Šlaitą tvirtina spyruoklėmis
Kone Panevėžio centre, Kristaus Karaliaus katedros pašonėje,
stūksančių daugiabučių gyventojams gresia savo kailiu patirti, ką jaučia į
smegduobes sugriuvusių namų savininkai. Ant sovietmečiu iškasto ir senais
medžiais apaugusio buvusio smėlio karjero krašto įsikūrusių žmonių pro butų
langus atsiveriantis įspūdingas gamtovaizdis jau nebedžiugina.
Pasigėrėjimą, kad gyvena unikalioje Aukštaitijos sostinės
vietoje, temdo baimė vieną kartą su slenkančiais šlaitais nugarmėti žemyn.
Daugiabučių gyventojai pakirdę rytais prie langų skuba ne
pasižiūrėti, ar nelyja, bet įsitikinti, ar neprasmego ant skardžio krašto
esančiame kieme palikti automobiliai. Mat kiemo tvoros betoniniai stulpeliai jau
buvo nuriedėję, o vis dar per stebuklą besilaikantieji su visa tvora nenugarmėjo
tik todėl, kad žmonės šlaitą po jais išradingai sutvirtino – į žemę įkasė lovos
čiužinių spyruoklių.
Medžių pjauti negali
Tarp Danutės g. keturių namų, vieno Sodų g. daugiabučio ir
„Gintarėlio“ lopšelio-darželio viduryje besidriekianti gili dauba primena mažytį
rojaus kampelį miesto centre: namai užstoja nuo gatvių sklindantį automobilių
triukšmą, slėnis apaugęs senais klevais ir uosiais.
Daubos apačioje įrengtą „Gintarėlio“ žaidimų aikštelę pamėgę ne
tik darželinukai. Į ją kasdien atbėga vaikai iš aplinkinių namų. Tačiau tėvams
ir vaikų darželio darbuotojams žaliuojanti ramybės oazė kelia panišką baimę. Iki
šiol tik dėl laimingo atsitiktinumo nieko nesužalojo nuslinkę šlaitai, nugriuvę
betoniniai tvorų stulpai ir iš šaknų išvirtę medžiai.
„Daubą apaugę medžiai jau labai seni, šaknys išplautos,
išlindusios į paviršių. Baisu net pagalvoti, kas atsitiktų, jei medžiai
išvirstų, kai čia žaidžia vaikai. Juos būtų galima nupjauti, bet tada pradės
irti slėnio šlaitai“, – apie dviprasmišką situaciją „Sekundei“ pasakojo
„Gintarėlio“ direktorė Kristina Brinklienė.
Prašymą sutvirtinti slėnio šlaitus prieš porą savaičių
direktorė nusiuntė miesto Savivaldybei. Miesto valdžią raštais atakuoja ir
Danutės g. gyventojai.
Koją kiša nestabili valdžia
Su darželio darbuotojais solidarizavęsi Danutės g. gyventojai
labiausiai baiminasi dėl savo būstų ir pačių saugumo: kad paslydęs praeivis
nenugarmėtų stačiu šlaitu turinti apsaugoti tvora pati vos besilaiko. Kai kurie
betoniniai stulpai tiesiog kabo – byrant žemėms juos teprilaiko vielinis tvoros
tinklas. Vienas stulpas, neišlaikytas tinklo, nuriedėjo stačiu šlaitu žemyn į
slėnį.
„Po kiekvieno atlydžio bijau, kad slėnyje žaidžiančių vaikų
neužgriūtų koks atskilęs žemės luitas ar visa tvora. Kitos išeities, kaip
sutvirtinti šlaitą ir užtverti naują apsauginę tvorą, nėra“, – įsitikinusi
Danutės g. 5-ojo namo bendrijos buvusi pirmininkė Gitana Mileikaitė.
Dar prieš trejetą metų žmonės iš aplinkinių namų surinko 150
parašų, prašančių gelbėti gražiąją daubą. Prašymą pakartojo ir 2008-aisiais.
G.Mileikaitė pasakojo pas valdininkus ėjusi jau bene dešimt kartų, tačiau
netvarkomi daubos šlaitai toliau grėsmingai slenka žemyn ir jau palaidojo nemažą
dalį kadaise slėnyje plytelėmis išklotų takų. Pasak G.Mileikaitės, išspręsti
problemą trukdo ironiška priežastis: kol gyventojų skundai pasiekia valdžios
aukštumas, ši pasikeičia.
„Valdžių kaita šitos problemos sprendimą nustumia tolyn, o kol
mes iš naujo užsukam ratą, į valdžios kėdes vėl atsisėda kiti“, – pasakojo
Danutės g. 5-ojo namo gyventoja. Per pastaruosius porą metų Panevėžyje valdžia
jau spėjo pasikeisti triskart.
Kol politikai dalinasi postais, gyventojai ieško būdų, kaip
apsaugoti savo namus nuo prasmegimo.
Namai smenga
Dviejų Danutės g. daugiabučių konstrukcijos jau yra tvirtintos
– atkasti pamatai apjuosti metaliniais lynais, sutvirtinti poliais.
Rekonstrukcijos prireikė, nes ant paties skardžio stovintys pastatai jau buvo
pradėję grimzti su visu šlaitu žemyn.
Vos už poros metrų nuo skardžio stovinčio nesutvirtinto Danutės
g. 5-ojo namo žmonės jaučiasi tarsi gyventų ant tiksinčios bombos – sienose
žioji nuo judančios žemės atsivėrę plyšiai.
„Namo pamatai akivaizdžiai sėda, konstrukcijos trūkinėja, lauko
laiptai nuo sienos atitrūkę jau per 10 centimetrų, rūsiuose netgi grindys
lūžta“, – pasakojo G.Mileikaitė.
Pasak jos, dėl savo ir turto saugumo įsibaiminusiems
gyventojams Panevėžio vadovai nieko paguodžiamo lig šiol nėra pažadėję.
„Savivaldybė aiškina, kad pati namo bendrija privalo pasidaryti
statybinius tyrimus, bet gyventojams tai būtų be galo sudėtinga, nes namui
kainuotų 20–30 tūkst. litų. Žmonės finansiškai nėra pajėgūs tokius pinigus
mokėti, be to, ar mes kalti, kad namas pastatytas tokioje nepatogioje vietoje?
Bijome, kad po kokios liūties dalis namo nenugarmėtų žemyn kaip Pasvalyje kokiai
smegduobei atsivėrus“, – teigė G.Mileikaitė.
Plačiau skaitykite 2010 m. spalio 13 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
P. Luko nuotr. Pavojus. G.Mileikaitė (kairėje)
ir K.Brinklienė baiminasi, kad slenkant daubos šlaitams virstantys medžiai ir
tvoros neužgriūtų ant slėnyje mėgstančių žaisti vaikų.
