Mokys raštingumo
Panevėžio romų bendruomenė pasirengusi kibti į mokslus. Visuomenės pasitikėjimo stokojantys tautinės mažumos atstovai nekantrauja, kada galės pradėti mokytis rašyti ir skaityti, susipažins su Kelių eismo taisyklėmis ir turės galimybę įsidarbinti.
Pusantro šimto žmonių turinti Panevėžio romų bendruomenė tikisi greito miesto Savivaldybės investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Meškauskienės projekto „Romų integracija ir socialinės atskirties mažinimas Panevėžyje“ starto.
D.Meškauskienė, ką tik įgyvendinusi kitą nacionalinių mažumų integracijos projektą, nauju užmoju siekė gauti daugiau kaip milijoną litų Panevėžio romams mokyti. Dabar prašoma suma sumažinta iki šešių šimtų tūkstančių. Dalį lėšų ketina skirti Vyriausybė, prisidėtų ir savivaldybė – padengtų 5 proc. sąmatos sumos. Jei projektas pereis paskutinį vertinimo etapą ir jam bus pritarta Europos Sąjungos, romai mokysis ir įgis tam tikrų profesinių įgūdžių nuo kitų metų pradžios. Tada jie galės lengviau rasti darbą, o tai – teigiamas poslinkis ne tik jų pačių, bet ir miesto gyvenime.
Panevėžietė romė Nina Aleksandravičiūtė, niekada nelankiusi mokyklos, dėlioti lietuviškas raides į skiemenis, o skiemenis – į žodžius galės mokytis kartu su savo trimis mažamečiais vaikais. Dabar jos antrokė dukra ir ketvirtokas sūnus iš namiškių yra labiausiai išsilavinę. Neraštingumas trisdešimtmetei romei trukdo ne tik įsidarbinti. Skaityti nemokanti moteris dėl to kenčia kasdien. Būna, kad sumaniusi išvirti makaronų ji iš savitarnos parduotuvės parsineša pasukų, o ne pieno. Užrašai jai nieko nesako, o pakuotės visos vienodos.
Pokyčių metai
Ninos šeimoje pokyčiai jau juntami – prieš aštuonis mėnesius ji su trimis atžalomis persikraustė į Savivaldybės skirtą būstą Staniūnų gatvėje. Anksčiau ji nuomojo kambarį kitoje vietoje, po lietaus jos būsto grindis užliedavo vanduo.
Moteris labai džiaugiasi dėl permainų, tik gaili senosios vaikų mokyklos – dabar jau panaikintos „Gabijos“ vidurinės. Dviejų pradinukų motina sako, kad ten mokytojai buvę tikrai šaunūs, jos vaikams sekėsi kur kas geriau nei naujoje mokslo įstaigoje. Dabar vaikai lanko 10-ąją vidurinę, Nina pripažįsta, kad jos atžaloms čia pritapti nėra lengva.
Iš N.Aleksandravičiūtės kalbų galima suprasti, kad ji trokšta įsilieti į bendruomenės gyvenimą. Nauju butu besidžiaugiančią čigonę šiek tiek nuliūdino, kad socialiniame būste visos romų šeimos buvo apgyvendintos viename aukšte. Nina įsitikinusi, kad taip padaryta tyčia, siekiant atskirti tautines mažumas nuo kitų namo gyventojų.
Ninos brolis Naumas Juzepčiuk savo mašina važinėja po aplinkinius rajonus, perka iš žmonių metalo laužą. Vėliau jį brangiau priduoda mieste. Jis yra dirbęs Dembavos šiltnamiuose, Panevėžio miškų urėdijoje. Nė vienoje iš darboviečių dėl tautybės jo niekas neišskyrė, urėdijos darbdaviai siūlo grįžti atgal.
Plačiau skaitykite spalio 15 d.
„Sekundėje“.
Lina RUMBUTYTĖ
A.Repšio nuotr. V.Beinortienė trečia savaitė
kasdien tris valandas R.Bagdonavičių moko Kelių eismo taisyklių.
