Šilumos tiekėjų asociacija mato dar vieną būdą, kaip pažaboti šildymo kainas. Vyriausybei nesutikus šalies termofikacinėms elektrinėms padidinti elektros supirkimo kvotų, asociacija Seimo narių ir savivaldybių prašo pritarti siūlymui spalio 14-ąją kartu su Seimo rinkimais įvyksiantį referendumą dėl Atominės elektrinės papildyti klausimu: ar šilumos ūkyje brangių importuojamų dujų vartojimas turėtų būti keičiamas lietuvišku biokuru.
„Jei valstybė numatytų perėjimą prie biokuro ir katilinėms modernizuoti panaudotų Europos Sąjungos finansinę paramą, gyventojai šilumos atpigimą pajustų greitai“, – įsitikinęs asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Anot jo, skaičiavimai rodo, kad netgi nesulaukus ES paramos investicijos į katilinių modernizavimą atsipirktų per ketverius metus.
V.Stasiūno teigimu, šilumos tiekėjams persiorientuoti į biokurą kainuotų apie 2 mlrd. Lt, o per 2011-uosius šilumos tiekimo įmonės už gamtines dujas sumokėjo apie 1,2 mlrd. Lt. Pasak V.Stasiūno, biokurui užtektų maždaug 500 mln. Lt.
Prabanga net senbuvėms
V.Stasiūno teigimu, šiuo metu Lietuva sunaudoja tik pusę vietinėje rinkoje pagaminamo biokuro, o šilumos tiekimo įmonės sukūrena vos šeštadalį.
„Visai energetikai pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių neįmanoma, bet šilumą gaminti kūrenant biokurą – visai realu“, – neabejoja V.Stasiūnas.
Lietuvos šilumos tiekėjai iš biokuro pagamina tik 25 proc. šilumos, kita dalis gaunama kūrenant brangias importuojamas dujas.
„Panevėžio energija“ šį šildymo sezoną planuoja apie 50 proc. šilumos pagaminti deginant biokurą ir perkant šilumą iš nepriklausomų gamintojų.
Pasak V.Stasiūno, Švedija net 82 proc. šilumos pagamina iš biokuro, Danija iki 2029-ųjų numačiusi šilumai gaminti visiškai atsisakyti iškastinio kuro.
Asociacijos vadovo nuomone, referendumą dėl AE papildyti dar vienu gyventojams aktualiu klausimu būtų įmanoma, jei tam pritartų šalies savivaldybės ir Seimas.
Vyriausybei grasina teismais
Panevėžio politikų asociacijos siūlymas dar nepasiekė, tačiau rugsėjo pabaigoje vyksiančiame miesto Tarybos posėdyje šilumos kainų klausimas vis tiek bus aptariamas. Meras Vitalijus Satkevičius teigia prašysiantis Tarybos narių pritarti kreipimuisi į Seimo pirmininkę, premjerą bei Energetikos ministeriją dėl elektros kvotų padidinimo Panevėžio termofikacinei elektrinei.
Iš „Panevėžio energijos“ Vyriausybė planuoja kitąmet nupirkti tik 71 tūkst. megavatvalandžių (MWh), tai yra net 24 tūkst. MWh mažiau nei 2012-aisiais, arba tik trečdalį to, ką Panevėžio termofikacinė būtų pajėgi pagaminti per metus.
V.Satkevičiaus nuomone, jei šalies valdžia laikysis politikos kasmet mažinti kvotas termofikacinėms jėgainėms, o nuo 2015-ųjų iš jų nebesupirkti elektros didesne nei rinkos kaina, Panevėžio laukia katastrofa.
„Jei nebus padidintos elektros supirkimo kvotos, „Panevėžio energijai“ gresia bankrotas arba neišvengiamai teks gerokai pakelti šildymo kainą. Tai būtų tragedija miestui. Prieš ketverius metus už 130 mln. litų pastatyta, įvairių valdžios žmonių iškilmingai atidaryta Panevėžio termofikacinė elektrinė pagal dabar esamą valstybės politiką taps nuostolinga, nesugebės vykdyti milijoninių įsipareigojimų bankams“, – pripažįsta V.Satkevičius.
Anot jo, jei valstybė nesupirks Panevėžio termofikacinės gaminamos elektros, paskolą teks dengti iš šilumos vartotojų kišenės.
V.Satkevičius skaičiuoja prezidentei, Vyriausybei, Energetikos ministerijai ir Seimo nariams įteikęs net 8 prašymus padidinti elektros supirkimo kvotą Panevėžiui.
„Nors kreipiausi į visas institucijas, tačiau pasekmės – dar pragaištingesnės“, – valdžios politikos teigia nesuprantantis V.Satkevičius.
Pasak mero, jei šalies valdžia neatsižvelgs į Panevėžio tarybos kreipimąsi, įmanomi netgi teisminiai ginčai su Vyriausybe.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
