Už ramybę po traktoriais gultis pasiryžusi „Rožyno“ bendruomenė švenčia nors ir mažą laimėjimą, o miesto valdžiai turėtų būti neramu dėl susiūbavusių kėdžių. Miesto Taryboje svarstytas klausimas dėl kvartalą perskrosti turėjusio magistralinio kelio virto lakmuso popierėliu, diagnozavusiu valdančiosios daugumos pažeidžiamumą. Kokią politinę audrą sukėlė planai „rožyną“ perskrosti aplinkkeliu?
„Rožynas“ atsikvėpė
Savivaldybės vadovų ypač svarbiu vadintas siūlymas kreiptis į šalies prezidentę, Vyriausybę, ministerijas ir prašyti lėšų bei leidimo Visagino atominės elektrinės reaktoriui kelią nutiesti per miegamąjį rajoną patyrė fiasko.
Po kelias valandas trukusių diskusijų politikams pradėjus balsuoti Taryboje neliko kvorumo. Iš 31-o politiko balsavime dalyvavo tik 15-a, tai yra vienu per mažai, kad sprendimas būtų buvęs priimtas. Toks finalas pribloškė administracijos direktorę Kristiną Vareikienę.
Pasinaudojusius teise išimti korteles ir nedalyvauti balsavime Tarybos narius direktorė pagrasino apskųsti Etikos komisijai.
Bandė gyventojų kantrybę
Tarybos narių įtikinėti, kad keturių juostų magistralinis kelias miegamajame rajone būtų visiška nesąmonė, į Savivaldybę 9 valandą susirinko 15-a „Rožyno“ bendruomenės atstovų. Tačiau balsavimo sulaukė tik trys ištvermingiausieji. Beveik šešias valandas laukę, kol ambicijų karus baigę politikai imsis svarstyti „rožynui“ rūpimą klausimą, panevėžiečiai prisipažino pavargę labiau nei būtų triūsę savo darbo vietose.
„Man susidarė įspūdis, kad net nenorėta leisti atėjusiesiems kalbėti, todėl klausimas ir buvo šitaip vilkinamas. Keistai atrodo, kad Tarybos nariai ėmė diskutuoti mūsų nė neišklausę, tik jiems išsikalbėjus leido ir mums pasisakyti“, – stebisi „Rožyno“ bendruomenės pirmininkė Roma Šerplienė.
Nors gyventojai iš posėdžio išėjo lengviau atsidusę, tačiau, pasak pirmininkės, politikai jų lūkesčių nepatenkino iki galo.
Žmonės tikėjosi, kad į ilgas diskusijas leidęsi Tarybos nariai atsisakys idėjos per miegamąjį rajoną tiesti magistralinį keturių eismo juostų kelią. Pasak R.Šerplienės, gyventojai sutinka eiti į kompromisą ir neprieštarautų, jei per jų rajoną būtų nutiesta dviejų juostų gatvė.
„Dar 2008-aisiais iš Regionų plėtros tarybos miesto Savivaldybė buvo gavusi lėšų tokiam keliui tiesti, bet dabar nežinia, kur tie pinigai, o vėl kalbama apie magistralinį kelią. Ar politikai įsivaizduoja aplinkkelį po savo langais?“ – piktinosi R.Šerplienė.
Pasinaudojo atominiu kroviniu
Savivaldybės administracijai akstinu sugrįžti prie neįgyvendinto pastarojo dešimtmečio projekto nutiesti Šiaurinę gatvę tapo gautas reikalavimas pasiruošti per Panevėžį vežti tūkstantį tonų sveriantį reaktoriaus gaubtą.
Maršruto planą parengusi bendrovė „Sweco Lietuva“ atominius išbandymus numatė arterinėms Panevėžio gatvėms.
Į Aukštaitijos sostinę reaktorių numatyta įvežti J.Janonio arba Pušaloto gatvėmis, toliau trasa driektųsi S.Kerbedžio gatve iki sankryžos su Smėlynės g.
Joje būtų sukama į kairę ir kelis šimtus metrų pavažiavus – į Paliūniškio g., iš jos – Paliūniškio kaimo link. Įgyvendinti šiam sumanymui tektų rekonstruoti 5,1 km gatvių – pertvarkyti S.Kerbedžio, J.Janonio, Smėlynės gatves, išmontuoti 60 apšvietimo stulpų, iškirsti apie 100 vertingų medžių, gerokai praplatinti Smėlynės ir S.Kerbedžio gatvių sankryžą. Tai kainuotų daugiau nei 23 mln. litų.
Nors Savivaldybės architektas Saulius Matulis Tarybos posėdyje pripažino, kad milžiniškam kroviniui pervežti užtektų maždaug 11 metrų pločio, tai yra dviejų eismo juostų gatvės, šalies vadovams parengtame prašyme Savivaldybė siūlė alternatyvą – nutiesti keturias eismo juostas per „rožyną“ už maždaug 19 mln. Lt.
Motyvuodama, kad jos parengtas variantas kainuotų pigiau, Savivaldybė lėšų naujai gatvei tiesti prašo skirti iš valstybės biudžeto.
Vyriausybės klausia ne to, ko reikia
Nors Savivaldybės administracija teisinasi, esą Valstybinės statybų inspekcijos yra spaudžiama patvirtinti parengtą maršrutą per Panevėžį, todėl skuba prašyti užtarimo prezidentės, Vyriausybės ir ministerijų, kai kurie miesto politikai abejoja tokia būtinybe.
„Įvyko referendumas ir gyventojai aiškiai pasisakė prieš atominės elektrinės statybą. Pirmiausia reikia klausti Vyriausybės, ar iš tiesų šis projektas bus tęsiamas“, – atidėti „rožynui“ paniką keliantį klausimą ragino „darbietis“ Petras Narkevičius.
Gyventojų pusėn stojęs Tarybos narys Viktoras Trofimovas siūlė nevarginti tokiais prašymais prezidentės.
„Ne prezidentė stato elektrinę. O jei ji ir stato, tai kelių netiesia“, – pareiškė konservatorius.
Nepritarti Savivaldybės administracijos parengtam kreipimuisi į šalies vadovus ragino ir „valstietė“ Gema Umbrasienė.
„Šitas pinigų įsisavinimas padarys nepakenčiamą šimtų žmonių gyvenimą“, – įsitikinusi Tarybos narė.
Architektas nesuprato „machinacijų“
Į tokius politikų argumentus meras V.Satkevičius atkirto, jog jam rūpi ne tik „rožyno“ ramybė.
„Žmonės gyvena ir Kniaudiškių, Klaipėdos, Ramygalos, Nemuno gatvėse, jiems irgi reikia važinėti į šiaurinę miesto dalį. Aplinkkelis miestui vis tiek neišvengiamai reikalingas“, – už geresnį susisiekimą su „rožynu“ pasisakė meras.
Gyventojų stebimų politikų diskusijų išklausęs architektas S.Matulis pripažino nematantis prasmės išsakyti savo nuomonės.
„Nelabai suprantu machinacijų Tarybos posėdyje. Šitos gatvės projektą numatyta įgyvendinti iki 2017-ųjų, sanitarinės zonos ten išlaikomos, be jos miestas neišsivers“, – „rožyno“ perspektyvą įvardijo S.Matulis.
Architektas teigė, esą pirmajame statybų etape būtų galima tiesti ir tik dviejų eismo juostų gatvę.
Suveikė asmeniniai interesai
Tarybos nariams vetavus administracijos siūlymą, mero V.Satkevičiaus nuomone, Panevėžys pateko į grėsmingą padėtį.
„Į šalies vadovus kol kas nebebus kreipiamasi. Bet dabar gali atsitikti taip, kad maršrutas kroviniui bus suderintas ir be Panevėžio savivaldybės, tik jai užkrauta 23 mln. litų našta.
Vietoj svajonių imti kreditą tvarkyti kitoms miesto gatvėms gali tekti ieškoti pinigų reaktoriaus trasai per miestą parengti“, – mano meras.
V.Satkevičius nesiima vertinti valdančiosios daugumos stabilumo. Jo nuomone, tokį politikų sprendimą nulėmė ne galimo miesto valdžios perversmo dėlionė, o Tarybos narių asmeniniai interesai.
„Turbūt suveikė kiekvieno Tarybos nario personalinė gyvenamoji vieta“, – mano meras.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
