K. Celiešius.
Šiandieninė finansų rinka, patirianti išskirtinius svyravimus, ne vienam investuotojui pagreitina širdies ritmą. Rinkos nuotaika tikrai neeilinė: vieną dieną indeksai krenta daugiau kaip 6,5 proc. (JAV S&P indeksas rugpjūčio 5 dieną), o po poros dienų kyla apie 5 proc. (rugpjūčio 9 diena). Tokie „šokinėjimai“ nutinka retai. Ir, nors investuotojams yra tekę matyti ir didesnių svyravimų, pavyzdžiui, „Juodąjį pirmadienį“ 1987 metų spalio 19 dieną, kai vien tik pagrindinis JAV „Dow Jones“ indeksas krito 22,61 proc., dabartinis laikotarpis vis tik gali būti laikomas kiekvieno investuotojo sumanumo ir šalto proto išbandymu.
Nepanašu, kad artimiausiu metu bus kada atsipūsti – verslo ciklų laikotarpiai trumpėja, taigi ir ženklūs rinkų svyravimai tampa dažnesni. Įvairios dažnos orų kataklizmos, svarbios naujienos iš seniau mažiau reikšmingų finansų rinkų, tokių kaip Brazilijos, Indijos ar kitų didžiųjų besivystančių ekonomikų, tik padidina didelių ir dažniau pasikartojančių rinkos svyravimų tikimybę.
Rinkos svyravimų dramatizmui dažniau pasiduoda nepatyrę investuotojai. Rinkos senbuviai visuomet racionalesni. Patirtis, žinios, psichologinis pasirengimas yra svarbiausi faktoriai, lemiantys, ar investuotojas sureaguos emocionaliai, ar elgsis nuosekliai ir apgalvotai. Paprastai geriau pasverti būna stambiųjų investuotojų sprendimai. Jie į savo lėšas žiūri atsakingiau, neretai konsultuojasi su profesionaliais patarėjais.
Tuo tarpu smulkesni investuotojai, ypač tie, kurie žiūri į rinką tik kaip į galimybę greitai praturtėti, dažniau pasiduoda emocijoms ir daro klaidas. Tačiau netgi racionalūs investuotojai turi sugebėti jausti rinkos emocijas, bet nepasiduoti joms ir ypač jų kaitai.
Smulkesni investuotojai, ypač tie, kurie žiūri į rinką tik kaip į galimybę greitai praturtėti, dažniau pasiduoda emocijoms ir daro klaidas.
Naujienos iš finansų rinkų, diskusijos, patarimai ir komentarai sukuria įtampą. Tarp emocionalumo ir racionalumo nuolat balansuoja tiek investuotojai, tiek pati rinka. Šis balansas nepastovus. Jeigu rinkose vyrauja daugiau pragmatizmo, tai visus svyravimus galima paaiškinti makroekonominiais terminais, išskaičiuoti iš įmonių veiklos rodiklių ir susieti su verslo lūkesčiais.
Tačiau rinkas užvaldžius emocijoms, sustiprėja svyravimai „be priežasties“. Tuomet rinkos dalyviai kartais puola į paniką, gali prasidėti masinis išpardavimas, tada krenta visų ar tam tikros rūšies vertybinių popierių kainos. O kartais dėl godumo ir naivumo, kad kainos „kils ir rytoj“, išpučiami dideli burbulai. Bet visi emocijų proveržiai ankščiau ar vėliau nuslopsta ir rinkos vėl normalizuojasi.
Dabartinė situacija rinkoje yra dramatiška. Šiuo metu investuotojams nėra svarbu, kad akcijos, vertinat pagrindinius akcijų rodiklius, yra istoriškai pigios. Investuotojai parduoda vertybinius popierius baimindamiesi, kad pasaulio, ypač euro zonos, ekonomika gali pakartoti Japonijos paskutinių dviejų dešimtmečių ekonomikos raidą – augimo nebuvimą.
Vis daugiau analitikų pradeda kalbėti, kad Kinijos ekonomika, kuri buvo viena iš pagrindinių paskutinės krizės vaistų, taip pat perkaista. JAV taip pat turi bėdų dėl milžiniškos skolos ir aukšto nedarbo lygio, kas šiai šaliai yra ypatingai svarbu. Nemažėjantis nedarbas verčia šalies gyventojus daugiau taupyti. Žinant, kad daugiau kaip du trečdalius JAV ekonomikos sudaro vartojimas, tai duoda pagrindą nerimui.
Dabartinį akcijų kainų kritimą gali sustabdyti tik greitas ir sisteminis euro zonos šalių skolų sprendimo būdas, geri trečio šių metų ketvičio įmonių veiklos rezultatai. Skelbiami geresni nei tikėtasi pramonės ir paslaugų verslo aktyvumo indikatoriai taip pat signalizuoja, kad verslas kol kas esamą situaciją ir artimą ateitį vertina palankiai.
Kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena Lietuvos investicijų rinka? Šalies ekonomika antrą šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusiais metai, augo įspūdingai – 6,1 proc., tačiau neramumai pasaulinėse biržose neaplenkė ir „NASDAQ OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržoje kotiruojamų Lietuvos bendrovių akcijų kainų. Ganėtinai sekli mūsų birža, kurios dienos bendra apyvarta dažnai nesiekia 500 tūkst. eurų, rugpjūčio mėnesį krito daugiau kaip 6,8 proc. Tai buvo mažiau nei krito pagrindinis Europos „Euro Stoxx 50“ indeksas – daugiau kaip 11,2 proc., bet daugiau nei JAV „S&P 500“ indeksas, kritęs daugiau kaip 5,2 proc.
Smagu matyti, kad bendrame Europos biržų kontekste lietuviškos akcijos šiais metais yra kritusios mažiau. Tačiau naivu tikėtis, kad sugebėsime atsilaikyti bendriems finansinių rinkų rodikliams.
Smagu matyti, kad bendrame Europos biržų kontekste lietuviškos akcijos šiais metais yra kritusios mažiau. Tačiau naivu tikėtis, kad sugebėsime atsilaikyti bendriems finansinių rinkų rodikliams – būdama atvira, labai priklausoma nuo pagrindinių eksporto partnerių, su lėtai atsigaunančia vidaus paklausa, Lietuvos rinka bus priversta pasiduoti diktuojamoms pasaulinėms tendencijoms.
Neišskirtinis ir mūsų investuotojų elgesys – į daugelį dalykų reaguojame taip pat, kaip ir Vakarų šalių investuotojai: labiausiai norime investuoti, kai rinkos būna aukščiausiame taške ir nė už ką nesutinkame investuoti, kai rinkos būna stipriai nusmukusios. Beje, nors lietuvių patirtis investavime nėra didelė, tikrai nesame prastesni investuotojai. Taip pat galima pastėbėti, kad esame linkę investuoti rizikingiau nei Vakarų šalių investuotojai.
Investavimas lietuviams yra gan naujas dalykas ir pirmiausiai į šią sritį ateina drąsiausi žmonės. Gali būti, kad būtent dėl rizikingų investicijų pasirinkimo mūsų investuotojai sąlyginai daugiau nukentėjo nuo praūžusios pasaulinės ekonomikos krizės. Iš jos turėtume ir pasimokyti – nerizikuoti daugiau nei leidžia racionalus protas.
Norint savo investicinį portfelį paruošti svyravimams, receptas tikrai paprastas – svarbu plačiai išskaidyti investicijas, sumažinti bendrą portfelio rizikos lygį ir nepabijoti nestandartinių turto klasių. Visa tai suteiks didesnį stabilumą. Tačiau taip pat nereikia ir paniškai bijoti rinkų svyravimų – jos tai daro nuolatos ir dažnai sunku tam pasiruošti.
____________________
Kęstutis Celiešius yra „Danske“ banko Finansų maklerio skyriaus vadovas
