T. Janeliūnas.
Rinkimai į Rusijos Dūmą baigėsi maždaug taip, kaip ir laukta – akivaizdžią pergalę švenčia Kremliaus diriguojama „Vieningoji Rusija“. Tačiau rezultatai ir valdžios reakcija į pačius rinkimus rodo, kad valdantysis režimas neturi tokios absoliučios daugumos, kaip anksčiau. Vis daugėja ženklų, kad Rusijos visuomenė nusivilia valdžia.
Sekmadienį vykusius Rusijos Dūmos rinkimus laimėjo „Vieningoji Rusija“, gavusi 49,54 proc. balsų ir greičiausiai turėsianti 238 vietas iš 450. Vis dėlto didžiausias netikėtumas – gana didelis netektų balsų ir mandatų skaičius.
2007 m. rinkimai „Vieningajai Rusijai“ garantavo 315 mandatų, tad prarasta daugiau nei 70 mandatų. Nors niekas neabejojo „Vieningosios Rusijos“ pergale šių metų rinkimuose, Vakarų analitikai ir apžvalgininkai rezultatus dažniau vertina kaip Kremliaus lyderius „nuviliančius“ arba netgi „žeminančius“. Nepaisant dominavimo informaciniame lauke, opozicinių partijų blokavimo, „valdžios resursų“ naudojimo ar net tiesioginių rezultatų klastojimo, valdantieji tik iš dalies pateisino prieš rinkimus formuojamą nuomonę, kad rinkėjai su didžiuliu džiaugsmu dar kartą pratęs „Vieningosios Rusijos“ mandatus.
Dmitrijaus Medvedevo ir Vladimiro Putino veidai nespinduliavo dideliu džiaugsmu, kai jie sveikino „Vieningąją Rusiją“ su pergale. Buvo galima įžvelgti nuovargį ir tam tikrą nepasitenkinimą, kad nėra tokio solidaus pirmavimo, kokio laukta.
Rusijos valdžia, greičiausiai „dėl viso pikto“, norėjo sutrukdyti galimiems raginimams interneto erdvėje protestuoti prieš rinkimų klastojimą.
Apie tai, kad Kremlius su tam tikru nerimu laukia Dūmos rinkimų, liudijo rinkimų dieną vykdyta nepriklausomos interneto žiniasklaidos blokada. Tinklalapiai, kuriuose ketinta skelbti apie rinkimų pažeidimus, neveikė. Apie valdžią kritiškiau rašantys interneto portalai taip pat buvo nepasiekiami. Tokiais veiksmais Rusijos valdžia, greičiausiai „dėl viso pikto“, norėjo sutrukdyti galimiems raginimams interneto erdvėje protestuoti prieš rinkimų klastojimą.
Kaip žinia, tik internetinė žiniasklaida Rusijoje dar liko nepriklausoma, o būtent komunikacija virtualioje erdvėje pastaraisiais metas tapo pradiniu žingsniu į rimtesnius politinius protestus įvairioje pasaulio dalyse. Tad Rusijos specialiosios tarnybos greičiausiai nepanoro rizikuoti ir leisti įsisiūbuoti nepatenkintųjų emocijomis. Vis dėlto Maskvoje, Sankt Peterburge ir kituose miestuose keletas protestų įvyko, nors jų mastas ir nekėlė didelės grėsmės politiniam režimui.
Vilties kibirkštis ar paskutinis spindulys prieš sutemas?
Rinkimai į Dūmą tėra repeticija prieš V. Putino pasirodymą prezidento rinkimuose 2012 m. kovo 4 dieną. Rusijoje ir toliau valdymas bus užtikrintas ne per parlamentą, o tiesiai iš Kremliaus. Tačiau repeticija kelia nemažai klausimų prieš pagrindinį pasirodymą.
Pasitikėjimas valdančiuoju režimu krinta. Tai matyti ne tik iš oficialių rinkimų rezultatų, bet ir kai kurių simbolinių detalių: štai visai neseniai V. Putinas buvo nušvilptas, kuomet nusprendė asmeniškai įteikti apdovanojimą imtynių varžybų nugalėtojui. Internete net prasidėjo įdomių socialinių akcijų organizavimas: paskelbus, kad V. Putinas ketina dalyvauti viename ar kitame viešame renginyje, buriasi žmonės, ketinantys nušvilpti dabartinį Rusijos premjerą. Galbūt tai irgi galėjo būti priežastis, dėl ko V. Putinas jau atšaukė keletą planuotų viešų pasirodymų masinei publikai.
Tai gali būti pirmieji ženklai, kad rusai nebedega meile V. Putinui ir jiems jau nusibodo valstybinė propaganda, kaip gyventojai yra gelbėjami nuo visų pasaulio negandų ir pavojų. Nepasitenkinimą ir nusivylimą gali stiprinti ir gilėjantis suvokimas, kad didesnių pokyčių neverta tikėtis visus artimiausius 12 metų – tiek gali valdyti V. Putinas, jei išnaudos abi prezidento kadencijas. Pridėjus jau buvusius 8 metus, būtų pralenktas net Leonido Brežnevo valdymo laikotarpis, įstrigęs kaip „sąstingio“ epocha.
Todėl nuo apatijos pavargusi visuomenė gali bandyti rodyti bent kažkokius judesius, kad nėra visiškoje „politinės nejautros“ būsenoje. Kol kas šie judesiai dar labai menki – mažesnis dalyvavimo rinkimuose aktyvumas, daugiau balsų komunistams. Tačiau galbūt tai – savotiška vilties properša amžino įšalo žemėje, rodanti, kad ne taip jau viskas akivaizdu V. Putino valdymo artimiausius dvylika metų?
Vis dėlto tikėtis esminių pokyčių kol kas neverta. Iki kovo mėnesio rinkimų Kremlius gali imtis aktyvesnių priemonių, kad būtų pasiektas įtikinamesnis rezultatas. Visų pirma, prasčiausiai pasirodžiusiems regionams gali būti liepta „pagerinti situaciją“. Kita vertus, prezidento rinkimuose gali būti ir didesnis rinkėjų aktyvumas – kaip ir visur, Rusijoje žmonės nepasitiki partijomis ir labiau linkę balsuoti už konkrečias asmenybes.
Todėl V. Putinas gali pagrįstai tikėtis geresnio rezultato, nei „Vieningoji Rusija“. Be to, tikroji opozicija Rusijoje neturi stiprių kandidatų, galinčių mesti pirštinę V. Putinui. Tad nedidelis netikėtumas dėl Dūmos rinkimų rezultatų greičiau gali būti tik paskutinis saulėlydžio atspindys prieš ilgą tamsią žiemą, o ne naujos aušros pranašas.
____________________
Dr. Tomas Janeliūnas yra IQ politikos redaktorius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas
