Rinkimų karštinė pasiekė apogėjų. Apygardose prasidėjo didysis darbymetis, lemsiantis, kuriems politikams ketveriems metams bus patikėtas valstybės vairas.
Balsuoja emigrantai
Panevėžio miesto savivaldybėje vakar prie balsadėžių atėjo per 350, rajono – apie 90 rinkėjų. Ryte gana vangiai rinkęsi balsuoti gyventojai Savivaldybę užplūdo apie 17 val.
„Žmonių net pilka. Bet ir 2008-aisiais Seimo rinkimuose pirmąją išankstinio balsavimo dieną buvo panaši situacija. Ar šįmet rinkėjai aktyviau balsuoja, matysime tik sekmadienį“, – baigiantis darbo dienai teigė Nevėžio apygardos rinkimų komisijos pirmininkė Roma Šerplienė.
Balsuoti Panevėžyje ėjo ne tik panevėžiečiai, dėl įvairių priežasčių negalėsiantys to padaryti sekmadienį. Pasak R.Šerplienės, sulaukta rinkėjų, deklaravusių gyvenamąją vietą Vilniaus, Kauno Šalčininkų, Utenos, Ukmergės, Visagino savivaldybėse.
Nė vienoje rinkimų apygardoje pirmąją išankstinio balsavimo dieną jokių tvarkos pažeidimų neužfiksuota.
Prognozuojama, kad per trečiadienį ir ketvirtadienį Panevėžio mieste ir rajone išankstinio balsavimo kabinose bus apsilankę maždaug 5 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų.
Panevėžio rinkimų komisijų nariai pažymi, kad šįmet iš anksto balsuoja gerokai daugiau jaunimo nei per ankstesnius rinkimus. Ne vienas pasiteisino skubantis atlikti pilietinę pareigą, nes rinkimų dieną išvažiuoja į užsienį.
Rinkimai su pykčio pliūpsniu
Miesto Savivaldybės pirmame aukšte įsikūrusios Vakarinė ir Nevėžio rinkimų apygardos pirmųjų rinkėjų sulaukė vos pradėjusios darbą – 8 valandą.
Iki 17 valandos savo balsus jau buvo atidavę 190 Nevėžio apygardos rinkėjų. Šioje apygardoje balsavimo teisę turi maždaug 37 tūkst. panevėžiečių.
„Šįmet rinkimuose baisiai daug pykčio. Nesakyčiau, kad piktinasi blogu gyvenimu. Žmonės nepatenkinti net dėl to, kad komisijos nariai jiems į namus atneša rinkėjų pažymėjimus. Kai kurie atėjusieji balsuoja tik už kandidatą ir partiją, o balsavimo biuletenio dėl atominės elektrinės statybų net nepaima“, – pasakojo R.Šerplienė.
Tačiau, anot jos, šįmet išankstinis balsavimas išsiskyrė jaunimo aktyvumu. Pirmasis prie balsadėžės atėjęs jaunuolis buvo emigrantas, savaitgalį turintis išvažiuoti.
„Šį kartą man maloniau klausytis jaunimo. Jo nuotaikos valstybės atžvilgiu kur kas pozityvesnės nei vyresnių. Pastarieji, nors jau turi susikūrę geresnį ar prastesnį gyvenimą, tačiau vis tiek skundžiasi, nepatenkinti, jiems daug ko trūksta. Ypač tas pastebima tarp gyvenančiųjų Savivaldybės būstuose“, – stebisi komisijos pirmininkė.
Pritrūko kandidatų
Gerokai pasyviau balsavo Vakarinės apygardos rinkėjai. Iki 17 val. savo balsus buvo atidavę maždaug 130 panevėžiečių bei 20 rinkėjų iš kitų savivaldybių.
Rinkimų komisijos pirmininkas Valdemaras Misevičius prognozuoja, kad iki šeštadienio prie balsadėžių ateis maždaug 200 šios apygardos rinkėjų iš daugiau nei 37 tūkst.
„Iš dažno atėjusiojo balsuoti girdime, kad nemato, už ką atiduoti savo balsą. Nežinau, kaip tokį reiškinį pavadinti – nesidomėjimu, abejingumu ar dar kitaip. Man nesuprantama, kaip galima nerasti, iš ko pasirinkti, kai apygardoje net penkiolika kandidatų į Seimą. Jei visi atrodo tokie blogi, galima rinktis atmetimo principu – kuris mažiausiai blogas“, – pataria V.Misevičius.
Panevėžio rajono savivaldybėje įsikūrusios Aukštaitijos rinkimų apygardos pirmininko Jono Dvarecko teigimu, atėjusiųjų balsuoti abejonės nekankino.
„Rinkėjai nusiteikę labai geranoriškai ir atvyksta žinodami, už ką balsuoti“, – tvirtino J.Dvareckas.
Iš 38 tūkst. Aukštaitijos apygardos rinkėjų iki darbo dienos pabaigos išankstiniame balsavime dalyvavo apie 90.
Rinkimų kampanija nepaveikė
Išankstiniame balsavime dalyvavę panevėžiečiai tvirtino nepraleidžiantys nė vienų rinkimų.
„Nuo penktadienio iki pirmadienio man bus atliekama chemoterapijos procedūra, nežinau, ar ligoninėje turėčiau galimybę balsuoti. Esu istorikas, 44-erius metus išdirbau su vaikais, negaliu nedalyvauti rinkimuose, tai kiekvieno pilietinė pareiga“, – teigė 74-erių Algirdas Turčila.
Iš 18-os partijų ir Nevėžio rinkimų apygardoje kandidatuojančių 15-os vienmandatininkų panevėžiečiui nebuvo sunku pasirinkti, už ką atiduoti savo balsą. A.Turčila gerokai anksčiau apsisprendė, ką norėtų matyti valdžioje, ir rinkimų kampanija jo nuomonės nepakeitė.
„Man svarbiausia ne pažadai, o patirtis. Jau daug metų balsuoju už tą pačią partiją. Ji dirba Seime ir yra viena iš didžiųjų. Gal patiktų ir kokia mažesnė partija, bet tokios greitai išnyksta, vis tiek lieka didžiosios. O iš jų man viena patinka. Ji nuvylė mažiau nei kitos didžiosios“, – pasirinkimo motyvus aiškino A.Turčila.
Ilgametis pedagogas įsitikinęs, kad nauja atominė elektrinė Lietuvai nereikalinga, todėl referendume pasisakė prieš jos statybas Visagine.
„Lietuva gali pigiau elektrą nusipirkti iš Baltarusijos ar Rusijos. Kam reikalingos trys elektrinės vienoje vietoje? Nebebus kam iš jų pirkti elektros. Neabejoju, kad ir neturint savosios atominės Lietuvai nekils problemų dėl energetinės nepriklausomybės. Neturėdami, kur dėti elektros, rusai ir baltarusiai Lietuvai ją parduos pigiai ir valstybei tai mažiau kainuos nei naujos statybos“, – įsitikinęs rinkėjas.
Neatėjusieji – bebalsiai
Panevėžietis Gvidas Pakarklis neabejodamas referendume balsavo už VAE statybas.
„Atominę statys japonų kompanija. Aš tikiu japonais. Jie jau turi tokios patirties. Tik viena jų atominė neišlaikė Japonijoje žemės drebėjimo, bet Lietuvoje tokių kataklizmų nėra. Nauja atominė elektrinė sukurtų ir naujų darbo vietų, ir energetiškai Lietuva būtų nepriklausoma“, – privalumus įžvelgia G.Pakarklis.
Vyras iš anksto balsuoti nusprendė, nes sekmadienį neturėsiantis galimybių – suplanavęs kelionę į Telšius.
G.Pakarklis stengiasi nepraleisti nė vienų rinkimų. Pasirinkti politiką ir partiją, vertus gyventojams atstovauti Seime, anot panevėžiečio, gana paprasta.
„Stebiu partijų debatus televizijos studijoje. Skaitau, ką rašo laikraščiai. Bet labiausiai vertinu ne pagal tai, ką politikai žada, o kaip jie dirba. Balsuoju tik už jau turinčiuosius politinės patirties. Jei visi nutartų taip, kaip aš, manyčiau, Lietuvoje būtų tikrai neblogai. Bet ką išsirenkame, tą ir turime valdžioje, o tie, kurie neateina į rinkimus, iš viso neturi teisės piktintis. Tokie žmonės neturi balso“, – įsitikinęs G.Pakarklis.
Pastarųjų ketverių metų kadencijos šalies valdžia, G.Pakarklio nuomone, būtų nuveikusi kur kas daugiau, jei jai nebūtų trukdoma.
„Pažiūrėkite, kas vyksta Seime, net iki muštynių prieinama. Darbas nevyksta taip, kaip derėtų, nėra jiems kada įvykdyti, ką prieš rinkimus žada“, – piktinosi rinkėjas.
Pasirūpino kolegomis
Kolegomis iš anksto pasirūpino ir kai kurie kandidatai į Seimo narius. Prie balsadėžės vakar atskubėjęs krikščionis demokratas Petras Luomanas teigė rinkimus praleisiantis Kipre – kaip Seimo Europos reikalų komiteto narys sekmadienį trims dienoms išskrenda į komandiruotę.
P.Luomanas pats kandidatuoja Aukštaitijos apygardoje, tačiau kaip rinkėjas balsuoja Nevėžio. Parlamentaras pripažįsta savo balsą atidavęs už partijos kolegą.
Į Seimą kandidatuojantis liberalsąjūdininkas Gintaras Šileikis irgi pasirūpino balsuoti iš anksto. Politikas teigia sekmadienį norintis skirti šeimai.
Dėl vietos Seime besikaunantis Vakarinėje apygardoje G.Šileikis pats balsuoja Nevėžio apygardoje.
Balsuoja ir ligoniai, ir kaliniai
Vakar prasidėjo ir balsavimas specialiuose paštuose. Juose balsuoja esantieji sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atliekantieji karo tarnybą, taip pat esantieji sulaikymo ir įkalinimo įstaigose.
Balsavimas specialiuose paštuose vyks iki penktadienio.
Šią savaitę iki rinkimų namuose balsuoti galės neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, taip pat sukakę 70 metų ir vyresni, jeigu jie dėl sveikatos būklės rinkimų dieną negali atvykti į rinkimų apylinkę. Balsavimas namuose vyks penktadienį ir šeštadienį.
Rinkimų dieną sekmadienį balsavimas rinkimų apylinkėse prasidės 7 ir baigsis 20 valandą.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
