Kovotojai prieš naują, Rožyną kirsiančią gatvę šįkart sulaukė ne miesto valdžios, o to paties mikrorajono gyventojų antausio. Būsimoji Šiaurinė g. nereikalinga tikrai ne visam kvartalui, kaip iki šiol buvo bandoma įtikinti.
Architektų nuomone, tikrieji automobilių srautų įkaitai yra Smėlynės g. gyventojai. Jų sanitarinės sąlygos jau dabar gerokai blogesnės nei būtų įgyvendinus Šiaurinės g. projektą. U. Mikaliūno nuotr.
Miesto Savivaldybėje į susitikimą su sostinės ir vietos architektais susirinkę Rožyno gyventojai nebuvo vieningi. Bandęs įtikinti, kad kvartalo gyventojams pakenks miesto planuose numatyta B1 kategorijos gatvė, Gamtininkų bendruomenės atstovas Egidijus Pribušauskas nuo automobilių srautų dūstančių „rožyniečių“ buvo išvadintas avigalviu.
Nepasitenkinimo šūksnių sulaukė ir naujosios gatvės priešininkė, Rožyno seniūnaitė Roma Šerplienė. Tačiau žmonės plojimais palydėdavo architektų paaiškinimus, kaip būsimoji gatvė juos išvaduos iš automobilių spūsčių. Iki šiol vien tik gatvės priešininkų raštų sulaukdavusiam merui šįkart gyventojai įteikė šūsnį kitokių prašymų – greičiau pradėti prieš keturis dešimtmečius suprojektuotos Šiaurinės g. tiesimo darbus.
Įrodinėja naudą Rožynui
Rožyno mikrorajono bendruomenės nepasitenkinimo dėl Panevėžio susisiekimo sistemos specialiajame plane numatytos Šiaurinės gatvės sulaukę miesto vadovai teigė jos likimą paliekantys spręsti specialistams. Į susitikimą su panevėžiečiais atvykę Panevėžio bendrojo plano projekto vadovas vilnietis architektas Augis Gučas, Aplinkos ministerijos transporto specialistas Vytautas Jonaitis sulaukė mažesnio panevėžiečių pasipriešinimo, nei buvo galima tikėtis.
E. Pribušausko pastangos išsaugoti Rožynui ramybę sulaukė didesnio gyventojų nepasitenkinimo nei palaikymo. Susirinkę Smėlynės, Vyturio, Bijūnų gatvių gyventojai girdėdami Panevėžio autobusų parke vairuotoju dirbančio E. Pribušausko teoriją nesusitvardę išvadino jį tiesiog avigalviu. U. Mikaliūno nuotr.
Pasak A. Gučo, Šiaurinė g. miesto planuose suprojektuota prieš keturiasdešimt metų, dabar, kai jai paliktame žaliajame koridoriuje per Rožyną jau seniai nutiesti magistraliniai tinklai, diskutuoti apie plano keitimą yra gerokai per vėlu.
Vilnietį architektą stebina kone dešimtmetį netylantis gyventojų protestas. Anot jo, būsimoji gatvė naudinga ne vien miesto centrui, piko valandomis dūstančiam nuo automobilių srautų, bet ir palengvintų Rožyno gyventojams susisiekimą su vakarine miesto dalimi.
„Tai ne tranzitinė, o miesto vidaus gatvė. Galima iš pradžių tiesti ją nedidelio parametro, tarkim, dviejų eismo juostų, tokią, kad patenkintų dabartinius miesto poreikius“, – besibaiminančius Rožyną perskrosiančio kelio ramino A. Gučas.
Jo teigimu, naujoji gatvė sumažintų dabartinius automobilių srautus ir siaurutėmis mikrorajono gatvelėmis.
„Jei nesuformuojamas normalus gatvių tinklas, pradedama važinėti neracionaliais maršrutais“, – teigė A. Gučas.
Ginklų nesudeda
Svečio iš sostinės vizijos, kokia turėtų būti Panevėžio gatvių schema, neįtikino gyvenančiųjų arčiausiai suprojektuotos gatvės.
Gamtininkų g. bendruomenės atstovas Egidijus Pribušauskas bandė ir architektams, ir susirinkusiems Rožyno gyventojams įrodyti, kad su numatytos Šiaurinės g. atsiradimu pasibaigs mikrorajono gyventojų ramybė.
E. Pribušauskas įsitikinęs, jog architektų nubraižytuose miesto planuose gatvei numatyta B1 kategorija slepia ketinimus per miegamąjį mikrorajoną nukreipti ne tik lengvąjį, bet ir sunkųjį transportą, gyventojai kentės nuo triukšmo ir oro taršos.
E. Pribušauskas apgailestavo, kad likęs vienas lauke karys. Jis apkaltino Savivaldybę per vėlai informavus apie susitikimą, esą dėl to gyventojai nesuspėjo pasikviesti nepriklausomo transporto specialisto. Merui priminus, kad apie susirinkimo datą Rožyno bendruomenei buvo pranešta prieš savaitę, E. Pribušauskas priekaištavo iki paskutinės dienos nežinojęs, 10 ar 11 val. jis organizuojamas.
Sunkvežimių eismą uždraus
Savivaldybės architektas Saulius Matulis ne kartą teigė, jog būsimoji gatvė skirta ne sunkvežimiams. Esą mikrorajoną nuo jų bus galima apsaugoti draudžiamaisiais ženklais. Pasak S. Matulio, visos gyventojams rūpimos tiesimos gatvės detalės bus sprendžiamos rengiant jos techninį projektą.
Tą patį patvirtino ir Panevėžio susisiekimo tinklą išnagrinėję specialistai iš Vilniaus.
Aplinkos ministerijos atstovas Vytautas Jonaitis ramino, jog sunkiasvoriam transportui netgi būtų neracionalu važiuoti per miestą, nes jiems skirtas kur kas tinkamesnis Panevėžio aplinkkelis.
Kovotoją išvadino avigalviu
E. Pribušausko pastangos eliminuoti Šiaurinę g. iš miesto susisiekimo sistemos sulaukė didesnio gyventojų nepasitenkinimo nei palaikymo. Susirinkę Smėlynės, Vyturio, Bijūnų gatvių gyventojai girdėdami Panevėžio autobusų parke vairuotoju dirbančio E. Pribušausko teoriją nesusitvardę išvadino jį tiesiog avigalviu.
Žmonės piktinosi, kad jis kartu su Rožyno seniūnaite Roma Šerpliene atstovauja tik saujelės gyventojų interesams, pamiršę, jog didžioji mikrorajono dalis seniai kenčia nuo automobilių triukšmo ir oro taršos.
Smėlynės g. gyvenanti G. Ratkevičienė sako su kaimynais seniai laukianti, kada Savivaldybė įgyvendins seną planą greta Jurginų gatvelės per Rožyną nutiesti Šiaurinę g. Senjorė netgi mananti, jog derėtų tiesti iš karto keturių eismo juostų gatvę.
Smėlynės g. gyventoja 82-ejų Genovaitė Ratkevičienė sako negalinti nė kiemo pavėsinėje pasėdėti. Į svečius atvykusi sesuo pasibaisėjo, kaip iš viso įmanoma tokiomis sąlygomis gyventi.
„Smėlynės g. ištisai automobiliai zuja. Triukšmas didelis, piko valandomis net trošku nuo išmetamųjų dujų. Per gatvę pereiti neįmanoma, du kartus perėjoje manęs vos nepartrenkė. Dabar einu per gatvę lazdą iškėlusi – tik tada sustoja praleisti“, – kasdienybės vargus vardijo G. Ratkevičienė.
Senjorė sako su kaimynais seniai laukianti, kada Savivaldybė įgyvendins seną planą greta Jurginų gatvelės per Rožyną nutiesti Šiaurinę g. G. Ratkevičienė netgi mano, kad Savivaldybei derėtų tiesti iš karto keturių eismo juostų gatvę. Jos nuomone, tai vienintelė galimybė sumažinti eismo srautus Smėlynės g.
„Tie piktinasi, kad jiems bus triukšmas po langais, oras užterštas. O mes jau seniai tokiomis sąlygomis gyvename ir niekam tas nerūpi. Išsirinkome seniūnaitę, o kas iš to? Nebuvo nė atėjusi į Smėlynės g. paklausti, kuo mes kvėpuojame“, – guodėsi senjorė.
Apie Rožyno progimnazijoje prieš savaitę vykusį bendruomenės susitikimą su Savivaldybės vadovais, kur daugiausia dėmesio buvo skirta prieštaringai vertinamai gatvei, G. Ratkevičienė tikina sužinojusi jau po laiko. Tąkart susirinkime nebuvo nė vieno naujosios gatvės šalininko – Savivaldybės atstovai išgirdo tik argumentus, kodėl jos Rožynui nereikia.
G. Ratkevičienę stebina valdžios atstovams pateikiami argumentai, esą visas mikrorajonas, 14 tūkst. jo gyventojų, prieštarauja būsimai arterinei gatvei.
„Iš kur tie 14 tūkst. gyventojų Rožyne? Gal ir dar negimusius vaikus prirašė?“ – teigė senjorė.
Gatvės meldžia dešimtmetį
Kad Savivaldybei iki šiol pateikiama tik viena nuomonė dėl gatvės, piktinasi ir Vyturio g. gyvenantis Vytautas Šapnagis. Jis taip pat tikina neturėjęs jokios informacijos apie Rožyno seniūnaitės gimnazijoje rengtą susitikimą su valdžios atstovais. Jame V. Šapnagis būtų irgi tiesmukiškai išrėžęs kitokią tiesą.
„Jau 10–15 metų meldžiamės, kad tą gatvę įrengtų. Vyturio g. siaurutė, o eismas ja didžiulis, norint iš kiemo prieš 8 val. išvažiuoti, tenka net dešimt minučių laukti. Mašina prie mašinos, įlįsti sunku. Seniai bijome vaikus į gatvę išleisti“, – guodėsi V. Šapnagis.
Bijūnų g. gyvenantis Stasys Šimkevičius irgi įsitikinęs, kad nauja gatvė neišvengiamai reikalinga.
„Jau dabar 8 val. į miesto centrą nuvažiuoti tenka kamštyje 20 minučių stovėti, o ateityje automobilių srautai dar labiau augs. Ta pati situacija ir išvažiuojant iš Rožyno Pievų g. Ten išsukti į Pušaloto g. irgi sudėtinga. Nauja gatvė būtų išsigelbėjimas važiuojant į vakarinę miesto dalį, nebereiktų per centrą sukti“, – mano S. Šimkevičius.
Jį stebina Rožyno bendruomenės atstovų argumentai, esą būsimosios gatvės vietoje ji pageidautų vaikų žaidimo aikštelių, sporto aikštynų, šunų vedžiojimo vietos.
„Dabar vietoj būsimos gatvės du suoliukai ir sūpuoklės. Kiek pro šalį važiuoju, ten matau tik rūkantį jaunimą“, – teigė S. Šimkevičius.
Siūlo įsikišti ir prokurorams
Jonas Nebilevičius, 1975–1990 m. buvęs miesto vyriausiuoju architektu, pasakoja, jog tiek aistrų dabar keliančios gatvės reikalingumas buvo nuspręstas dar 1973-iaisiais metais miesto bendruoju planu. Maža to, ir dar ankstesniuose miesto planavimo dokumentuose ši gatvė jau buvo numatyta. Ji turėjo paskirstyti eismą vakarine ir rytine kryptimis bei taip sumažinti automobilių srautus arterine Smėlynės g.
Sovietmečiu miesto architektai buvo numatę Šiaurinei g. kur kas erdvesnį koridorių nei likęs iki šių laikų. Kodėl Nepriklausomybės pradžioje šioje vietoje buvo dalyti sklypai namams statyti, J. Nebilevičiaus nuomone, klausimas, vertas prokurorų dėmesio.
Būtent jos gyventojai, architekto nuomone, yra tikrieji eismo srautų įkaitai, o ne tokiais bandantys pasirodyti įsikūrusieji Jurginų g.
„Smėlynės g. namai visai šalia važiuojamosios dalies, ten gyvenančių žmonių sanitarinės sąlygos gerokai blogesnės nei būtų įgyvendinus Šiaurinės g. projektą ir suformavus užstatymą tokį, koks buvo numatytas. Palikus gan plačią žaliąją juostą, žmonėms sąlygos nebus blogos. Naujosios gatvės priešininkai bijo triukšmo, išmetamųjų dujų, bet juk yra naujausios technologijos, galima rengiant techninį projektą numatyti nuo triukšmo saugančias sieneles, želdinių juostą“, – išeitį mato J. Nebilevičius.
Sovietmečiu miesto architektai buvo numatę tokiai gatvei kur kas erdvesnį koridorių nei likęs iki šių laikų. Kodėl Nepriklausomybės pradžioje šioje vietoje buvo dalyti sklypai gyvenamiesiems namams statyti, J. Nebilevičiaus nuomone, klausimas, vertas teisėsaugos tyrimo.
„Nežinau, kokie anų laikų politikai sukišo namus arčiau suprojektuotos gatvės taip pažeisdami jos žaliąją juostą. Tuo reikėtų pasidomėti prokurorams. Juodkrantėje griaunami pastatai, statyti pažeidžiant viešąjį interesą. Gal atidaus tyrimo reikia ir Panevėžyje?“ – svarstė J. Nebilevičius.
Interesų kovą jis įžvelgia ir dabartiniame mūšyje dėl mikrorajono ramybės.
„Kova, kad nereikia gatvės, tenkina labai mažos saujelės žmonių interesus. Kodėl jie nežiūri, kaip dabar gyvena žmonės Smėlynės, Jurginų, Alyvų, Bijūnų, Vyturio gatvėse? Jei politikai pakeis sprendimą dėl Šiaurinės gatvės, mūsų anūkai jiems neatleis“, – mano architektas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
