Paklausiais tapę statybininkai laužo verslo etikos taisykles – suvilioti didesnių uždarbių be sąžinės graužaties meta pradėtus darbus ir lekia pas naują užsakovą. Tokių tendencijų ypač nemažai juodojoje rinkoje. Joje statybininko garbės žodis atstoja rašytinę sutartį. Nudegę užsakovai ne tik lieka „ant ledo“, bet ir patiria materialinių nuostolių, nes nesustojamai auga statybinių medžiagų kainos ir darbų įkainiai.
Garbės žodis – ne garantija
Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas verčia paslaugas perkančiuosius konkuruoti dėl statybininkų.
Eilės prie kvalifikuotų meistrų Panevėžyje šiuo metu jau nusidriekė keliems mėnesiams į priekį. Kai kurių amatininkų darbo grafikas jau sudarytas iki kitų metų vasario, kovo mėnesio. Tokia paklausa statybininkų paslaugas per pastaruosius metus pabrangino 15-20 procentų.
Darbo užmokesčio augimo tendencija sudarė visas sąlygas atsirasti ir statybininkų perpirkimo tendencijai. Kokio masto toks reiškinys, negali pasakyti nė viena valstybinė institucija, nes dažniausiai bėga civiliniais, o ne darbo santykiais su darbdaviu susaistyti amatininkai.
„Tai jau ne išimtis, o veikiau dėsningumas, kai atėjęs į objektą darbdavys neranda samdytų statybininkų.
Nutyla net tokių pradingėlių telefonai, – „Verslo vartams“ sakė su tokia problema susidūręs panevėžietis verslininkas. – Didžiausia klaida pasikliauti tik verslo liudijimą turinčio amatininko garbės žodžiu arba apskritai samdyti vengiantįjį sutarties.“
Gyvenamąjį namą per šią vasarą tikėjęsis pasistatyti verslininkas tikina, kad pradingus statybininkams bus patyręs ne tik moralinę, bet ir materialinę žalą. Vėl stojęs į statybininkų paslaugų pageidaujančiųjų eilę jis jau prarado du mėnesius, nes kiti statybininkai pažadėjo imtis darbo tik spalio pradžioje.
„Per tą laiką vėl pabrangs statybinės medžiagos, o gal net ir išaugs statybos darbų įkainiai“, – mano nukentėjusysis.
Išvengti nuostolių verslininkui nepavyks, nes su statybininkais nebuvo sudaryta darbų rangos sutartis. Taip yra dėl to, kad tik dalis verslo liudijimus turinčių amatininkų sutinka pasirašyti rašytinius įsipareigojimus.
Už atlygį kovoja šantažu
„Verslo vartus“ pasiekė informacija, kad kai kurie statybininkai, jau būdami pasamdyti, vos tik sulaukia kito potencialaus darbdavio pasiūlymo, kartais net imasi šantažo. Suderėję su nauju darbdaviu dėl darbo įkainių, statybininkai dar kurį laiką neskuba palikti ankstesniojo – siūlydami jam pagalvoti, kas geriau – likti be statybininkų ar mokėti daugiau už bandantįjį juos nuvilioti.
„Man buvo iškelta sąlyga – arba aš moku 25 procentais didesnį darbo užmokestį, arba jie išeina pas kitą darbdavį. Ir tai – įpusėjus statyboms, – sako „ant ledo“ paliktas Romas V. – Nauji statybininkai už nepabaigtus „galiukus“ paprašė didesnių darbo įkainių.“
Su panašiu šantažu ir kadrų perbėgimu pas kitą darbdavį kartais susiduria ir didžiosios statybinės bendrovės. Vienos galingiausių Aukštaitijos regiono statybos bendrovių „Iglus“ savininkas Arvydas Rudys teigia, kad statybininkus nuvilioja ir Vakarai, ir įsipareigojimų užsakovams nespėjantys vykdyti konkurentai.
„Kai kurios organizacijos, bijodamos pavėluoti priduoti užsakovui objektą, verčiau ryžtasi už beprotiškus pinigus įsigyti papildomos darbo jėgos, nei mokėti baudas už sutarties sąlygų nesilaikymą, – tikina A.Rudys. – Sulaukę viliojamo (nors ir terminuoto) pasiūlymo, statybininkai kartais net bando pasinaudoti situacija šantažui – mokėkite daugiau, nes žadu išeiti.
Tai nėra didelio masto problema stambiems rinkos žaidėjams: mes per didelė statybos organizacija, kad leistumėmės į nelogiškas derybas.“
Teisininkai sėkmės nežada
Didžiosios statybų bendrovės palyginti lengvai išgyvena kadrų kaitą (ir ypač dėl to, kad maždaug trečdalis bėglių visada grįžta), o statybininkus samdantys fiziniai asmenys kartais net ieško užtarimo valstybinėse institucijose.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Panevėžio skyrius sulaukia ne vieno tokio skundo, tačiau darbdaviams negali padėti.
„Mes galime įsikišti tik tokiu atveju, jeigu už atlygį dirba verslo liudijimo neturintis samdinys, tačiau tada nukenčia darbdavys. O tokie atvejai, kai amatininkas dirba su verslo liudijimu, yra vertinami ne kaip darbo santykiai, o kaip civiliniai santykiai, – „Verslo vartams“ aiškino VDI Panevėžio skyriaus vyriausiasis specialistas Daugailis Petras Povilonis. – Besiskundžiantiesiems darbų rangos sutarties netesybomis galime patarti kreiptis pagalbos į teisininkus.“
Jeigu tokios sutarties nėra, anot pašnekovo, vargu ar galima tikėtis sėkmės problemą sprendžiant pasitelkus į pagalbą teisininkus.
Tokios pat nuomonės yra ir vienas geriausių civilinės teisės žinovų Panevėžyje – advokatas Algimantas Kolpertas.
„Jeigu tarp darbdavio ir samdinio buvo tik žodinė sutartis, apgautajam vargu ar galima būtų tikėtis sėkmės teisme ir žalos atlyginimo, – sako advokatas. – Jeigu darbo rangos sutartis vis dėlto buvo sudaryta, darbdavys galėtų įrodyti, kiek prarado pinigų dėl ankstesnių samdinių neprofesionalaus poelgio. Tam reikėtų užbaigti statybas su kitais rangovais ir pateikti teismui abi rangos sutartis – taip įrodyti, kiek pinigų buvo prarasta dėl sustojusių statybų ir per tą laiką padidėjusių darbų ir medžiagų įkainių.“
Kainos kopia į viršų
Nuo šių metų pradžios statybininkų paslaugos Aukštaitijos regione vidutiniškai pabrango ketvirtadaliu. Kur kas labiau brango statybinės medžiagos. Labiausiai padidėjo apšildymo medžiagų kaina – du kartus, cemento ir jo mišinių – 1,5 karto, tiek pat brango ir gipskartonis, ir jo profiliai.
Kai kurių statybininkų skaičiavimu, per pusmetį statyba pabrango maždaug pusantro karto.
Brangstant medžiagoms Panevėžyje naujos statybos buto kvadratinio metro kaina perkopė 4200 litų. Statybos bendrovės skelbia, kad šį rudenį pradedamų statyti daugiabučių gyvenamojo ploto kvadratinis metras kainuos jau 4500 litų.
Ekspertai dėl statybinių medžiagų kainų tendencijų nesutaria. Yra manančių, kad kitais metais statybinės medžiagos brangs 40 procentų. Tačiau yra teigiančiųjų kitaip – kad aprimus statybų bumui Latvijoje ir Estijoje, mūsų šalies rinkoje atsiras paklausos ir pasiūlos pusiausvyra, tad kainos stabilizuosis.
Vis dėlto labiau tikėtina, kad milijardais litų skaičiuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama šalies verslui statybų rinkai neleis atsipūsti mažiausiai iki 2013 metų, taigi palaikys įtampą statybinių medžiagų rinkoje.
G.Lukoševičiaus nuotr. Aukštaitijos rinkoje
pastebima tendencija: daugėja statybininkų „slidininkų“. Vieną rytą atėjęs į
statybvietę darbdavys gali nerasti samdinių, nes šie jau dirbs kitur ir už
dosnesnį atlygį.
