Naftos kompanija „Rosneft“, sudariusi sandorį su TNK-BP, gali nustumti „Gazprom“ nuo pjedestalo ir tapti dominuojančia jėga Rusijos energetikos sektoriuje. Bet ne tai yra svarbiausia.
Nei dujos, nei nafta dar ilgą laiką nepraras savo svarbos. Tad labiau verta atkreipti dėmesį į tai, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šalies energetikos kompanijų valdymą koncentruoja vienose rankose. V. Putinas pastarąjį dešimtmetį naudojo koncerną „Gazprom“ norėdamas įrodyti Rusijos galią energetikos sektoriuje. „Gazprom“ laimėdavo daugelį dujų tiekimo konkursų ir taip padėdavo kontroliuoti buvusias Sovietų Sąjungos valstybes, rašo agentūra „Bloomberg“.
Dabar, „Gazprom“ pamažu praranda turėtas pozicijas tiek namie, tiek užsienyje. Tačiau pamaina koncernui yra – stiprėja V. Putino sąjungininko Igorio Sečino vadovaujama naftos kompanija „Rosneft“. Prisijungusi dabar rusų AAR ir britų BP valdomą bendrovę TNK-BP, „Rosneft“ dar labiau sustiprės ir galės perimti iš „Gazprom“ dominuojančią poziciją.
Savaitės pradžioje pranešta, kad BP pagaliau susiderėjo su „Rosneft“. Ši valstybinė kompanija perims britų valdomą 50 proc. Rusijos bendrovės TNK-BP akcijų paketą. Už šias akcijas BP bus atseikėta 17,1 mlrd. dolerių, 18,84 proc. „Rosneft“ akcijų ir dvi vietos „Rosneft“ valdyboje.
Po šio susijungimo „Rosneft“ išgaunamos naftos apimtys gali viršyti 4 mln. barelių per dieną. Tai yra kur kas daugiau, nei išgauna naftos produkcija garsėjančios Artimųjų Rytų valstybės, išskyrus Saudo Arabiją.
Analitikai neabejoja, kad dabar bus ieškoma būdų, kaip didinti gavybą ir užtikrinti didesnes biudžeto pajamas. Maždaug pusę jų Rusija gauna iš energetikos sektoriaus. V. Putinui, šiemet sugrįžusiam į prezidento postą, didesnių biudžeto pajamų reikia tam, kad galėtų pildyti priešrinkiminius pažadus ir stabilizuoti šalies ekonomiką.
„Rosneft“ bus dominuojantis žaidėjas, o kitų naftos kompanijų įtaka mažės, – „Bloomberg“ sakė Cliffas Kupchanas, vyresnysis „Eurasia Group“ ekonomistas Niujorke. – Rusijos energetikos sektorius keičiasi. „Rosneft“ galia didėja, jis taps pagrindiniu sektoriaus veikėju, o „Gazprom“ įtaka mažės.“
Tačiau energetikos ekspertas Romas Švedas, kalbėdamas su IQ, šį procesą siūlė vertinti globaliau. „Visos prognozės rodo, kad iki 2035–2040 m. nafta ir dujos bus vienas iš trijų pasaulyje dominuojančių pirminių energijos šaltinių. Dujų sektoriuje pagrindiniai sprendimai iš Rusijos pusės padaryti, dabar V. Putinas imasi naftos“, – sakė R. Švedas.
Aleksandras Gusevas, Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto tyrėjas, neseniai paskelbtame straipsnyje priminė, kad V. Putinas neseniai įkūrė Energetikos komisiją ir taip pamažu perima šio sektoriaus kontrolę į savo rankas.
Rusijos prezidentas save paskyrė naujai sukurtos komisijos pirmininku, o „Rosneft“ vadovą I. Sečiną – vykdomuoju sekretoriumi. Komisijos galios – didžiulės. Ji gali reguliuoti energetikos sektoriaus tarifus, mokesčius, nustatyti degalų, dujų, elektros kainas, priimti sprendimus dėl investicijų programų. Šios komisijos sprendimai suriša rankas visoms kitoms šalies institucijoms.
Anksčiau, kai V. Putino Energetikos komisija dar nebuvo sukurta, tarifų ir mokesčių reguliavimas priklausė nuo vyriausybės. Tačiau šis prezidento žingsnis sumažino vyriausybės galias tvarkyti valstybės finansus. Be to, taip V. Putinas pademonstravo, kad „Rosneft“ vadovu I. Sečinu jis pasitiki kur kas labiau nei šiuo metu vyriausybei vadovaujančiu buvusiu prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.
„Rosneft“ turi strateginės bendrovės statusą. Ši bendrovė kartu su „Gazprom“ turi išskirtines teises naudoti jūroje esančius dujų ir naftos telkinius. Visos kitos kompanijos (tiek Rusijos, tiek užsienio valstybių) šiais rezervais gali naudotis tik bendradarbiaudami su „Gazprom“ arba „Rosneft“. Tai reiškia, kad šios dvi bendrovės gali diktuoti savo sąlygas.
Gali būti, kad dėl to į prezidento postą grįžęs V. Putinas apribojo anksčiau sukurptus privatizacijos planus. Jis pareiškė, kad valstybė gali pasitraukti tik iš tų kompanijų, kurios neužsiima dujų ir naftos gavyba.
Greta Energetikos komisijos V. Putinas įkūrė ir keletą kitų panašaus pobūdžio komisijų. Joms vadovauja jis pats arba jo šalininkai. Komisijų vadovai neatskaitingi niekam, išskyrus prezidentą. Visomis šiomis priemonėmis V. Putinas stengiasi sustiprinti ne tik energetikos kompanijų, bet ir vyriausybės kontrolę. Tiek Rusijos, tiek kitų valstybių energetikos sektoriams tai greičiausiai nėra gera naujiena.






