Prieš metus panaikinus draudimą rinkimų agitacinius plakatus kabinti ne specialiai jiems įrengtose vietose, kandidatų į Seimo narius fantazija išsiliejo per kraštus. Dėl rinkėjų dėmesio besivaržantys politikai neišrankūs – neišgalintys mokėti už brangią reklamą milžiniškuose stenduose pretendentai į tautos išrinktųjų titulą rado būdų nemokamai pasireklamuoti parduotuvių vitrinose šalia alaus iškabų, kirpyklose ar net ant fanera užkaltų langų.
Paleido fantaziją
Prieš metus panaikinus draudimą rinkimų agitacinius plakatus kabinti ne specialiai jiems įrengtose vietose, kandidatų į Seimo narius fantazija išsiliejo per kraštus. Dėl rinkėjų dėmesio besivaržantys politikai neišrankūs – neišgalintys mokėti už brangią reklamą milžiniškuose stenduose pretendentai į tautos išrinktųjų titulą rado būdų, kaip nemokamai pasireklamuoti parduotuvių vitrinose šalia alaus iškabų, kirpyklose ar net ant fanera užkaltų langų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) Politinių partijų ir politinių kampanijų kontrolės skyriaus vedėjos Linos Petronienės teigimu, jei agitacinis plakatas iškabintas ant juridiniam asmeniui priklausančio pastato, kandidatas su savininku privalo pasirašyti nuomos sutartį.
„Kadangi nuo sausio 1-osios juridiniams asmenims draudžiama remti politinės kampanijos dalyvius, VRK nuomone, skleisti neatlygintinos jų reklamos irgi negali. Simbolinė nuomos kaina būtų traktuojama irgi kaip paslėptas kandidatų finansavimas. Sandorio vertė turi atitikti rinkos kainą“, – aiškino L.Petronienė.
Anot jos, apie tokias nuomos sutartis kandidatai privalės pranešti VRK tik po rinkimų per 25-ias dienas.
Tačiau nišų nemokamai politinei reklamai yra. Pasak VRK atstovės, reklamuoti kandidatus ant savo namų sienų ir langų nedraudžiama fiziniams asmenims.
„Tikrai galima iškabinti vieną kitą plakatą lange, tik jei būtų masiškumas, vienai partijai – visas miestas, tada jau žiūrėtume“, – teigė L.Petronienė.
Sudomino socialdemokratai degalinėje
L.Petronienės teigimu, VRK sulaukia pranešimų apie kandidatų bandymus apeinant įstatymą nemokamai pasireklamuoti, tačiau rinkimų prievaizdams pradėjus domėtis paprastai nuomos sutartys skubiai pasirašomos.
„Vertinti kaip piktnaudžiavimo nereikėtų, greičiausiai taip atsitinka iš nežinojimo. Bet nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“, – mano L.Petronienė.
Šiuo metu VRK laukia atsakymo iš degalinių tinklo „Lukoil Baltija“ dėl socialdemokratų reklamos – komisija aiškinasi, ar Panevėžyje, Ramygalos g. „Lukoil“ degalinės languose raudonuojantys balsuoti už socialdemokratą Joną Budrevičių raginantys plakatai iškabinti nepažeidus įstatymo.
Ar degalinei bus sumokėta už reklamos paslaugas, J.Budrevičiaus paklausti nepavyko. Mobiliuoju telefonu atsiliepęs jo kolega prisistatęs vyras paaiškino, kad kandidatas išvyko pas gydytojus pamiršęs telefoną.
Klausimą atsiųsti raštu paprašiusi įmonė atsakymo taip pat nepateikė.
Tinka bet kokia kaimynystė
Apeinant įstatymus pasireklamuoti nemokamai randa būdų ne tik politikos vilkai, bet netgi buvę jų sąžinės sargai.
Ateities g. esančios maisto prekių parduotuvės klientus prie įėjimo pasitinka du santūriai besišypsantys Povilai – buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininko Povilo Urbšio ir miesto Tarybos nario, buvusio Panevėžio mero socialdemokrato Povilo Vadopolo agitaciniai plakatai. Abiem kandidatams nekliudo, kad jų plakatai iškabinti šalia alaus reklamos.
Parduotuvės atstovė pripažino, jog nė su vienu iš jų nėra sudaryta nuomos sutartis, o pretendentai į Seimo narius reklamuojami nemokamai.
„Jokio atlyginimo neimame. Paprašė, kad pakabintume nuotraukas ir tiek. Tai dabar draugiškai, šalia vienas kito ir kaba“, – aiškino parduotuvės darbuotoja.
Kad naudojasi neteisėta verslininkų parama, pripažino ir P.Vadopolas. Politikos senbuvis tikina nusižengti įstatymui buvęs išprovokuotas akylai valstybės tarnautojų moralę sergėdavusio P.Urbšio.
„Gal ir padariau nusižengimą. Atvirai kalbant, atsitiktinai į parduotuvę užsukau, žiūriu, P.Urbšio plakatas kaba. Sakau, du Povilai greta bus dar gražiau. Dėl tokio nieko laiko negaišiu ir sutarties nepasirašinėsiu, geriau nuvažiuosiu ir nukabinsiu“, – teigė P.Vadopolas.
Politikas aiškino parduotuvėje vietos reklamai ieškojęs iš vargo.
„Neturiu pinigų reklamuotis dideliuose stenduose, tam mažiausiai 4000 litų reikėtų“, – teisinasi socialdemokratas.
Išklijavo asmeninius langus
P.Urbšys į rinkėjus žvelgia ir Savanorių aikštėje nuo seno pastato kampo.
Kandidatui į Seimą sieną reklamai teigia pasiūlęs architektas, buvęs sąjūdininkas Rytis Račkauskas.
„Nors kaip architektas ten turiu savo biurą, bet patalpos priklauso man kaip fiziniam asmeniui. Mums jokių sutarčių nereikia“, – teigia R.Račkauskas.
P.Urbšio plakatais nuklijuoti ir Respublikos g. esančio J.Masiulio knygyno pastato antrojo aukšto langai. Už tokią reklamą pačiame miesto centre pretendentui į Seimą mokėti taip pat nereikėjo – taip paremti pasisiūlė knygyno pastato savininkė ir J.Urbšio rinkimų štabo narė Karolina Masiulytė-Paliulis.
„Tas pastatas man priklauso, jį paveldėjau iš tėvelio. Tai mano namai ir galiu daryti, ką noriu. P.Urbšys yra mano draugas, mudu su vyru asmeniškai jį remiame“, – teigė K.Masiulytė-Paliulis.
Sovietiniai įstatymai demokratiškesni
Reklamai P.Urbšys išnaudojo ir jo dėdės vardu pavadintoje gatvėje esančio komercinio pastato langus – didžiulis plakatas skelbia kandidato į Seimą internetinio tinklalapio adresą.
P.Urbšys neslepia už vaizdinę reklamą nemokantis.
Kandidatą stebina ir piktina reikalavimas pasirašyti su langų savininkais nuomos sutartį.
„Jei 1990-aisiais būtų galioję dabartiniai įstatymai, nebūtume išrinkę Aukščiausiosios tarybos, turėjusios drąsos balsuoti už nepriklausomos valstybės atkūrimą. Paradoksas, bet tuometėje totalitarinėje visuomenėje galiojo demokratiškesni rinkimų įstatymai negu šiuo metu. Tuometė sovietų valdžia neįsivaizdavo, kad gali atsirasti kitos politinės jėgos, gebančios jais pasinaudoti. O dabartinės partijos priėmė įstatymus, kurie trukdo arba visiškai neleidžia dalyvauti rinkimų kampanijoje su partijomis nesusijusiems kandidatams“, – mano P.Urbšys.
Anot jo, kol galiojo įstatymas, nedraudęs juridiniams asmenims remti partijas, šios prisipildė savo kasas. Uždraudus tokį finansavimo šaltinį, partijos užsitikrino paramą iš valstybės biudžeto, tačiau nepriklausomi kandidatai jos negauna.
Pasak P.Urbšio, natūralu, kad finansavimą iš mokesčių mokėtojų kišenės pelnančios partijos rinkimų agitacijai gali sau leisti naudotis milžiniškais reklaminiais stendais. Nepriklausomi kandidatai ieško pigesnių variantų.
P.Urbšio nuomone, langus su agitaciniais plakatais pradėjusi skaičiuoti VRK atstovauja partijų interesams – iš nepriklausomų kandidatų bandoma atimti galimybę reklamuotis.
„Aš nenoriu išskirtinių sąlygų, tik tokių pačių, kokios galioja ir partijoms. Kas apskaičiuos, kiek kainuoja parduotuvės ar kirpyklos lango kvadratas? Kokia jo rinkos kaina?“ – įstatymų spragas įžvelgia P.Urbšys.
Rakštis – plakatų plėšytojai
Rinkimų reklamai pretendentai į Seimo narius geba išnaudoti net pačias netikėčiausias vietas. Tautininkų sąjungos atstovui Laimučiui Vasilevičiui pasireklamuoti tiko net A.Smetonos g. apleistas namas – romantiškoje pievoje braidžiojančio kandidato nuotrauka užklijuota ant fanera apkalto lango.
L.Vasilevičius pripažįsta kas rytą randantis plakatą nuplėštą.
„Dabar jau iš principo jį klijuojame ir klijuojame. Geriausia reklama“, – šmaikštavo kandidatas. Anot jo, pretendentams į Seimą Panevėžyje reklamuotis sudėtinga, mat ant reklamos stulpų plakatai kartais neišbūna nė paros.
L.Vasilevičius nemano, kad taip vieni kitiems keršija konkurentai. „Ko gero, Panevėžyje gyvena koks nors labai principingas žmogus, nes nuplėšo visų partijų plakatus. O jei nenuplėšia, tai kokie muzikantai ant viršaus užklijuoja savo koncerto reklamą“, – nepagarba būsimiesiems tautos išrinktiesiems piktinasi L.Vasilevičius.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
