V. Uspaskichui juodosios buhalterijos byloje gresia iki 4 metų kalėjimo.
Dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose jau nusprendė mažiausiai septyni politikai, kurių reputaciją „puošia“ mažesnės ar didesnės dėmės. Rinkimuose ruošiasi dalyvauti priesaiką sulaužęs ir iš prezidento pareigų pašalintas Rolandas Paksas – tačiau tam dar reikės priimti įstatymų pataisas. Vilniaus meras Artūras Zuokas teistas už bandymą papirkti, o Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą persekioja įtarimai dėl juodosios buhalterijos. Į Seimą tikisi patekti ir Dainius Kreivys, kuris būdamas ūkio ministru supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus ir atsistatydino.
Dalies visuomenės pasitikėjimą praradę politikai drąsiai kalba apie būsimą kovą į Seimą. Neva rinkėjų balsų jiems nepritrūks – praeities klaidos nieko nereiškia.
Persigalvos tik dėl premjero posto
V. Uspaskichas dukart bandė įtikinti Europos Parlamentą (EP) sugrąžinti jam prieš pusantrų metų iš jo atimtą teisinę neliečiamybę. Į europarlamentą išrinkti lietuviai stebėjosi Darbo partijos (DP) pirmininko atkaklumu – reikia įdėti nemažai pastangų, kad kartą atmestas klausimas dar kartą sugrįžtų į darbotvarkę.
EP nariai nesutiko grąžinti teisinį prieglobstį argumentuodami, kad juodosios buhalterijos byloje kaltinamas politikas galimai bando išvengti atsakomybės.
Tiek politologai, tiek visuomenės apklausos žada neblogus šansus „darbiečiams“ užimti valdančiųjų kėdes. Tam pasiruošęs ir DP vedlys. V.Uspaskichas patikino, jog Seimo rinkimuose dalyvaus, tačiau parlamentaro kėdės atsisakys – europarlamentą paliktų tik tada, jei partijai būtų suteikta galimybė formuoti Vyriausybę.
„Aš esu veiklus lyderis. Juk negali partijos pirmininkas sėdėti kaip paprastas Seimo narys. Būčiau geriausias ir efektyviausias premjeras – esu realiai sukūręs darbo vietų, ko nei vienas ministras pirmininkas nėra padaręs“, – pasitikėjimu spinduliavo V. Uspaskichas.
Europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kritiškai vertina tokius politiko žingsnius – pasak jos, rinkėjų patikėtos politinės kadencijos negali būti kada panorėjus nutraukiamos. „Gana keista, kuomet žmonių išrinktas į vieną poziciją, pagal aplinkybes metasi kitur, kur jam patogiau. Manau, dera užbaigti kadenciją, pagrįsti suteiktą pasitikėjimą“, – teigė europarlamentarė.
Juodosios buhalterijos byloje įtariamam politikui gali grėsti iki ketverių metų nelaisvės. Tačiau, kaip ir visad, jis šiuos kaltinimus laiko niekiniais – esą byla sufabrikuota, o ketinimai nuteisti – politizuoti. Senaties terminas bylai sueina 2014 metais.
Gruodžio mėnesį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatai skelbė, jog už „darbiečius“ balsuotų 11,6 proc. apklaustųjų.
Laukia Seimo sprendimo
Kovą prasidėsiančioje Seimo pavasario sesijoje parlamentarai svarstys, ar po apkaltos proceso pašalintas asmuo dar gali grįžti į politiką. Po pateikimo gruodžio pabaigoje parlamentarai pritarė galimybei leisti kandidatuoti asmeniui, jei po apkaltos praėjo ne mažiau nei 8 metai. Įstatymo projekto pataisomis tiesiamas kelias nušalintam prezidentui Rolandui Paksui grįžti į Lietuvos politikos erdvę.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis įstatymo projekto pataisas pateikė remdamasis Europos žmogaus teisių teismo sprendimu. Bylos „Paksas prieš Lietuvą“ nuosprendis įpareigojo Lietuvą sušvelninti sankcijas – nuspręsta, jog po apkaltos proceso pašalintas asmuo negali visam gyvenimui prarasti teisės dalyvauti rinkimuose ir tik rinkėjų balsais gali būti išreikštas pasitikėjimas politiku.
Jei Seimas pritartų abiems siūlomoms įstatymo projekto pataisoms, R.Paksas jau šiemet galėtų pretenduoti į parlamentaro kėdę. Buvęs šalies prezidentas jau atskleidė planus dalyvauti Seimo rinkimuose.
Tačiau Seimas kartais neprognozuojamas – jei ims ir persigalvos? V.Mazuronis taip pat neatmeta galimybės, jog oponentai gali sutrukdyti priimti jau palaimintas įstatymo pataisas: „Bet pasipriešinti Europos žmogaus teisių teismo išvadoms būtų labai nelogiškas sprendimas.“
Greičiausiai šįkart teisėjais bus rinkėjai. „Tvarka ir teisingumas“ net neabejoja pateksiantys į Seimą.Praėjusių metų gruodį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, jog už „tvarkiečius“ balsuotų 10,8 proc. rinkėjų.
Prezidento rinkimų įstatymas draudžia kandidatuoti šiurkščiai pažeidusiems Konstituciją asmenims, tačiau šio apribojimo išvengia kandidatuojantys Seimo nariai.
Ėjimas į Seimo rinkimus gali būti užuomina ir apie galimybę bandyti laimę dėl prezidento posto, spėja Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras. „Konstitucija leidžia Seimo nariams kandidatuoti į prezidentus, tad tokia teisine spraga būtų galima pasinaudoti. Tam reikėtų pildyti Konstituciją, tačiau niekas tokių iniciatyvų nerodo“, – kalbėjo S. Šedbaras.
Prezidento rinkimų įstatymas draudžia kandidatuoti šiurkščiai pažeidusiems Konstituciją asmenims, tačiau šio apribojimo išvengia kandidatuojantys Seimo nariai.
Mokamas bilietas į politiką
Rinkimuose žada dalyvauti aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Jį ne kartą kritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, sakiusi, kad ministerijoje matanti „absoliutų neveiklumą“ ir siūliusi ieškoti pamainos.
Tačiau G. Kazlauskas nesutiko atsisakyti posto nei po prezidentės kritikos, nei po jam mestų kaltinimų supainiojus interesus. Buvusį įmonės „Merko statyba“ generalinį direktorių apkaltino jo buvę konkurentai iš statybų bendrovės „Olinda“. Suomių kapitalo nekilnojamojo turto vystymo bendrovė kaltino ministrą darant spaudimą, kad būtų priimti buvusiai darbovietei naudingi sprendimai.
G. Kazlauskas buvo apskųstas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), tačiau ši atsisakė pradėti tyrimą, nes nerado, kokias įstatymo nuostatas ministras galėjo pažeisti. G. Kazlausko pavardė mirgėjo ir dėl pažeidimų Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nutrauktame daugiabučių renovacijos viešinimo konkurse, kurio vertė – 9 mln. litų.
Dėl neva konkursą neatitinkančių sąlygų buvo eliminuotos 5 įmonės. Kai kurios jų konkurso rengėjus Aplinkos ministeriją ir Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrą apskundė teismui. Tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas gruodžio pabaigoje. Teigiama, jog dėl medžiagos trūkumo byla negali būti keliama.
Ministro pavardė buvo priminta ir dar vienomis nemaloniomis aplinkybėmis: jo ministerija pasirašė sutartis su dviem įmonėmis, kurios 2011 metais parėmė Tautos prisikėlimo partiją (TPP), kuri yra delegavusi ministrą į Aplinkos ministeriją. Įmonės praėjusiais metais TPP parėmė 39 tūkst. litų.
Per ketverius metus „Liforė“ bei „Liforės technika“ pasirašė 29,4 mln. litų vertės viešųjų pirkimų sutarčių.
Pati „Merko statyba“, kurioje dirbo G. Kazlauskas, 2008 metais per Seimo rinkimų kampaniją TPP parėmė maksimalia leistina suma – 39 tūkst. litų.
Sostinės meras bus sąraše, bet į Seimą neis
Vilniaus meras Artūras Zuokas, anksčiau apie Seimo rinkimus kalbėjęs aptakiai, šiemet nepartinį judėjimą „Taip“ pavertė partiniu. Pats sostinės vadovas prisipažino gudrausiantis – būdamas pirmuoju sąraše ves partiją į rinkimus, tačiau parlamentaro kėdės atsisakys. Mero posto atsisakytų tik vienu atveju – jei būtų patikėta formuoti Vyriausybę.
Panašu, kad rinkėjai baigia pamiršti, jog A. Zuokas buvo įsipainiojęs į „Rubicon“ istoriją, už bandymą papirkti netgi buvo nuteistas. Tačiau svajones apie premjero postą gali sudeginti sąskaitos už šildymą. Nors daugiausia kritikos lekia „Vilniaus energijos“ adresu, atsakomybę raginama prisiimti ir sostinės valdžia. Pats kaltinimais apibertas premjeras Andrius Kubilius įsiutęs pagrasino net tiesioginiu miesto valdymu.
Jaučiasi nekaltas
Ūkio ministro kėdės pernai turėjęs atsisakyti Dainius Kreivys šiemet nemano atsisakyti didžiosios politikos padangių. Konservatorius prisipažino dalyvausiantis Seimo rinkimuose – iki šiol jaučiasi nekaltas dėl savo mamos verslo protegavimo.
2011 metų kovo mėnesį D. Kreivys paliko postą, kai Vyriausioji tarnybinės etikos (VTEK) komisija nutarė, jog ministras supainiojo viešus ir privačius interesus paskirdamas Europos Sąjungos paramą mokykloms, kurių rekonstrukcijos darbus turėjo atlikti su jo mama susijusios įmonės.
Už žmoną neatsakingas?
Antrą kadenciją Seime bebaigiantis konservatorius Vitas Matuzas iki šiol neturėjo didelių dėmių savo biografijoje, tačiau rausti privertė jo žmona Panevėžio verslininkė Danutė Matuzienė. Moteris į teisėsaugos akiratį pateko dėl įtarimų neskaidriai laimėjus viešąjį „Panevėžio energijos“ skelbtą konkursą, kurio pirkimų suma siekia apie 78 mln. litų.
Tačiau V. Matuzo kandidatūrą vėl bus keliama Panevėžyje. „Tokia panaši kaip mano istorija dar ne vienam gali nutikti. Visa plejada mūsų partijos narių yra puolama oponentų. Manau, jog ir žmonos istorija susijusi su mano dalyvavimu partijoje“, – tikino V.Matuzas.
Praėjusių metų gruodžio mėnesį V.Matuzas buvo išrinktas Panevėžio konservatorių skyriaus pirmininku ir šis faktas, jo teigimu, parodo, jog rinkėjų pasitikėjimo neturėtų pritrūkti.
Šmeižto nebijo
Praėjusių metų pavasarį Seime prisiekęs naujasis narys Evaldas Lementauskas į parlamentą atėjo žadėdamas, jog kaltinimų korupcija Seimo mandatu nebandys pridengti. Buvęs sostinės vicemeras įtariamas kyšininkavimu, tačiau vieta parlamente neleido užbaigti tyrimo. Tam pritrūko trijų balsų– teisinė neliečiamybė buvo palikta.
E. Lementauskas šiandien teigia, jog būsimuosiuose Seimo rinkimuose dalyvaus ramia sąžine – niekam nesijaučia nusikaltęs, o kaltinimai – sufabrikuoti konservatorių, konkrečiai – kyšio davimu jį apkaltinusio Vido Urbonavičiaus, sostinės tarybos nario. Esą šimtatūkstantinės sumos, kurias, liudininkų teigimu, siūlė už tam tikrus politinius manevrus, yra išgalvoti faktai.
E. Lementauskas į rinkimus eis savarankiškai. „Tvarkos ir teisingumo“ partija, kuriai jis priklausė, bandė atkalbėti jį dėl Seimo mandato, tad politikas nusprendė atsisakyti narystės.
