Graikijos rinkėjai pademonstravo nepasitikėjimą griežtam taupymui pritarusiomis partijomis.
Graikijos rinkėjai, pademonstravę pasipriešinimą „taupymo mainais į finansinę pagalbą“ politikai, sudavė stiprų smūgį trapiam politiniam susitarimui, kuris dvejus finansinės krizės metus padėjo šaliai išvengti nekontroliuojamo bankroto ir išsaugojo jos narystę euro zonoje.
Per sekmadienio rinkimus dvi Graikijos valdančiosios partijos, palaikiusios griežtą taupymą, prarado turėtą daugumą šalies parlamente. Suskaičiavus beveik visus gyventojų balsus centro dešinioji partija „Naujoji demokratija“ pirmauja surinkusi 18,9 proc. balsų. Palyginimui: per 2009-aisiais vykusius rinkimus ją palaikė 33,5 proc. balsuoti atėjusių rinkėjų, rašo BBC naujienų svetainė. Centro kairioji partija „Pasok“ kol kas užima trečią vietą su 13,2 proc. rinkėjų balsų (2009 m. – 43,9 proc.).
Kairiųjų pažiūrų koalicija „Syriza“, griežtai nepritarianti numatytoms taupymo priemonėms, užima antrąją vietą su 16,7 proc. balsų.
„Naujosios demokratijos“ lyderis Antonis Samaras sakė, kad jis formuotų nacionalinę išsigelbėjimo vyriausybę, kuri padėtų šaliai išsilaikyti euro zonoje. Tačiau jis pareiškė, kad būtinai siektų peržiūrėti Graikijos susitarimą su Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) bei skatinti ekonomikos augimą. „Pasok“ lyderis ir buvęs Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos tvirtino pasisakantis už proeuropietiškų partijų koaliciją.
Koalicijos „Syriza“ lyderis Alexis Tsipras tvirtino pageidaujantis formuoti kairiųjų pažiūrų koaliciją ir atmesti įsipareigojimus su kuriais sutiko Graikija priimdama tarptautinę finansinę paramą. „Partijos, kurios pasirašė memorandumą (su ES ir TVF) dabar yra mažuma. Visuomenės verdiktas pavertė jį neteisėtu, – sakė A. Tsipras. – Mūsų pasiūlymas – kairiojo sparno vyriausybė, kuri su tautos palaikymu panaikintų memorandumą ir sustabdytų šalies kančias“.
Derybos dėl naujos Graikijos koalicijos galės tęstis tris dienas. Jeigu jos bus nesėkmingos, koaliciją galės formuoti antrą vietą rinkimuose užėmusi partija. Jeigu ir šiai nepasiseks, atsakinga užduotis teks trečią vietą rinkimuose užėmusiai partijai. Jeigu dėl koalicijos nebus sutarta ir tuomet, Graikijoje turėtų būti surengti nauji rinkimai. Tokia perspektyva itin suneramintų tarptautinius šalies kreditorius.
Būsimos Graikijos vyriausybės pajėgumas vykdyti numatytą taupymo programą yra būtinas, jeigu šalis nori toliau gauti suderėtas išmokas iš ES, Europos centrinio banko ir TVF. Bet koks politinis nestabilumas gali vėl iškelti klausimus apie Graikijos narystę euro zonoje.
Graikų ir prancūzų spaudimas A. Merkel
Graikijos parlamento rinkimai ir Prancūzijos socialisto Francois Hollande’o pergalė prezidento rinkimuose prieš dabar šį postą užimantį Nicolas Sarkozy paspaus Europos iždininke vadinamą Vokietija kovoti su krize taikant daugiau ekonomikos augimą skatinančių priemonių, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Tačiau net ir po sekmadienio rinkimų lieka neaišku, ar Vokietijos kanclerė Angela Merkel, atkakliai reikalavusi pietinių Europos valstybių mažinti biudžeto deficitą, imsis daugiau nei simbolinių žingsnių ekonomikos skatinimo kryptimi.
„Tai rodo, kad politika Europoje tampa nekontroliuojama. Atotrūkis tarp politikų ir rinkėjų didėja. Tai matome Graikijoje, tai matome Prancūzijoje, – sakė Steenas Jakobsenas, vyriausiasis „Saxo Bank“ analitikas Kopenhagoje. – Akivaizdu, Europos rinkėjai pasiuntė žinutę „Mes nesame pasiruošę reformoms“, o tai kelia nerimą“.
Taupymui pritarusių Graikijos partijų – konservatorių „Naujoji demokratija“ ir socialistų „Pasok“ – titaniškos, tačiau ne itin gerą rezultatą davusios pastangos išsaugoti daugumą šalies parlamente kelia klausimą, ar ilguoju laikotarpiu Atėnai liks euro zonoje, ir gali lemti naują krizės užkrato plitimo bangą kitose pinigų sąjungos valstybėse narėse.
Maža to, Graikijos rinkimų rezultatai Prancūzijos prezidento rinkimus laimėjusį tarptautinės politikos arenos naujoką F. Hollande’ą (jis niekada neužėmė jokio ministro posto ir niekada nebuvo susitikęs su kanclere A. Merkel), jau pirmadienį „pasodino į karštąją kėdę“.
Investuotojai jau nerimauja dėl Graikijos ateities ir dėl būsimų pirmojo per 17 metų socialisto Prancūzijos prezidento veiksmų. Nuogąstaujama, kad graikai ir prancūzai visą Europą gali pasiųsti į naują krizės duobę. Todėl F. Hollande’as turės kuo greičiau įrodyti, kad Prancūzija, kuri kartu su Vokietija vaidino lyderės vaidmenį formuojant Europos atsaką krizei, yra pajėgi greitai priimti sprendimus, būtinus norint išsaugoti jau 13 metų gyvuojančią pinigų sąjungą.
Vienas svarbiausių – Ispanijos klausimas
„Ar rinkimų išgąsdintos finansų rinkos vėl atnaujins atakas prieš Ispaniją, kuri šiuo metu spaudžiama sparčiai mažinti biudžeto deficitą, kone desperatiškai vykdyti ekonomikos reformas ir taip vėl užsitarnauti investuotojų pasitikėjimą?“ – toks šiuo metu bene labiausiai visai Europos ekonomikai rūpintis klausimas.
Ispanija ir Italija laikomos šalimis, kurios yra per didelės, kad leistų sau „susimauti“. Jeigu viena iš jų kreiptųsi finansinės paramos, toks kreipimasis patikrintų, ar Graikiją, Airiją ir Portugaliją gelbėjusi Europa turi resursų dar vienos šalies gelbėjimui.
„Daugeliu atžvilgių Ispanija dėl savo dydžio lieka daug didesne problema nei Graikija“, – sakė Charlesas Grantas, idėjų kalvės „Europos reformų centras“ (angl. – „Centre for European Reform“) direktorius Londone.
Graikija ir Ispanija įgyvendino taupymo planus, kurie nedarbo lygį abiejose šalyse priartino prie 25 proc. ir lėmė spartų ekonomikos traukimąsi. Abiejose šalyse buvo apkarpytos pensijos, atleista dalis viešojo sektoriaus darbuotojų, pakelti kai kurie mokesčiai.
F. Hollande’as per savo rinkiminę kampaniją žadėjo naujus kovos su krize savo šalyje ir visoje Europoje būdus, pirmiausia skatinsiančius ekonomikos augimą. Tikimasi, kad vos prisiekęs jis skris į Berlyną ir pradės derybas dėl naujo „augimo pakto“ Europai papildysiančio A. Merkel „fiskalinį paktą“ – taisyklių rinkinį, kuriuo sekdamos Vokietijos pavyzdžiu turi vadovautis visos euro zonos valstybės.
Manoma, kad tarp ekonomikos augimą skatinsiančių priemonių bus įvardytas Europos investicijų banko (EIB) galios didinimas, lankstesnis ES struktūrinių fondų panaudojimas ir vadinamosios „projekto obligacijos“, kurios bus naudojamos finansuoti tokiems projektams kaip magistralės, tiltai ar energijos tinklai.
Vis dėlto kai kurie ekonomistai mano, kad F. Hollande’as negalės sau leisti susilpninti Prancūzijos įsipareigojimų mažinti deficitą ar griauti gerus santykius su Vokietija, ragindamas Berlyną imtis veiksmų, kuriuos šis laiko tabu – pavyzdžiui, euro zonos obligacijų įvedimo, grandiozinių skatinimo programų vykdymo ar fiskalinių užduočių įgyvendinimo terminų atidėjimo.
