JAV. JAV akcijų rinka rugsėjį pradėjo staigiu judesiu į viršų. Didžiausią kapitalizaciją turinčių bendrovių indeksas S&P 500 per pirmus keturis metų mėnesius sukaupė 9,16 proc. prieaugio, tačiau pagausėjus neigiamų naujienų srautui ir iškilus dvigubos recesijos grėsmei rinka apsisuko. Liepą indeksas pradėjo 8,3 proc. punktais žemiau, palyginti su sausio pradžia. Baigiantis trečiajam ketvirčiui indeksas vėl pakilo – šių metų grąža nebėra neigiama. Vidutinis ilgalaikis investuotojas, metų pradžioje pirkęs su minėtu indeksu susietą biržoje prekiaujamą fondą, nieko neprarado, tačiau ir ne ką teuždirbo. Kita vertus, dienos metu spekuliuojantys rinkos dalyviai turėjo kaip reta gerų progų pasipelnyti iš neįprastai didelio rinkos bangavimo.
Rugsėjui įpusėjus situacija šiek tiek aprimo: kainos amplitudė prekybos sesijos metu susiaurėjo. Ar tai jau reiškia, kad pereiname į „normalų“ augimą? Visiškai ne. Atrodo, kad rinka stabtelėjo lūkuriuodama teigiamų makroekonominių rodiklių ar gerų naujienų iš valstybės aparato. Žvelgiant iš rugsėjo vidurio perspektyvos, reikia paminėti, kad JAV bendrovių akcijos per šiuos metus laikėsi silpniau nei jų konkurenčių Vakarų Europoje akcijos. Dažnai girdint apie Europos skolos krizę nereikia pamiršti, kad JAV skola taip pat prilygsta jos BVP. Todėl investuotojai yra linkę ieškoti tvirtesnio pagrindo: ypač atsižvelgiama į darbo rinkos, nekilnojamojo turto sektoriaus ir gamybos duomenis. Kaip dažnai būna, rinka aiškesnę kryptį turėtų rinktis per trečiojo ketvirčio rezultatų skelbimą spalio mėnesį, tačiau ir tuomet kalbėti apie kažką „normalaus“ neverta, nes nebesutariama, kas yra naujoji norma: pirkti geras akcijas ir laikyti jas uždirbant iš dividendų ar stengtis pagauti rinkos bangas akcijas laikant kuo trumpiau. Dauguma S&P 500 indekse esančių bendrovių savo akcininkams moka dividendus, kurie ilguoju laikotarpiu duoda didesnio pelno nei JAV iždo obligacijos. Nuo uždirbto bendrovės grynojo pelno priklauso dividendų dydis ir galimybės juos išmokėti, todėl ketvirčio rezultatai paprastai stipriai paveikia akcijos kainą.
EUROPA. Vakarų Europos akcijų indeksai, kaip minėta, atrodo stipriau nei JAV. Per šiuos metus iki rugsėjo vidurio Vokietijos DAX paaugo apie 4 proc., o Didžiosios Britanijos FTSE 100 – apie 2 proc. Šie du indeksai pagal P/E rodiklį kainuoja brangiau nei JAV S&P 500 indeksas. Prancūzijos CAC 40 kainuoja pigiau nei S&P 500 ir per šiuos metus yra nukritęs apie 5 proc. Tikimasi, kad Europos centrinis bankas (ECB) pradės kelti bazines palūkanų normas anksčiau nei FED, vadinasi, atsigavimo perspektyvos čia atrodo šviesesnės. Galbūt todėl Europos akcijos atrodo šiek tiek geriau. Rugsėjis akcijų rinkose istoriškai yra silpniausias mėnuo, ypač kai investuotojai fiksuoja pelną po įprastinių vasaros viražų. Tačiau šiais metais situacija atrodo atvirkščia: vasara buvo silpna, o rugsėjis prasidėjo ypač stipriai.
AUKSAS. Rudens pradžioje ir auksas pasiekė aukščiausią visų laikų nominalią kainą, gerokai didesnę nei paskutinis jo uždarymo kainos pikas 1256,60 JAV dolerio. Rugsėjo 16 d. prekybos šia žaliava sesija užsidarė ties 1275,20 JAV dolerio. Per dešimt metų auksas pabrango apie 360 proc. Nusipirkus aukso 2000 m. rugsėjį, metinis tokios investicijos pajamingumas būtų 16,7 proc. Tai išties geras rezultatas, ypač atsižvelgiant į du per tą laikotarpį įvykusius rinkos nuosmukius – nuo minėto atskaitos taško S&P 500 indeksas vis dar yra nukritęs daugiau nei 20 proc. Investicija į auksą per pastaruosius 10 metų vidutiniškai duodavo daugiau pelno nei ilgalaikiai indėliai ar vyriausybės obligacijos. Matydami, kad auksas brango tiek gerais, tiek sunkiais laikais, investuotojai susikūrė amžinai brangstančios finansinės priemonės mitą. 10 metų aukso kainos grafikas rodo tolygų brangimą, nors šios žaliavos nauda pramonėje labai ribota, o didžiausią reikšmę ji yra įgijusi istoriškai kaip pinigų vertės garantas. Deja, dolerių Centriniame banke seniai nebegalima iškeisti į atitinkamą kiekį aukso, tačiau jis yra giliai kultūroje įsišaknijęs galios, turto, saugumo simbolis, todėl kaina toliau auga.
Kyla klausimas, kaip įvertinti, kiek dolerių perkant Trojos unciją aukso yra mokama už realią jo kaip žaliavos vertę ir kiek mokama už simboliką ar, vertinant pragmatiškai, – orą. Vis dėlto, perskaičiavus JAV dolerio vertę pagal istorinę jo infliaciją, išeina, kad auksas, skaičiuojant 2009 m. doleriais, 1980 m. kainavo gerokai per 2 000 dolerių. Formuojantis burbului darosi panašu, kad investuotojai nenusiramins, kol auksas nepasieks panašios vertės. Auksas išlieka pagrindinė gynybinė pozicija, kurią investuotojai įtraukia į savo portfelius. Šios gynybos juos priverstų atsisakyti tik ankstesnis nei tikimasi ECB palūkanų normų pakėlimas.
BALTIJOS ŠALYS. Rugsėjo pradžioje Baltijos akcijų rinka neatsiliko nuo viso pasaulio, tačiau svarbiau yra tai, kad visus metus Baltijos šalių akcijų indeksai fiksuoja didžiausią prieaugį. Per 2010 m. „OMX Baltic Benchmark GI“ pakilo daugiau nei 50 proc. Suveikė kiek paradoksaliai skambantis akcijų rinkų dėsnis: žemai puolęs aukštai kilsi. Visi pagrindiniai Baltijos šalių indeksai per globalią finansų krizę neteko daugiau nei 70 proc. vertės. Nuo rinkos dugno 2009 m. kovą šiuo metu jie yra nukeliavę apie pusę kelio atgal iki 2007 m. pasiektos bulių rinkos viršūnės. Lietuvos BVP antrąjį 2010 m. ketvirtį augo pirmą kartą po šešių iš eilės neigiamų ketvirčių, o Vilniaus biržoje kotiruojamų bendrovių pusmečio rezultatai bendrai buvo geresni, palyginti su 2009 m. antruoju ketvirčiu. Taigi, po vangios prekybos vasarą Lietuvos investuotojai rudenį į rinką grįžo su neabejotinai geresne nuotaika, tačiau dėl to dalis akcijų greitai tapo pervertintos. Vis dėlto pirkdamas akcijas visada moki už dalį bendrovės vertės (kartais gana brangiai), o pirkdamas išvestines su auksu susietas finansines priemones moki už dalį metalo vertės ir dalį simbolikos. Sulig atsiskaitymu eurais įvedimu, kuris planuojamas įgyvendinti dar šiais metais, Baltijos akcijų rinka turėtų tapti lengviau pasiekiama ir patrauklesnė užsienio investuotojams. Didelis naujų pinigų srautas galėtų lengvai ištempti ją virš buvusių visų laikų pikų.
