Inovatyvių idėjų laboratorija.
Bankams užtrenkus savo kreditų aruodų duris, jas plačiau pravėrė rizikos kapitalo investuotojai. Nors tai puiki alternatyva smulkiajam ir vidutiniam verslui sunkmečiu, ja kol kas pavyko pasinaudoti nedaugeliui.
Kapitalo rinkos dalyviai pastebi, kad sąlygos rizikos kapitalo plėtrai Lietuvoje yra itin palankios. Tačiau verslo idėjų autoriams ir investuotojams vieniems su kitais surasti bendrą kalbą pavyksta ne visuomet. Nors nuo šių metų pradžios Lietuvoje veiklą yra pradėję trys nauji rizikos kapitalo fondai, valdantys apie 180 mln. litų portfelius, jų finansavimą iki šiol pavyko gauti vos kelioms įmonėms. Kaip teigė nevyriausybinės organizacijos „Open Coffee Club“, dirbančios su pradedančiais verslininkais, valdybos pirmininkas Rokas Tamošiūnas, tarp verslininkų ir investuotojų lūkesčiai šiuo metu per daug skiriasi, todėl ir sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžių kol kas nėra daug. Šį neatitikimą minėjo ir kiti žurnalo IQ kalbinti pašnekovai.
Rizikos kapitalo fondo „BaltCap Lithuanian SME“ valdytojas Kornelijus Čelutka pastebėjo, kad diskusijose dėl rizikos kapitalo plėtros Lietuvoje dažnai išsakomos dvi nuomonės: verslininkai priekaištauja investuotojams, kad šie elgiasi per daug atsargiai ir nerizikuoja tiek, kiek turėtų pagal rizikos kapitalo apibrėžimą; investuotojai atkerta, kad jie neranda jų reikalavimus atitinkančių projektų. „Fondų valdytojai turi 7–10 šovinių, kuriuos nori iššauti pakankamai sėkmingai – vieni turi pataikyti į viduriuką, keli netoli jo, kažkas gali truputį ir nepavykti. Negalima teigti, kad į investicijas žiūrime labai atsargiai, vis dėlto kiekviena įmonė turi atitikti tam tikrus kokybės ir grąžos reikalavimus“, – sakė K. Čelutka.
Šių metų pradžioje veiklą pradėję rizikos kapitalo fondų valdytojai investicijų galimybes vertina ir į ateitį žvelgia pozityviai. Pasak vienos iš investicijų fondo „Verslo angelų fondas I“ valdytojos Daivos Rakauskaitės, investicinių projektų yra, gal tik jų kokybė ne tokia, kokios tikisi investuotojai. „Kai kurie projektai silpniau parengti, todėl mums patiems tenka padirbėti, parengti juos investavimui, t. y. parengti prognozes, pasvarstyti, kaip išdėlioti investicijas, paieškoti, kas galėtų tapti tos įmonės verslo angelu“, – vardijo D. Rakauskaitė.
Pašnekovė pabrėžė, kad jos valdomas fondas neinvestuoja tik į idėją, o ieško jau šiokią tokią veiklos istoriją ir kelerių metų veiklos viziją turinčių įmonių, pasirengusių plėsti veiklą. Kaip pasakojo D. Rakauskaitė, metų pradžioje pristačius naująjį fondą, verslininkai į jį žiūrėjo gana atsargiai, tačiau nuo metų vidurio susidomėjimas rizikos kapitalo teikiamomis galimybėmis išaugo. Rugsėjo pabaigoje „Verslo angelų fondas“ pasirašė antrą investicijų sutartį su inovatyvias apšvietimo sistemas gaminančia įmone, o šiuo metu derasi dar su keliomis įmonėmis.
Palankesnes sąlygas rizikos kapitalo plėtrai kitąmet turėtų sudaryti teisinė aplinka. Advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris Irmantas Norkus pastebėjo, kad lapkričio mėnesį ketinama baigti rengti Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektą, apimantį privataus kapitalo, rizikos draudimo ir nekilnojamojo turto fondus. Naujasis įstatymas, kuriamas pagal Liuksemburgo fondų reguliavimo pavyzdį, išskirs minėtus investavimo subjektus į atskirą, „švelniau“ reguliuojamų fondų grupę. Be to, Finansų ministerijai pateikti pasiūlymai dėl Pridėtinės vertės ir Pelno mokesčio įstatymų pataisų, kurios leistų Lietuvoje sukurti palankią aplinką alternatyvaus investavimo fondų veiklai.
Naują rizikingų investicijų nišą kitąmet turėtų užpildyti turto valdymo įmonės „Finasta Asset Management“ planuojamas įsteigti 20 mln. eurų dydžio privataus kapitalo fondas, kuris ruošiasi investuoti į mažas ir vidutines šalies įmones. Šio fondo išskirtinumas tas, kad jis galės investuoti į su trumpalaikėmis likvidumo problemomis susiduriančias, tačiau perspektyvų pagrindinį verslo modelį turinčias įmones. Šiuo metu perspektyviems, tačiau laikinų problemų turintiems verslo sektoriams galimybių užsitikrinti finansavimo šaltinį iš esmės nėra.
Dabartinius rizikos kapitalo iššūkius ir galimybes ruošiamasi plačiau pristatyti šių metų lapkričio 23 dieną Vilniuje vyksiančioje konferencijoje „IQ Lab“. Verslininkams ir investuotojams skirtas renginys ne tik sudarys galimybę pasidalyti savo lūkesčiais, bet ir leis rasti atsakymą, kaip turi atrodyti rizikos kapitalo investicijoms patraukli verslo idėja. Renginio metu bus pristatytos ir inovatyviausios pradedančios veiklą šalies įmonės nanotechnologijų, medicinos ir transporto srityse.
