Rinkliavos darželiuose – neišsprendžiama bėda

Nors deklaruojama, kad mokslas Lietuvoje nemokamas, realybė kiek kitokia. Ir darželinukų, ir mokinių tėvai kasmet susiduria su savotišku reketu – kas prašo atnešti higienos priemonių ar papildomai kas mėnesį skirti po porą eurų, o kas nepasikuklina kaulyti prisidėti prie remonto ar nupirkti baldų.

Daugelis savo atžalas į darželius leidžiančių tėvų neslepia, kad, be oficialių mokesčių, kas mėnesį tenka pakloti po kelis eurus papildomai, nupirkti higienos priemonių ar žaislų.

Švietimo ir mokslo ministerija, sulaukusi nemažai skundų, buvo priversta kreiptis į savivaldybes, kad būtų užkirstas kelias bet kokioms nesavanoriškoms rinkliavoms. Tačiau realybė tokia, kad daugelis švietimo įstaigų turi skaičiuoti kiekvieną centą, todėl tėvai priversti prisidėti prie savo atžalų kokybiškesnio ugdymo arba tiesiog pritarti pasiturinčiųjų užgaidoms.

Praėjusiais metais Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama išsiaiškinti, kokia situacija dėl rinkliavų mokyklose, surengė anoniminę tų įstaigų vadovų ir mokinių tėvų apklausą. Iš 7000 tėvų net 63 proc. teigė, kad mokykloje iš jų buvo renkami pinigai. Labai panaši situacija ir ikimokyklinėse įstaigose – pinigų reikia ne tik ekskursijoms, dovanoms, bet ir patalpoms ar klasėms remontuoti, baldams įsigyti.

„Švietimo ir mokslo ministerija pasisako prieš bet kokias nesavanoriškas rinkliavas mokyklose, kurios skatina tėvų supriešinimą, didina socialinę atskirtį“, – teigia švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Tačiau suaugusieji mokyklą ar darželį, kurį lanko jų atžalos, gali paremti savanoriškai: skirti du procentus pajamų mokesčio arba padėti pinigais pagal Labdaros ir paramos įstatymo reikalavimus.

Vieną sako, kitą daro

Visi „Sekundės“ kalbinti pašnekovai tvirtina: nors kasmet švietimo įstaigai, kurią lanko vaikai, perveda du procentus savo pajamų mokesčio, papildomų rinkliavų nepavyksta išvengti.

Kaip pasakojo dvejų ir ketverių metų vaikus auginanti Laura, jų lopšelyje-darželyje susiklostė tokia situacija, kad kiekvieną mėnesį į grupės fondą tėvai suneša po du eurus, už juos auklėtojos perka žaislų, edukacinių ir kitų priemonių. Žinoma, tai nėra labai dideli pinigai, tačiau skaičiuojant, kad už maistą ir ugdymą darželyje per mėnesį už abu vaikus tenka pakloti daugiau kaip šimtą eurų, šeimos biudžetui tai gana reikšminga suma.

„Praėjusiais metais per bendrą susirinkimą darželio direktorė aiškiai pasakė, kad jokių papildomų rinkliavų įstaigoje negali būti, tačiau po vasaros atostogų grįžus abiejų vaikų grupėse buvo nutarta papildomai per mėnesį rinkti po du eurus. Suprantama, jeigu už juos būtų įsigyjama kanceliarinių priemonių, bet šias tėvai turi patys nupirkti. Net lopšelyje prašo, kad dvimečiams atneštume visų dailei reikalingų dalykų, net guašo“, – stebisi mama.

Ji supranta, kad viskas daroma tik dėl mažųjų gerovės, ir auklėtojos tikrai neprivalo pirkti ugdymo priemonių, tačiau nėra atsižvelgiama, kad dalis tėvų priversti skaičiuoti kiekvieną centą, ypač jeigu vaikų ne vienas.

„Rinkti pinigus buvo daugiau kai kurių tėvelių iniciatyva. Auklėtojos per susirinkimą tik prasitarė, kad vaikams nepakanka turimų ugdymo priemonių, ir kelios mamos ėmėsi organizuoti rinkliavą. Kitiems liko tik pritarti, juk nė vienas nenori, kad jo atžala dėl to būtų kaip nors išskirta. Aš už savo mažylį pinigų nedaviau beveik pusmetį, nes tik pradėjęs lankyti darželį jis apsirgdavo“, – pasakojo Laura.

Mokami būreliai – visiems

Į vakarinėje miesto dalyje esantį darželį savo atžalą leidžianti Milda teigė, kad toje įstaigoje rinkliavų kas mėnesį nėra, tačiau rugsėjo pradžioje tėvai turėjo atnešti tualetinio popieriaus, muilo, popierinių servetėlių ir po 15 eurų. Už tuos pinigus auklėtojos vaikams nupirko kanceliarinių priemonių. Į darželį keliauja ir dukrai jau pabodę žaislai, jie ir lieka grupėje.

„Esu iš tų mamų, kurios, jeigu reikia, tai ir moka, per daug nesigilinu, kur tie pinigai panaudojami. Net jeigu tai su vaikų ugdymu ir nelabai susiję. Pavyzdžiui, pernai tėvai pirko kažkokią lentyną grupei. Kiek pamenu, tąkart kiekvienam atsiėjo po 30 litų. Bet juk viskas daroma dėl vaikų“, – kalbėjo moteris.

Tačiau šiemet į priešmokyklinę grupę savo dukrą išleidusiai Mildai kiek keistai atrodo, kad visi papildomi užsiėmimai yra mokami. Iš šalia esančios mokyklos pas būsimus pirmokus ateinanti pedagogė juos moko rankdarbių, dekupažo. Dukrai šie užsiėmimai labai patinka, tačiau stebina, kad šį būrelį privalo lankyti visi vaikai.

„Papildomi būreliai vaikui darželyje – sveikintinas dalykas, tačiau kodėl juos, mokamus, lankyti verčiami visi. Jeigu į būrelį nenori eiti bent keli vaikai ar tėvai tiesiog neišgali už jį sumokėti, iš likusios grupės renkama daugiau pinigų. Kodėl tiesiog negalima tų papildomų veiklų organizuoti atskiroje patalpoje ir tik to norintiesiems“, – stebėjosi panevėžietė.

Ugdymui nelieka

Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Zita Satkauskienė teigė, kad šiemet į juos kreipėsi tėvelis ir piktinosi, jog auklėtojos reikalauja pirkti ikimokyklinuko pratybas. Ankstesniais metais būta skundų dėl remonto ar baldų pirkimo iš tėvų lėšų.

Jos teigimu, tėvai už kiekvieną lankytą ir nelankytą įstaigos darbo dieną moka po 0,43 euro ugdymo reikmių mokestį. Vien pernai buvo surinkta per pusantro milijono litų šio mokesčio. Tad daugeliui atrodo, kad šių pinigų turėtų pakakti visoms ugdymo reikmėms, tačiau iš tiesų iš šių lėšų įstaigos turi išsilaikyti visus metus: sumokėti komunalinius mokesčius, atsiskaityti už ryšio ir buhalterines paslaugas, įsigyti reikalingų valymo ir higienos priemonių, nupirkti žaislų, įrenginių ir kt.

„Mūsų duomenimis, darželiai ugdymo reikmėms įsigyti galėjo panaudoti tik 5 procentus surinktų pinigų. Tačiau buvo ir tokių, kurie nepanaudojo nė vieno euro. Tik didieji darželiai, kuriuos lanko daug vaikų, sau gali leisti šiek tiek daugiau. Paprastai įstaigos šiuos pinigus taupo juodai dienai, kad trūkus vamzdžiui ar sugedus elektros instaliacijai būtų galima greitai reaguoti. Ir tik metų pabaigoje, jeigu tokių situacijų pavyksta išvengti, iš sutaupytų lėšų perkama baldų, planuojamas remontas ar jos skiriamos kitoms reikmėms“, – „Sekundei“ teigė Z. Satkauskienė.

Nežino, kur nukeliauja pinigai

Nors darželiai ir mokyklos gauna nepakankamai pinigų, jokių priverstinių rinkliavų negali būti. Kiekvienos šeimos situacija skirtinga, todėl tokios rinkliavos dar labiau didina socialinę atskirtį tarp vaikų. Visai kas kita – skiriami pajamų mokesčio du procentai ar labdara, tuo gana sėkmingai pasinaudoja švietimo įstaigos.

„Viena didžiausių problemų, kad įstaigos ne visada teikia ataskaitas, kur panaudojo lėšas, surinktas iš tų dviejų procentų ar gautas kaip ugdymo reikmių mokestį. Tad tėvų nepasitenkinimas dėl to ir kyla, kad nėra viešumo“, – mano Z. Satkauskienė.

Tiesa, ne visas rinkliavas darželiuose galima vadinti neteisėtomis. Pasak specialistės, Švietimo įstatyme įtvirtinta, kad individualiomis mokymo priemonėmis vaikus turi aprūpinti tėvai. Tad jie neturėtų tikėtis, kad ugdymo įstaiga vaikui duos ir kanceliarines priemones, ir nupirks pratybų ar užduočių sąsiuvinius.

Tėvai taip pat gali prisidėti atnaujinant grupes, kitas patalpas ar perkant naujus baldus, tačiau čia negali būti jokios prievartos.

„Darželiai ir mokyklos po truputį keičiasi ir gražėja, atnaujina savo baldus, įrangą, tačiau dar daug ko trūksta. Jeigu suaugusieji parodo iniciatyvą prisidėti prie to, kad jų atžalos būtų ugdomos gražesnėje aplinkoje, jie drąsiai gali tai ir padaryti. Bet turi būti bendras susitarimas, jokia prievarta nepateisinama“, – sakė Z. Satkauskienė.

Rinkliavos tėvų iniciatyva

„Sekundės“ kalbintų darželių vadovai teigė: nors įstaigų finansinė situacija gana sudėtinga, stengiamasi išsiversti be rinkliavų.

Kaip tvirtina „Vyturėlio“ direktorė Edita Tinkūnienė, ji pati yra prieš bet kokias rinkliavas, tą ne kartą yra pabrėžusi ir per susirinkimus, tačiau iniciatyvą rinkti pinigus paprastai parodo tėvai.

„Pinigų darželis negauna tiek, kiek reikėtų kokybiškam ugdymui, bet jų užtenka higienos priemonėms įsigyti. Tėveliai tam tikras rinkliavas inicijuoja patys, kad vaikai gautų kuo kokybiškesnį ugdymą. Bet labai svarbu, kad būtų bendras sutarimas, nes vienam galbūt ir du eurai per mėnesį jau yra daug“, – teigė E. Tinkūnienė.

Lopšelio-darželio „Varpelis“ direktorė Danutė Strazdienė juokavo, kad jų įstaiga yra viena mažiausių, todėl ir poreikiai mažesni. Paprastai visomis mokymo priemonėmis vaikus aprūpina tėvai, o visu kitu pasirūpina darželis.

„Tėvai nuperka tik mokymo priemones. Paprastai šie klausimai sprendžiami kartu su auklėtojomis, nes vienos labiau akcentuoja vaikų meninius, kitos – muzikinius ar sportinius gebėjimus. O baldai ar inventorius – jau mūsų rūpestis. Kadangi lėšų nedaug turime, viską atnaujiname pamažu“, – kalbėjo D. Strazdienė.

Lina DRANSEIKAITĖ