Iki Seimo rinkimų likus kiek mažiau nei metams, partijos jau pradeda rikiuoti savo kandidatų kariaunas. Panevėžio vienmandačių apygardų sąrašuose šįkart rinkėjai išvys ne tik vietines, bet ir šalies masto politikos žvaigždes. Savivaldos ir tiesioginiuose mero rinkimuose pasimokiusios, kad pergalei neužtenka vien fotošopu nudailintų veidų, partijos į Aukštaitijos sostinę siunčia kandidatus iš Vilniaus.
2016-ųjų Seimo rinkimai Panevėžyje žada intrigą – dėl Seimo nario mandato su vietiniais kausis ir nacionalinio masto politikos žvaigždės. U. Mikaliūno nuotr.
Kita laukianti intriga – kaip panevėžiečiai įvertins prieš trejetą metų pačių į politikos padanges iškeltą naują lyderį Povilą Urbšį. Politologų teigimu, istorija rodo, kad nepriklausomiems kandidatams įsitvirtinti ir laimėti keletą rinkimų iš eilės sunku. Kita vertus, partinę sistemą kritikavusiam P. Urbšiui rikimuose paramą jau žada viena iš parlamentinių partijų.
Desantas iš sostinės
Karščiausia naujiena iš Seimo rinkimams besirengiančių partijų fronto – Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų vadovybės tiesmukas akibr
okštas bendražygiams Panevėžyje.
Tarp kandidatų, TS-LKD garbę ginsiančių Aukštaitijos sostinės vienmandatėse apygardose, nėra nė vieno, priklausančio Panevėžio skyriui.
Karščiausią kovą antrajame rinkimų ture politologai prognozuoja tarp Vakarinėje apygardoje dėl Seimo nario mandato susirungsiančių konservatoriaus A. Anušausko ir nepartinio, bet „valstiečių“ remiamo P. Urbšio.
Po 2012-aisiais karčiai pralaimėtų rinkimų, kai po ilgos pertraukos pirmą kartą į Seimą panevėžiečiai neišrinko nė vieno konservatoriaus, ir dar gėdingesnių šiųmečių savivaldos ir tiesioginių mero rinkimų, pašlijusiam partijos įvaizdžiui gelbėti į Panevėžį TS-LKD pasiuntė desantą iš Vilniaus.
Vakarinėje apygardoje dėl Seimo nario mandato dar vienai kadencijai kausis parlamentaras Arvydas Anušauskas, Nevėžio apygardoje TS-LKD garbę gins Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė. Aukštaitijos – Seimo narė Rasa Juknevičienė.
Pastarajai ir A. Anušauskui vietiniai konservatoriai lengvai užleido pozicijas. Tačiau dėl kandidatavimo Nevėžio apygardoje varžytis su R. Morkūnaite-Mikulėniene skyriaus nariai iškėlė net tris panevėžiečius: partijos mandato atsisakiusią ir tiesioginiuose mero rinkimuose rajone savarankiškai dalyvavusią Violetą Grigienę, dėl pasisakymų apie žydus į teisėsaugos rankas pakliuvusį Raimondą Pankevičių bei patį skyriaus pirmininką, nesėkmingai siekusį Panevėžio mero kėdės Maurikijų Grėbliūną.
Kad TS-LKD Panevėžio skyriaus nariai net slapta balsuodami nebepatikėjo partijos garbę ginti vietiniams, M. Grėbliūno nestebina. Jo nuomone, žmonės pakluso partijos vadovybės nurodymams.
„Kadangi Vilniaus buvo iš anksto nuspręsta, kaip padarys, taip ir buvo padaryta. Atvažiavo Sergejus Jovaiša, perskaitė rekomendaciją. Lietuvių kalbos žodyne žodis „rekomendacija“ aiškinamas kaip patarimas. Taigi perskaitė patarimą, kaip reikia balsuoti skyriaus nariams, jie taip ir nubalsavo“, – situaciją aiškina be apygardos likęs M. Grėbliūnas.
Partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pasirašytoje rekomendacijoje atvirai pripažįstama, kad ilgą laiką konservatorių bastilija laikytame Panevėžyje per pastaruosius keletą metų partiją ištiko krizė – mieste prarastos turėtos pozicijos ir įtaka.
Dėl įvaizdžio nebesijaudins
Prieš porą metų skyriaus pirmininku išrinktas, bet partijos įvaizdžio nesugebėjęs pagerinti M.. Grėbliūnas dabar atsikvepia – naštą dėl TS-LKD garbės vietinis lyderis permeta vilniečiams.
„Atsakomybę dėl rinkimų rezultatų dabar turės prisiimti vadovai, man dėl to kaip ir neblogai. Tegul pabando. Tuo labiau kad partijos pirmininkas patirties organizuojant rinkimus praktiškai neturi. Jis vadovaujasi kolegų ilgesne patirtimi ir taip bando priimti sprendimus, kurie partiją atgaivintų“, – rinkimų finišo laukia M. Grėbliūnas.
Vakarinėje apygardoje Seimo nario mandato sieksiantis A. Anušauskas skaičiuoja jau trečią kartą rinkimų kovai partijos deleguojamas į regionus. Vilnietis nemano, kad rinkimuose jam koją kištų per menki ryšiai su Panevėžiu.
„Seimo nariai nei asfaltuoja, nei kelių tiesia, bet kontroliuoja, kaip skiriami ir naudojami pinigai, ar nekyla prielaidų korupcijai. Panevėžio problemos nėra specifinės. Lygiai tos pačios iškyla, tik kitais skaičiais ir su kitais žmonėmis, Vilniuje. Jei žmonės vertins, kad valstybės sprendimai daromi Seime, mano galimybės laimėti pakankamos“, – nusiteikęs A. Anušauskas.
Senbuvius nustūmė į šalį
Socialdemokratai į Vakarinę apygardą grumtis dėl vietos Seime siunčia Panevėžio skyriaus pirmininką Donatą Degenį, Aukštaitijos vienmandatę atiduoda dar vienai kadencijai pasilikti Seime vilčių turinčiam Domui Petruliui.
Įdomesnės kovos tarp pačių socialdemokratų tikėtasi dėl Nevėžio apygardos. Naujam skyriaus veidui – iš Panevėžio kilusiam vilniečiui verslininkui Egidijui Gaidamavičiui iššūkį pabandžiusi mesti Janina Gaidžiūnaitė turėjo susiprasti, kad jos era partijoje jau baigėsi. Skyriaus nariai už E. Gaidamavičių atidavė 90 balsų, o tiesioginiuose mero rinkimuose kandidatavusią J. Gaidžiūnaitę palaikė tik 21-as kolega.
„Tai yra natūrali kartų kaita, vykstanti Lietuvos mastu. Partijose keičiasi lyderiai ir veidai“, – senbuvių padėtį įvertino D. Degenis.
Socialdemokratai kuklumu nepasižymi – D. Degenis nusiteikęs iš trijų kandidatų Seime matyti bent du.
Partijos įvaizdis nepadės
Darbo partija Panevėžyje stipriausias pozicijas telkia Nevėžio apygardoje. Joje 2012-aisiais laimėjęs Seimo nario mandatą, skyriaus pirmininkas Petras Narkevičius sėkmę bandys ir 2016-aisiais. Tiesa, tiesioginiuose mero rinkimuose panevėžiečiai šiam politikui sudavė stiprų antausį. Seimo narys, tikėjęsis užsidėti Panevėžio mero regalijas, liko ketvirtoje vietoje, surinkęs tik 7,9 proc. balsų.
„Aš ir pats negaliu sau atsakyti į klausimą, kodėl taip nutiko“, – teigia P. Narkevičius.
Į Vakarinę apygardą „darbiečiai“ deleguoja miesto Tarybos narį Alfonsą Petrauską, prieš trejetą metų čia jau bandžiusį laimę į Seimą. Atrodo, kad rinkimuose Darbo partijos vėliavą nešantys kandidatai supranta, kad su šia politine jėga išplaukti į plačiuosius politinius vandenis darosi sudėtinga. Prie balsadėžių rinkėjai prisimins ir „darbiečių“ korupcijos bylą, ir Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės įvaizdį.
„Partija, matyt, nėra paskutinis aspektas, dėl ko rinkėjai pasirenka vieną ar kitą politiką. Tačiau tikiu, kad Panevėžio žmonės vis dėlto vertins asmenybes“, – viliasi P. Narkevičius.
Liberalai žvalgosi į didmiesčius
Panevėžio liberalai rinkimų kovose kliaunasi ne asmenybių ryškumu, o partijos populiarumu. Visuomenės apklausos šiai politinei jėgai kol kas palankios – partijų reitinge Liberalų sąjūdis laikosi antroje pozicijoje. Tačiau bendros Lietuvos tendencijos Panevėžiui iki šiol absoliučiai nebūdingos. Nors Liberalų sąjūdžio elektoratas visoje Lietuvoje augo, už mero posto siekusią jo kandidatę Panevėžyje balsavo tik 3,91 proc. rinkėjų, o miesto Taryboje rinkėjai jiems teskyrė dvi vietas.
Verslininkui iš Vilniaus E. Gaidamavičiui iššūkį pabandžiusi mesti J. Gaidžiūnaitė turėjo susiprasti, kad jos era partijoje jau baigėsi. Panevėžio socialdemokratai E. Gaidamavičių atidavė 90 balsų, o tiesioginio mero rinkimuose kandidatavusią J. Gaidžiūnaitę palaikė tik 21-as kolega.
Po šiųmečių savivaldos rinkimų šalies politiniame žemėlapyje įsitvirtinusio tarp stipriausių partijų Liberalų sąjūdžio vadovai bandė daryti rimtas išvadas dėl Panevėžio skyriaus veiklos pakeisdami jo vadovą. Pirmininku išrinktas Rytas Paltanavičius Seimo rinkimuose Liberalų sąjūdžio garbę bandys ginti Vakarinėje apygardoje.
Į Nevėžio apygardą skyrius delegavo buvusį miesto Tarybos narį Tadą Labutį, tačiau partijos taryba jo dar nėra patvirtinusi kandidatu – pretendentui į Seimo narius šeimos atostogos sutrukdė atvykti į posėdį.
Partijos pirmininkas Eligijus Masiulis pripažįsta, kad Liberalų sąjūdis koncentruos jėgas į didžiuosius šalies miestus, kur turi nemažą rinkėjų potencialą. Seimo rinkimų planą Panevėžyje partija rengiasi kurpti sulaukusi šiuo metu atliekamo sociologinio tyrimo rezultatų.
Nepartinį rems „valstiečiai“
Po vadinamojo reputacijos skandalo gerokai nukraujavęs ir vos per 20 narių teturintis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio skyrius kandidatų į Seimą nėra iškėlęs.
„Sekundės“ žiniomis, „valstiečiai“ ginti jų garbę Nevėžio apygardoje siūlys į pensiją pasitraukusiam 5-osios gimnazijos direktoriui Antanui Donielai.
Partijos Panevėžio skyriaus pirmininkė Greta Kildišienė teigė šios informacijos negalinti komentuoti, nes tokio masto derybas vestų ne ji, o pats partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Kandidato, pajėgaus varžytis Vakarinėje apygardoje, „valstiečiai“ nemato. G. Kildišienė patvirtino, kad skyrius rinkimų kovoje rems judėjimo „Kartu“ įkūrėją ir lyderį Seimo narį Povilą Urbšį.
Pastarasis aiškina apie tokią „valstiečių“ iniciatyvą tėra girdėjęs kalbas. Tačiau iššūkį partinei sistemai metęs Seimo narys „valstiečių“ palaikymo nesikrato.
Nors daugelis P. Urbšį įvardija tarp stipriausiųjų kandidatų Vakarinėje apygardoje, pats politikas ginasi nesąs apsisprendęs dėl kandidatavimo.
„Jei matysiu, kad žmonės nusivylė miesto meru ir į Tarybą išrinktais judėjimo „Kartu“ atstovais, kam tada rinkėjus erzinti?“ – atsakomybę ant vietinių, su jo pavarde į politiką atėjusių ir partinės patirties neturėjusių žmonių permeta P. Urbšys.
Seimo rinkimams kortas bando dėlioti ir buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko vedama Lietuvos laisvės sąjunga. Kol kas kandidatų nėra iškėlę, bet neslepia turintys ambicijų prasibrauti į Seimą rinkėjams rodydamiesi su A. Zuoku.
Slėptis už partijos – saviapgaulė
Mažvydas Jastramskis, politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas
Visuomenės apklausos rodo, kad daugiausia Lietuvos gyventojų po Seimo rinkimų valdžioje norėtų matyti iš socialdemokratų ir liberalų sudarytą koaliciją. Didelė visuomenės dalis palaikytų tokį variantą, bet ar būtų lengva patiems politikams susitarti – kitas klausimas.
Liberalų sąjūdis tapo viena iš kelių svarbiausių partijų Lietuvoje. Jis neblogai užpildė nišą tarp valdančiųjų socialdemokratų ir nelabai mėgstamų konservatorių. Jie pritraukė nemažai rinkėjų, gavusių balso teisę per paskutinius 10–15 metų.
Tačiau žmonių, kandidatuojančių Panevėžyje, Pakruojyje, kituose regionuose, tikėjimas, kad juos iškels santykinis Liberalų sąjūdžio populiarumas, tėra saviapgaulė.
Lietuvos įprasta, kad esantieji valdžioje rinkimų nelaimi. Gyventojai Vyriausybę hiperbolizuotai laiko atsakinga už viską. Bet socialdemokratai, sudarę pokrizinę Vyriausybę, nesiėmė kokių ypatingų pokyčių ir taip sukūrė stabilumo įvaizdį. Tai jiems leido išsilaikyti geroje pozicijoje. Jei nebus dar didesnio skandalo, socialdemokratai gali ir laimėti rinkimus, bet nedidele persvara.
Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų sprendimas į Panevėžį siųsti desantą iš Vilniaus gana apgalvotas. Panevėžyje konservatoriai nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų buvo populiariausi, turėjo tvirtas pozicijas, kurios po Vito Matuzo skandalo ir tiesioginių mero rinkimų buvo prarastos. Visuomenės reakcija į šią partiją suprastėjusi. Akivaizdu, kad konservatoriams toliau važiuoti ant vietinio skyriaus nelabai išeina. Parodymas, kad Panevėžys rūpi, todėl čia keliami nacionaliniu lygmeniu žinomi politikai, rinkėjui gali siųsti pozityvesnį signalą.
Aukštus reitingus 2012-ųjų Seimo rinkimuose parodžiusios Darbo partijos galimybės 2016-aisiais labai rezervuotos. Valentinas Mazuronis stabilizavo partijos kritimą, ji pateks į Seimą, bet tikrai apie „darbiečius“ po rinkimų nekalbėsime kaip apie partiją, galinčią pretenduoti į pirmą ar antrą vietą. Darbo partijos privalumas – didelis narių skaičius, dėl to vis tiek surinks balsų ir turės parlamente frakciją.
P. Urbšys buvo gerai matomas praeituose Seimo rinkimuose. Jis turi savo, kaip kovotojo su korupcija, įvaizdį, turi ir populistinio elemento. Tačiau praktika rodo, kad nepriklausomiems kandidatams įsitvirtinti ir laimėti keletą rinkimų iš eilės yra sunku. Ne vienas nepartinis vėliau pereina į kokią partiją. „Valstiečių“ P. Urbšiui siūloma parama Seimo rinkimuose rodo, kad jis vis dėlto nėra visiškai nuo partinės sistemos nepriklausomas kandidatas. Iš tiesų galima prognozuoti, kad Vakarinėje apygardoje į antrą rinkimų turą išeis P. Urbšys ir A. Anušauskas.
A. Zuoko vedamai Lietuvos laisvės sąjungai rinkimuose bus nelengva. Nors jie save vadina liberalais, turės įrodyti, kuo geresni už Liberalų sąjūdį. Jiems bus sunku įtikinti rinkėją, kad Seime reikalinga dar viena save liberalais vadinanti partija su kitu lyderiu. Aš jiems didelių vilčių neduočiau.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
