksčiame apvalkale yra įmontuotas šviesos laidininkas, jo gale – optinė sistema, perteikianti tikslų ir padidintą tiriamojo organo vaizdą – atsargiai įvedamas į stemplę (prieš tai ryklę padarius nejautrią), paskui – į skrandį ir – pagaliau – į dvylikapirštę žarną. Šios procedūros metu galima ne tik apžiūrėti minėtus organus bei įvertinti pakitimus juose, bet ir paimti histologiniam tyrimui audinio gabalėlį iš įtartinų vietų ar net atlikti kai kuriuos gydomuosius veiksmus.
Kaip elgtis, jei iki tol jokių negalavimų nejautusį žmogų staiga ėmė varginti pykinimas, skausmai ar sunkumo jausmas po krūtine? Pirmiausia reikėtų bent pusdieniui atsisakyti maisto ir gerti daug skysčių (geriausiai – vandens ar vaistažolių arbatos) ir, negalavimams praėjus, dar bent vieną dieną maitintis tik lengvai virškinamu maistu: džiūvėsiais, košėmis, arbatomis. Tačiau visai negalima delsti, jei vėmimas nesiliauja ir tuo labiau – jei žmogus išvemtame turinyje pastebėjo kraujo priemaišų, pasituštino juodomis išmatomis ar pajuto bendrą silpnumą. Tai – vidinio kraujavimo požymiai, ir pagalba būtina nelaukiant. Kraujavimą dažniausiai sukelia dvylikapirštės žarnos, skrandžio ir stemplės išopėjimai, jie dažniausiai išsivysto sergant opalige ar vėžiu.
Reikėtų atidžiau įsiklausyti į negalavimus po krūtine ir nebandyti susigyventi su kad ir nedideliais, bet savaitėmis ar net mėnesiais užsitęsusiais ar pasikartojančiais negalavimais.
Antanas Jablonskis,
gydytojas
