Reikia stiprinti imunitetą
„Rudens ligų“ – taip vadinami peršalimai – sukėlėjai yra
įvairios bakterijos ir virusai. Daugelis jų gyvena žmogaus organizme,
dažniausiai nosiaryklėje ir ryklėje. Tai kodėl sergama ne nuolatos?
Ogi todėl, kad bakterijų ir virusų dauginimąsi riboja imuninė
sistema. Rudenį ji susilpnėja, tad susergama dažniau. Kad taip neatsitiktų,
reikia stiprinti imunitetą. Tai daryti galima skiepijantis arba vartojant
įvairius preparatus.
Tačiau, be tų cheminių medžiagų, yra ir naminės priemonės. Jos
vartojamos ligų profilaktikai, imunitetui stiprinti ir nė kiek ne prastesnės nei
vaistinėje pirktosios.
Naminiai vaistai
Bene didžiausi vaistų konkurentai yra svogūnas ir česnakas.
Šios daržovės neturi šalutinio poveikio. Profilaktiškai užtenka per dieną
suvalgyti vieną ar dvi skilteles česnako.
Tai atstoja vaistus nuo peršalimo. Česnaką galima supjaustyti
plonais, nedideliais gabalėliais ir nuryti tarsi tabletes – tada nebus juntamas
nemalonus kvapas. Jei ši daržovė vartojama kitaip, specifinis kvapas išnyks
burną paskalavus vandeniu su citrinos sultimis.
Vaikams patartina 5–7 dienas nešioti česnakų skiltelių vėrinį –
raištelis užrišamas ant kaklo, o česnakai turi siekti krūtinę. Visai šeimai tiks
tokia profilaktinė priemonė: sutarkuoto svogūno ar česnako tyrelė sukrečiama į
daugiasluoksnį marlės maišelį ir pritvirtinama virš lovos.
Padeda ir ridikas. Jį, supjaustytą labai plonais griežinėliais,
užpilti medumi ir valgyti. Tačiau tuoj pat kramtyti nereikia – kur kas
naudingiau šiek tiek palaikyti burnoje.
Dar vienas naminis vaistas – į ridike išgremžtą duobutę įkrėsti
medaus ir parą palaukti. Atsiradusias sultis gerti du kartus per dieną po
šaukštelį.
Daržovių sulčių nauda
Vėlyvą rudenį patartina ryte, ką tik atsikėlus, išgerti
stiklinę daržovių sulčių. Specialistai rekomenduoja į sulčiaspaudę įdėti tris
vidutinio dydžio morkas, truputį kopūsto ir ketvirtadalį raudonojo burokėlio.
Kas mėgsta, tegul dar prideda salierą, petražolės šaknį, gabalėlį moliūgo ir
ropės.
Mokslininkai nustatė, kad naudingiau ne valgyti šias daržoves,
o gerti jų sultis. Net jei daržovėse yra herbicidų, su sultimis jie į organizmą
beveik nepatenka, nes pasilieka ląstelienoje.
Daržovių sultyse daugiau vitamino A nei vaisiuose ar uogose, be
to, jose yra mineralinių medžiagų – kalio, natrio, kalcio, geležies. Nereikia
pamiršti ir vaisių. Dienos norma – du obuoliai, vienas iš jų antaninis, ir du
apelsinai. Pastaruosius galima pakeisti kitais citrusiniais – greipfrutu arba
citrina.
Padeda žolelių arbata
Profilaktiškai naudinga kasdien paskalauti gerklę stipriu
druskos tirpalu. Juo galima praplauti nosies angas. Šios procedūros užgrūdina
gleivinę.
Organizmą nuo peršalimo saugo įvairių žolelių ir džiovintų uogų
arbata: mėtų, liepų ir obuolių žiedų, juodųjų serbentų, bruknių, aviečių. Jei
norima gerti jų mišinį, maišyti galima bet kokiomis proporcijomis. Svarbiausia,
kad patiktų skonis ir kvapas. Tokios arbatos vartojamos ir profilaktiškai, ir
kaip vaistas. Jos palengvina uždegiminį procesą, padidina kraujagyslių sienelių
elastingumą.
Šalpusnių, liepų žiedų ir džiovintų aviečių arbata labai gera
priemonė nuo bronchito. Į tokią arbatą naudinga įmesti smulkiai pjaustytų
antaninių obuolių ar citrinos – jų kvapas suteikia žvalumo.
Neseniai atlikti tyrimai dėl imuniteto stiprinimo parodė, kad
mėlynės – itin naudingos. Taigi kasdien reikėtų suvalgyti bent šaukštą mėlynių
uogienės arba su cukrumi trintų uogų.
Organizmo grūdinimas
Išvengti peršalimo ligų padeda organizmo grūdinimas. Naudinga
kasdien pasivaikščioti, kad ir koks oras būtų. Žinoma, esant žvarbiam vėjui
nereikia kvėpuoti pro burną ir daug kalbėti. Drabužiai, liečiantys kūną, turi
būti iš natūralaus pluošto, nes tik tokie sugeba išsaugoti šilumą.
Grįžus į namus, reikia nusiauti batus, nusimauti kojines ir
pavaikščioti basam. Ir ne vien dėl to, kad pailsėtų kojos – tai puikus pėdose
esančių taškų, „atsakingų“ už nosiaryklės veiklą, masažas.
Viena efektyviausių grūdinimosi priemonių – kontrastinės
vandens procedūros. Jas daryti reikia kasdien. Į vieną dubenį įpilama karšto –
apie 40 laipsnių vandens, į kitą – vėsoko, ne šiltesnio nei 30 laipsnių. Kojos
pirmiausia kelias sekundes palaikomos karštame vandenyje, paskui – vėsiame.
Procedūra kartojama 3–4 kartus.
Kartą per savaitę naudinga pasilepinti karštoje vonioje, į
vandenį įbėrus jūros druskos, įpylus mėgstamų žolelių nuoviro. Paskui
persiliejama vėsiu dušu, sausai nusišluostoma kilpiniu rankšluosčiu.
Jei vis dėlto susergama, nereikia iš karto gerti temperatūrą
mažinančių vaistų. Pakilusi temperatūra – tai apsauginė organizmo reakcija ir
tegul su liga jis kovoja. Kai kovoti pasidaro sunku ir termometras rodo daugiau
kaip 38 laipsnius, tada padės vaistai.
PARENGĖ L. ŽUKAITĖ
